Bruksizmas yra dažnesnis reiškinys, nei daugelis mano – jis sukelia ne tik nemalonius pojūčius žandikaulyje ar galvos skausmus, bet ir ilgainiui gali sukelti dantų pažeidimus ar sąkandžio problemas. Nors dantų griežimas dažnai pasireiškia nevalingai miegant, jis gali pasireikšti ir budrumo metu – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
- 1.Kas yra bruksizmas?
- 2.Bruksizmo simptomai
- 3.Bruksizmo tipai
- 4.Mėginama surasti priežastis
- 5.Kokios gali būti pasekmės?
- 6.Kaip nustatomas bruksizmas?
- 7.Bruksizmo gydymas
- 8.Profilaktika: kaip sumažinti riziką?
- 9.Perspektyvos ir ilgalaikis valdymas
- 10.Kada kreiptis į gydytoją?
- 11.Ar dantų griežimas – rimta problema?
Kas yra bruksizmas?
Bruksizmas – tai pasikartojantis dantų griežimas ar stiprus sukandimas, kuris dažnai vyksta nevalingai. Žmonės apie šį įprotį dažniausiai net nesusimąsto, ypač jei dantys griežiami naktį. Dėl to ilgą laiką bruksizmas gali praeiti nepastebėtas, kol neišryškėja varginantys simptomai ar požymiai.
Bruksizmo simptomai
Žmonėms, kurie dažnai griežia ar stipriai sukanda dantis, ilgainiui pasireiškia tam tikros nemalonios būklės. Dažniausi bruksizmo simptomai:
- Galvos ar veido skausmas, dažnai jaučiamas rytą prabudus
- Ausų skausmas arba nemalonūs pojūčiai ausyse
- Skausmingi ar įtempti žandikaulio raumenys
- Žandikaulio traškesys ar sunkumas jį atverti bei užverti
- Triukšmas ausyse (spengimas, zvimbimas)
- Diskomfortas valgant
Bruksizmo tipai
Šis įprotis skirstomas į du pagrindinius tipus – budrumo ir miego bruksizmą:
- Budrumo bruksizmas. Dantys dažniausiai sukandami ar griežiami stresinėse, įtemptose situacijose ar stipriai susikaupus. Šio tipo bruksizmas gali būti kontroliuojamas, jei žmogus pastebi šį įprotį ir išmoksta jį valdyti arba rasti streso mažinimo būdų.
- Miego bruksizmas. Dantų griežimas vyksta naktį, žmogui net nesuvokiant šio proceso. Naktinis dantų griežimas dažniausiai pastebimas tik tada, kai pradedami jausti simptomai ar aplinkiniai girdi šį garsą miego metu. Dėl nekontroliuojamumo šis tipas laikomas pavojingesniu dantims.
Mėginama surasti priežastis
Nors bruksizmo priežastys nėra iki galo aiškios, pastebima, kad dažniausiai ši būklė atsiranda dėl kelių veiksnių kombinacijos. Vieno konkretaus priežastinio veiksnio nėra – tai labiau rizikos faktorių visuma.
Dažniausi rizikos veiksniai
- Nuolatinis stresas ir įtampa. Žmonės, patiriantys didelį psichologinį krūvį ar nerimą, dažniau ima griežti dantimis. Įvairūs emociniai sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimo sutrikimai, taip pat gali padidinti bruksizmo tikimybę.
- Gyvensenos įpročiai. Rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ar didelis kofeino kiekis (daugiau nei šešios kavos porcijos per dieną) dvigubai padidina dantų griežimo riziką.
- Tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai – preparatai, skirti nerimo ar depresijos gydymui, gali paskatinti bruksizmo atsiradimą.
- Miego sutrikimai. Pastebimas ryšys tarp miego apnėjos ir dantų griežimo – nemažai žmonių turi abi šias problemas. Visgi dar neaišku, kuri būklė – apnėja ar bruksizmas – atsiranda pirmiau.
Kokios gali būti pasekmės?
Ilgai nieko nedarant, bruksizmas tampa rimta problema ir lemia įvairias komplikacijas:
- Blogėja miego kokybė
- Dantų emalio nusidėvėjimas, dėl to dantys tampa silpnesni, gali skilinėti ar klibėti
- Žandikaulio sąnario sutrikimai (TMJ)
- Ilgainiui išsivysto nuolatinis veido ar žandikaulio skausmas
Kaip nustatomas bruksizmas?
Dantų gydytojai dažniausiai bruksizmą nustato remdamiesi paciento apžiūra bei simptomais. Kartais, ypač įtariant naktinį bruksizmą, gali būti rekomenduojamas išsamus miego tyrimas (polisonografija), kuris leidžia tiksliai nustatyti dantų griežimo pobūdį per naktį.
Bruksizmo gydymas
Nedidelio laipsnio ar tik kartais pasireiškiantis bruksizmas dažnai nereikalauja intensyvaus gydymo. Tačiau, jei problema didesnė ir sukelia rimtų nepatogumų ar dantų pažeidimų, taikomi šie gydymo būdai:
- Individualūs apsauginiai įtvarai. Dantų gydytojas gali pagaminti specialų įtvarą (kapą), kurį reikia dėvėti naktį, siekiant apsaugoti dantis nuo griežimo padarinių. Toks įtvaras taip pat padeda žandikauliui išlaikyti taisyklingą padėtį ir sumažina tempimą.
- Streso valdymo technikos. Meditacija, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas ir kitos psichologinės terapijos (pvz., kognityvinė elgesio terapija) mažina nervinę įtampą ir gali sumažinti bruksizmo dažnį.
- Gyvensenos koregavimas. Jei dantų griežimą paskatina dažnas kofeino vartojimas, alkoholio vartojimas ar rūkymas, šių įpročių atsisakymas teigiamai paveiks situaciją.
- Vaistai. Kai kuriais atvejais gali būti trumpam skirtas raumenis atpalaiduojantis vaistas, kurį vartojama vakare.
- Botulino toksino injekcijos. Sunkesniais atvejais, kai kiti būdai neveiksmingi, gydytojas gali pasiūlyti botulino toksino injekcijas į žandikaulio raumenis. Jos laikinai sumažina raumenų aktyvumą ir skausmą. Norint išlaikyti poveikį, injekcijas tenka kartoti kas kelis mėnesius.
Profilaktika: kaip sumažinti riziką?
Nors visiems išvengti bruksizmo nepavyks, ypač jei tai susiję su miego metu vykstančiais veiksmais, bet galima imtis priemonių sumažinti riziką:
- Kasdien skirti laiko sąmoningumo, atpalaidavimo ir streso mažinimui
- Reguliariai lankytis pas odontologą, kad būtų laiku pastebėti dantų pažeidimai
- Vengti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo
Perspektyvos ir ilgalaikis valdymas
Nors kiekvienas žmogus skirtingas, daugeliui vaikų bruksizmas laikui bėgant išnyksta savaime, dažniausiai paauglystėje. Suaugusiesiems įprastai pakanka nuolat naudoti apsauginį įtvarą, kad būtų apsaugoti dantys. Jei simptomai padažnėja ar stiprėja, svarbu žinoti, kaip palengvinti būklę – prireikus galima pasitarti su gydytoju dėl ilgalaikio gydymo plano.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu ilgai vargina bruksizmo požymiai ar jų dažnis didėja, neverta delsti – verta pasitarti su sveikatos specialistu. Kartais pakanka laikino sprendimo, padedančio įveikti stresinį laikotarpį, tačiau ilgalaikiai apsauginiai įtvarai ir kitos gydymo priemonės užtikrina pilnavertę dantų ir žandikaulio apsaugą.
Ar dantų griežimas – rimta problema?
Viskas priklauso nuo griežimo dažnio ir stiprumo. Jei tai nutinka tik retkarčiais, didelės grėsmės dantims nėra. Tačiau nuolatinis, ilgą laiką trunkantis dantų griežimas gali sukelti ne tik dantų lūžius, žandikaulio sąnario sutrikimus ar galvos skausmus, bet ir trikdyti miegą ir sukelti ausies ūžesį. Tad laiku pastebėjus požymius, pravartu pasirūpinti prevencija arba gydymu.
