Užkrečiamosios ligos, kurią sukelia Yersinia pestis bakterijos, pasaulyje žinoma jau šimtmečius, o viena žinomiausių jos formų yra buboninis maras. Ši liga daugiausiai plinta per blusas, kurios minta graužikais, tačiau gali užkrėsti tiek gyvūnus, tiek žmones. Buboniniu šią maro formą vadiname todėl, kad sergantysis patiria didelius, skausmingus limfmazgių patinimus – vadinamus bubonais – paprastai pažastyse, kirkšnyse ar kakle. Kartais šie patinimai net išteka pūliais ir gali siekti kiaušinio dydį.
Buboninio maro tipai
Šio infekcinio susirgimo formų yra kelios. Šalia buboninio maro išskiriami dar du tipiški variantai:
- Septiceminis maras – kai bakterijos išplinta po visą organizmą per kraują.
- Pneumoninis maras – kai infekcija pažeidžia plaučius.
Maro istorija ir pavadinimų kilmė
Buboninis maras išgarsėjo viduramžiais, kai keturioliktame amžiuje per kelis metus Europoje nuo šios ligos mirė daugiau nei 25 milijonai žmonių – beveik du trečdaliai visos gyventojų populiacijos! Tuo metu marą atgabeno laivais keliavę žiurkės su blusomis. Dėl gan greitos mirties ir odos juodavimo nuo gangrenos ši liga dar buvo vadinama „Juodąja mirtimi“. Tais laikais veiksmingo gydymo dar nebuvo atrasta.
Ligos paplitimas šiomis dienomis
Maras nėra tik istorijos dalis – šia liga žmonės ir šiandien visame pasaulyje vis dar užsikrečia. Daugiausia atvejų registruojama Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, o taip pat kai kuriose Šiaurės Amerikos vietovėse. Kasmet kai kuriose šalyse fiksuojami pavieniai atvejai, dažniausiai žmonėms nuo 12 iki 45 metų amžiaus. Didesnė rizika kyla regionuose, kur daug graužikų ir žmonės dažnai kontaktuoja su gamta.
Maro simptomai
- Staigi aukšta temperatūra, šalčio krėtimas
- Skausmai pilvo, rankų ir kojų srityse
- Galvos skausmai
- Ryškiai išsiplėtę, skausmingi limfmazgiai, kurie gali trūkti ir ištekėti pūliais
Kitos formos gali pasireikšti juoda oda ar gangrena (ypač pirštų bei pirštų galų srityje), netikėtu kraujavimu ar kvėpavimo sunkumais bei kosuliu su krauju.
Buboninio maro priežastys
Buboninis maras prasideda, kai žmogų ar gyvūną užkrečia Yersinia pestis bakterija – dažniausiai per blusas, kurios apsigyvena ant graužikų. Žmonės suserga po blusos įkandimo, todėl ši infekcija laikoma zoonoze, tai yra tokia, kuri peršoka nuo gyvūnų ant žmonių.
Įdomu tai, kad naminės katės – išskirtinai imlios šiai ligai: neretai jos užsikrečia ėsdamos užsikrėtusius graužikus, o kartais net gali perduoti ligą žmogui ar veterinarui su lašeliais per orą. Tarp žmonių maras taip lengvai neplinta, nebent sergantysis turi plaučių infekciją ir ligą platina oro lašeliniu būdu. Retkarčiais užsikrėtimo atvejai siejami su kontaktais su sergančiais naminiais ar laukiniais gyvūnais.
Buboninio maro diagnostika
Pirmą įtarimą sukėlus simptomams, gydymo įstaigose paimami kraujo ar audinių mėginiai, kurie siunčiami į laboratoriją. Tik nuodugnūs tyrimai gali patvirtinti Y. pestis bakterijos buvimą organizme.
Gydymas ir atsistatymas
Šių dienų medicina žino, kaip sėkmingai įveikti buboninį marą – jam gydyti naudojami stiprūs antibiotikai. Diagnozavus šią ligą dažnai reikalingas gydymas ligoninėje, galimai izoliacijoje. Pagrindiniai vaistai, skiriami šiame etape:
- Fluorokvinolonai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas ar moksifloksacinas
- Gentamicinas
- Doksiciklinas
Kuo anksčiau pradedamas gydymas – tuo geresnės pasveikimo prognozės. Paprastai ligonio savijauta pagerėja per vieną–dvi savaites. Tačiau be gydymo infekcija dažnai pavirsta sepsiniu ar plaučių maru, o šios formos gali būti mirtinos.
Ligos prevencija
- Palaikykite tvarką namų aplinkoje: nesudarykite sąlygų graužikams slėptis ar rasti maisto, tvarkingai valykite kiemus, sumedėjusias vietas, nenaudokite pašarų ir likučių lauke
- Stenkitės, kad naminiai gyvūnai neturėtų blusų – naudokite veterinaro rekomenduotas apsaugines priemones, o susirgusius augintinius nedelsiant parodykite veterinarui
- Neleiskite laisvai vaikštantiems gyvūnams miegoti Jūsų lovoje
- Tvarkydamiesi su žuvusiais gyvūnais – dėvėkite pirštines ir apsauginius drabužius
- Vykstant į gamtą ar miškingas vietoves, naudokite repelentus nuo vabzdžių, ypač su DEET ar permetrinu
Kada reikėtų kreiptis į medikus?
Jeigu atsiranda ūmių simptomų: aukšta temperatūra, skausmai, padidėję limfmazgiai – ypač po įkandimo ar kontaktų su galimai užsikrėtusiais gyvūnais – verta kuo skubiau pasikonsultuoti su sveikatos specialistais. Greita pagalba sumažina sunkios eigos ar komplikacijų riziką.
Pasveikimo perspektyvos
Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, buboninio maro baigtis dažniausiai puiki. Svarbu reaguoti greitai – jei gydymas pradedamas per parą nuo pirmųjų simptomų, pasveikimo tikimybė aukšta, o liekamieji reiškiniai reti.
