Burkito limfoma – reta, greitai progresuojanti onkologinė liga, kuri priskiriama prie B ląstelių ne Hodžkino limfomų. Ši liga dažniausiai prasideda pilvo ertmės organuose, tokiose vietose kaip blužnis ar pilvas, bet gali užklupti ir kitose kūno srityse. Nors dažniausiai serga vaikai, rečiau – jaunesni suaugusieji, ši limfoma gali būti pavojinga gyvybei. Sergant Burkito limfoma, gydymas pradedamas kuo greičiau, dažniausiai pasirenkant intensyvią chemoterapiją. Tyrimai rodo, kad laiku pradėjus gydymą, daugeliui žmonių pasireiškia remisija – ligos požymių ar simptomų nebelieka.
- 1.Kas dažniausiai serga Burkito limfoma?
- 2.Paplitimas ir dažnumas
- 3.Burkito limfomos atsiradimo priežastys
- 4.Burkito limfomos simptomai
- 5.Burkito limfomos diagnostika
- 6.Burkito limfomos gydymas
- 7.Tumoro lizės sindromas – kas tai?
- 8.Burkito limfomos prevencija
- 9.Prognozė ir išeitys
- 10.Kasdienis gyvenimas gydymo metu
Kas dažniausiai serga Burkito limfoma?
Ši limfoma turi tris pagrindines formas, o jų paplitimas gali priklausyti nuo gyvenamosios vietos, amžiaus ir imuninės sistemos būklės. Yra pastebėta, kad vyrai šia liga serga dažniau nei moterys. Burkito limfoma skirstoma į tris tipus:
- Endeminė forma: dažniausiai pasitaiko centrinėje Afrikoje. Dažniausiai serga vaikai, dažnas ryšys su Epstein-Barr virusu, kuris taip pat sukelia mononukleozę. Šią limfomą dažnai lydi augliai žandikaulio ar veido kauluose.
- Sporadinė forma: labiau paplitusi vaikams nei suaugusiesiems, dažniausia ne Hodžkino limfomos forma tarp vaikų. Daugiausia serga 3–12 metų vaikai.
- Su imuniteto nepakankamumu susijusi forma: pasitaiko žmonėms, sergantiems ŽIV/AIDS, retais atvejais – asmenims, kurių imuninė sistema sunykusi dėl kitų ligų ar gydymo.
Paplitimas ir dažnumas
Burkito limfoma Šiaurės Amerikoje ir Europoje laikoma itin reta. Tačiau kai kuriose Afrikos vietovėse liga paplitusi dažniau. Pavyzdžiui, sporadinė forma kasmet diagnozuojama 4 iš 1 milijono vaikų iki 16 metų ir sudaro nedidelę – tik apie 1–2 % visų suaugusiųjų limfomų dalį.
Burkito limfomos atsiradimo priežastys
Nors šios ligos priežastys tiksliai nenustatytos, mokslininkai atrado ryšį su MYC geno mutacijomis bei kitais genetiniais pakitimais vėžinėse ląstelėse. Šis genas dalyvauja ląstelių augimo procese, tačiau vis dar ieškoma, kas paskatina tokius genetinius pokyčius.
Be to, kai kuriais atvejais Burkito limfoma gali būti susijusi su Epstein-Barr virusu, tačiau tą virusą turintys žmonės toli gražu ne visada susirgs limfoma.
Burkito limfomos simptomai
Ši liga pasireiškia tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau simptomai dažnai išryškėja labai staiga ir sparčiai stiprėja. Augliai gali padvigubėti vos per kelias valandas. Dėl itin greito ligos progresavimo, simptomai greitai sunkėja – todėl taip svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pastebėjote keletą rūpesčių keliančių požymių.
Vaikų simptomai
- Skausmai ir diskomfortas pilvo srityje.
- Pykinimas, vėmimas.
- Apetito stoka.
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Padidėję limfmazgiai.
Suaugusiųjų simptomai
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Karščiavimas.
- Nenoras valgyti, netikėtas svorio kritimas.
- Gausus prakaitavimas naktį.
Burkito limfomos diagnostika
Norint tiksliai nustatyti ligą, atliekami limfmazgių arba kaulų čiulpų biopsijos tyrimai. Remiantis gautais rezultatais, gydytojai skiria papildomus tyrimus, kurie padeda įvertinti auglio plitimą:
- Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia apžiūrėti krūtinės, pilvo ir dubens srities organus dėl vėžinių pakitimų.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET): dar vienas vaizdinimo tyrimas, padedantis tiksliau nustatyti auglio lokalizaciją.
- Smegenų skysčio citologija: iš smegenų skysčio mėginių ieškoma vėžinių ląstelių.
- Pieno rūgšties dehidrogenazės (LDH) tyrimas: išmatuojamas šio fermento kiekis kraujyje – padidėjęs kiekis gali rodyti auglių buvimą.
Burkito limfomos gydymas
Gydymo taktika dažniausiai pasirenkama nedelsiant, nes limfoma auga ir plinta itin greitai. Naudojama intensyvi chemoterapija, kuriai taikomi stiprūs vaistai – jie sunaikina vėžines ląsteles ir neleidžia joms daugintis ar formuoti naujų auglių.
Dėl gydymo stiprumo praktiškai visada rekomenduojama gydytis stacionare. Tokia aplinka užtikrina nuolatinę priežiūrą ir pagalbą, jei prireiktų reaguoti į gydymo metu pasireiškiančius sunkesnius šalutinius reiškinius.
Tumoro lizės sindromas – kas tai?
Gydant sparčiai augančias limfomas, gali išsivystyti tumoro lizės sindromas, kai vėžinėms ląstelėms žuvus iš jų išsilieja skilimo produktai į kraują. Esant dideliam kiekiui žuvusių ląstelių, inkstai gali nebespėti pašalinti šių medžiagų – tai gali sukelti elektrolitų disbalansą bei neigiamai veikti širdį, inkstus ar nervų sistemą. Norint išvengti šios komplikacijos, gydytojai dažnai paskiria papildomų skysčių ir vaistų, kurie sumažina sindromo riziką.
Burkito limfomos prevencija
Nėra žinoma, kaip būtų galima išvengti Burkito limfomos, nes pagrindinės jos atsiradimo priežastys vis dar nėra aiškios. Žinoma tik tiek, kad liga siejama su tam tikromis ląstelių augimą reguliuojančių genų mutacijomis, tačiau veiksniai, skatinantys šiuos pokyčius, išlieka nežinomi.
Prognozė ir išeitys
Burkito limfoma, pradėjus gydymą laiku, neretai pereina į ilgalaikę remisiją. Tai reiškia, kad simptomų ar ligos žymių nebelieka. Ilgalaikei remisijai dažniau pavyksta pasiekti vaikams nei suaugusiesiems, tačiau daugelis anksti gydytų pacientų pasiekia ilgalaikį pagerėjimą.
Kasdienis gyvenimas gydymo metu
Burkito limfomos gydymas reikalauja ištvermės tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai kuriems ligoniams ar jų vaikams tenka kelias dienas praleisti gydymo įstaigoje, o tai gali sutrikdyti įprastą šeimos, mokyklos ar darbo ritmą. Keletas patarimų:
- Pasitarkite su gydytoju, kaip gali atrodyti gydymo eiga – tai padės planuoti kasdienius reikalus, ypač jei teks ilgiau būti gydymo įstaigoje. Nevenkite kreiptis į artimuosius, galinčius padėti.
- Po gydymo organizmas gali būti išsekęs ir prireikia laiko atgauti jėgas – skirkite laiko poilsiui.
- Vaikams ligos metu gali būti sunku dėl gydymo pokyčių ar praleistos mokyklos. Gydytojas gali rekomenduoti vaiko gyvenimo kokybe besirūpinančius specialistus, kurie padės priimti permainas.
- Dėl chemoterapijos gali pakisti apetitas, o tinkama mityba yra itin svarbi. Naudinga pasikonsultuoti su mitybos specialistu, kuris padės sukurti tinkamą meniu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Po gydymo gydytojas paskiria reguliarius vizitus ir kontrolinius tyrimus – jie padeda laiku stebėti sveikatos pokyčius bei anksti aptikti galimus atkryčius. Tokiems vizitams dažnai priskiriami kraujo tyrimai bei vaizdiniai tyrimai, kaip pavyzdžiui, KT skenavimai.
