Burnos alerginio sindromo (BAS) metu žmogaus imuninė sistema reaguoja į tam tikras daržoves, vaisius ar riešutus, sukeldama dirginimą bei kitus simptomus, dažniausiai lokalizuotus burnos, lūpų ar gerklės srityje. Ši būklė atsiranda dėl kryžminės reakcijos tarp augalų žiedadulkių ir maisto produktų baltymų, todėl BAS dar vadinama žiedadulkių ir maisto alergijos sindromu.
- 1.Kas dažniausiai serga burnos alerginiu sindromu
- 2.Kaip dažnai pasitaiko burnos alerginis sindromas
- 3.Ar burnos alerginis sindromas pavojingas?
- 4.Kaip vystosi burnos alerginis sindromas
- 5.Burnos alerginio sindromo simptomai
- 6.Kokie maisto produktai sukelia burnos alerginį sindromą
- 7.Diagnozavimas ir tyrimai
- 8.Burnos alerginio sindromo gydymas
- 9.Kaip sumažinti ar išvengti burnos alerginio sindromo
- 10.Kas laukia ateityje, jei sergu burnos alerginiu sindromu?
- 11.Kreipimosi į gydytoją signalai
Kas dažniausiai serga burnos alerginiu sindromu
Dažniausiai BAS išsivysto asmenims, kurie kenčia nuo sezoninių alergijų arba yra jautrūs medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėms. Vaikams iki trejų metų ši būklė pasitaiko itin retai, nes žiedadulkių alergijai išsivystyti paprastai reikia kelerių metų nuolatinio kontakto.
Kaip dažnai pasitaiko burnos alerginis sindromas
Nors tikslių duomenų apie šios alergijos paplitimą nėra, žinoma, kad burnos alerginis sindromas yra dažniausia maisto alergija suaugusiųjų tarpe. Manoma, jog net 47–70 % žiedadulkių alergiją turinčių žmonių susiduria ir su šia būkle.
Ar burnos alerginis sindromas pavojingas?
Burnos alerginio sindromo simptomai daugumai žmonių būna lengvi – dažniausiai apsiribojama niežuliu ar švelniu patinimu. Sunki alerginė reakcija, vadinama anafilaksija, pasitaiko rečiau nei 2 % sergančiųjų, bet jos metu gali sutrikti kvėpavimas, o tokie atvejai reikalauja skubios pagalbos.
Kaip vystosi burnos alerginis sindromas
BAS metu imuninė sistema tam tikrus vaisių, daržovių ar riešutų baltymus klaidingai atpažįsta kaip pavojingas medžiagas, panašias į žiedadulkes. Todėl burnos, lūpų ar gerklės gleivinė gali parausti, ištinti ar niežėti, tačiau dažniausiai, kai maistas pasiekia skrandį, rūgštys suskaido baltymus ir reakcija neplinta toliau.
Burnos alerginio sindromo simptomai
- Niežulys, dilgčiojimas ar nestiprus burnos, lūpų, liežuvio arba gerklės patinimas.
- Pūlinukai ar iškilimai lūpų ar burnos gleivinėje.
- Rečiau simptomai apima ir kitus organus:
- Pykinimas.
- Paraudusi, niežtinti ar patinusi oda, jei oda kontaktavo su žaliu maistu.
- Dilgėlinė arba bėrimas.
- Labai retai pasitaiko kvėpavimo apsunkimas, gerklės tinimas (anafilaksija).
Kokie maisto produktai sukelia burnos alerginį sindromą
BAS provokuojantys maisto produktai dažniausiai yra žali vaisiai, daržovės ar riešutai. Jų baltymai savo struktūra primena žiedadulkių baltymus, tad kūnas į juos reaguoja taip pat, kaip į alergenus iš aplinkos. Kurie produktai sukels reakciją, priklauso nuo žmogaus kitų alergijų.
Produktų sąrašai pagal žiedadulkių rūšis
- Beržų žiedadulkės:
- Prieskoniai: anyžiai, kmynai, kalendra, krapai, petražolės.
- Ankštiniai: žemės riešutai, sojų pupelės.
- Sėklavaisiai: avokadai, obuoliai, kiviai, kriaušės.
- Augalinės kaulavaisės: abrikosai, vyšnios, persikai, slyvos.
- Riešutai: migdolai, lazdynai.
- Daržovės: morkos, salierai.
- Žolių žiedadulkės:
- Melionai.
- Apelsinai.
- Bulvės.
- Špinatai (šveicariškieji mangoldai).
- Pomidorai.
- Pelynų žiedadulkės:
- Česnakai.
- Prieskoniai: anyžiai, kmynai, kalendra, krapai, petražolės.
- Garstyčios.
- Pipirai.
- Daržovės: kopūstai, morkos, žiediniai kopūstai, salierai, brokoliai, pastarnokai, svogūnai.
- Piktdulkių (ambrozijos) žiedadulkės:
- Artišokai.
- Bananai.
- Agurkai.
- Melionai.
- Cukinijos.
- Kiti produktai: uogos, citrusiniai vaisiai, figos, vynuogės, mangai, ananasai, granatai.
Diagnozavimas ir tyrimai
Norint nustatyti BAS, dažniausiai užtenka įvertinti simptomus, kuriuos aprašo pacientas. Gali būti atliekami ir specifiniai alerginiai tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę.
- Alerginiai odos mėginiai: odą švelniai subraižo specialiu aplikatoriumi ir ant įbrėžimų užlašinami galimi alergenai. Jei susiformuoja pūkšlės ar paraudimas, tai rodo alerginį atsaką.
- Provokacinis maisto testas: pacientui duodama vis didesnė įtariamo alergizuojančio maisto dozė, stebint reakciją.
Burnos alerginio sindromo gydymas
Specifinio šio sindromo gydymo nėra. Dažniausiai simptomai išnyksta per 30 minučių nustojus valgyti sukeliančius maisto produktus. Kai kada simptomų sumažinimui ar sustabdymui galima naudoti antihistamininius vaistus, tačiau lengvas reakcijas daugelis patiria trumpiau, nei pradeda veikti vaistai.
Vaistai, galintys padėti
- Antihistamininiai preparatai – jie slopina lengvo pobūdžio alerginę reakciją.
- Epinefrinas (adrenalinas) skirtas sunkioms reakcijoms; jis mažina tinimą ir palengvina kvėpavimą. Paprastai jis skiriamas tik tiems, kurie jau yra patyrę anafilaksiją.
Kaip gyventi su burnos alerginiu sindromu
Turint BAS, galima ir toliau mėgautis daugeliu maisto produktų – paprastai reakciją sukelia tik keletas vaisių, daržovių ar riešutų. Laikui bėgant kai kurie žmonės pastebi, kad jų jautrumas kai kuriems maisto produktams mažėja.
Kaip sumažinti ar išvengti burnos alerginio sindromo
- Venkite maisto produktų, kurie jums sukelia reakciją.
- Šiluminis apdorojimas – verdant ar kepant vaisius ir daržoves jų baltymai pakinta, todėl dažniausiai simptomų nebelieka. Tad padažai, tyrės bei pasterizuotos sultys paprastai nesukelia simptomų.
- Stenkitės rečiau vartoti alergeną pavasarį, vasarą ar rudenį – kai aktyvios ir sezoninės alergijos.
- Profilaktinis alergijų gydymas – nuolat vartojami alergiją slopinantys vaistai gali padėti sumažinti reakcijų pasikartojimą.
- Alergenų imunoterapija (vakcinacija nuo alergijos) – palaipsniui didinamos alergeno dozės organizme sukelia toleranciją ir ilgainiui sumažina simptomus.
Kas laukia ateityje, jei sergu burnos alerginiu sindromu?
Burnos alerginis sindromas įprastai sukelia tik nedidelius, negrėsmingus simptomus. Jei pastebite, kad tam tikri maisto produktai jums kelia nepatogumų, visada galite jų vengti. Nors šios būklės iki galo išgydyti negalima, kai kuriems žmonėms laikui bėgant reakcijos gali susilpnėti ar visai išnykti.
Kreipimosi į gydytoją signalai
Jei pastebite alerginę reakciją po tam tikro maisto vartojimo, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima įvertinti riziką ir pasirinkti tinkamą elgesio strategiją.
- Būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, jei atsiranda:
- Veido ar liežuvio patinimas.
- Sunkus kvėpavimas arba rijimo sutrikimai.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kiek stipri mano alergija?
- Kokius maisto produktus galiu vartoti saugiai?
- Ar man padėtų tam tikros gydymo priemonės?
- Į kokius stiprios reakcijos ženklus turėčiau atkreipti dėmesį?
