Burnos opos – tai dažna, tačiau dažnai nemaloni problema, su kuria dauguma žmonių susiduria bent kartą gyvenime. Šie skausmingi dariniai gali atsirasti bet kurioje burnos vietoje: ant dantenų, liežuvio, gomurio, vidinių žandų ar lūpų. Dažnai jos būna baltos ar gelsvos viduryje, apsuptos paraudusiu kraštu, ir paprastai sukelia diskomfortą valgant, geriant ar net kalbant.
Burnos opų rūšys
Burnoje gali formuotis įvairios opos ir pažeidimai, tarp kurių dažniausiai pasitaiko:
- Aftinės opos (arba aftos). Tai – labiausiai paplitusi burnos opų rūšis. Nėra tiksliai žinoma, dėl ko jos atsiranda, tačiau manoma, kad joms įtakos turi nedidelės traumos (pavyzdžiui, skruosto įkandimas), rūgštus maistas ar net stresas. Dažniausiai atrodo kaip baltos arba gelsvos spalvos dėmelės su paraudusia odele aplink.
- Lichen planus burnoje. Ši būklė pasireiškia baltomis, tinklelio pavidalo dėmėmis ar niežulio sukeliančiomis opomis burnos gleivinėje, dažniau nustatoma vyresnio amžiaus moterims ir siejama su imuninės sistemos reakcija.
- Leukoplakija. Lemta lėtam gleivinės ląstelių peraugimui; pasireiškia baltomis ar pilkšvomis plokštelėmis burnos viduje. Dažniausiai jų atsiradimą lemia ilgalaikis dirginimas, pavyzdžiui, rūkymas ar kramtomas tabakas.
- Eritroplakija. Dėl rūkymo ar tabako kramtymo gali išsivystyti raudonos dėmės, dažniausiai esančios po liežuviu ar už apatinių priekinių dantų. Tokios dėmės dažnai laikomos ikivėžinėmis arba vėžinėmis.
- Burnos pienligė (kandidozė). Šią grybelinę infekciją sukelia kandida mielių peraugimas. Ji ypač dažna nusilpus imunitetui arba po antibiotikų vartojimo. Burnoje atsiranda tamsiai raudonos, baltos ar grietinėlės spalvos lopai ir pažeidimai.
- Burnos vėžys. Vėžinės opos būna raudonos arba baltos, dažnai negyjančios ir ilgai užsitęsiančios. Jei burnoje esanti opa nepraeina ilgiau nei tris savaites, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Simptomai
Burnos opos paprastai gerai pastebimos: atsiranda neskausmingų ar skausmingų žaizdelių dantenose, vidinėse žanduose, liežuvyje, lūpose ar ant gomurio. Tipiškai opos būna rausvos kraštuose ir baltos, geltonos ar pilkšvos viduryje.
- Galite turėti vieną opą arba jų gali būti daugiau.
- Aplink opos dažnai būna patinimas.
- Tirpimas ar skausmas stiprėja valantis dantis arba valgant sūrų, aštrų ar rūgštų maistą.
Pagrindinės priežastys
Opos burnoje gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių:
- Nedidelės burnos gleivinės traumos po dantų gydymo ar dėl netyčinio įkandimo į skruostą arba liežuvį.
- Reakcija į tam tikras burnos bakterijas.
- Dantų tiesinimo priemonės – breketai, plokštelės – gali dirginti gleivinę.
- Per dažnas ar stiprus valymas kieta dantų šepetėliu ir abrazyvine dantų pasta.
- Daug rūgščių vaisių (apelsinų, braškių, ananasų) vartojimas.
- Hormoniniai svyravimai mėnesinių metu.
- Nerimas, stresas, miego trūkumas.
Su sveikatos būkle susijusios priežastys
- Vitaminų trūkumas.
- Infekcijos (virusinės, bakterinės ar grybelinės).
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, Krono liga, celiakija, reaktyvusis artritas.
- Imuninės sistemos ligos, tokios kaip vilkligė ar Behceto sindromas.
Ar burnos opos užkrečiamos?
Skirtingai nei pūslelinė ar karštligės pūslelės, burnos opos nėra užkrečiamos. Jomis neužsikrečiama nei bučiuojantis, nei naudojantis tais pačiais valgymo įrankiais ar geriant iš vienos stiklinės.
Verta atskirti: pūslelinė (karštligės pūslelės) atsiranda burnos išorėje, dažniausiai ant lūpų. Tai – virusinė ir labai užkrečiama liga.
Diagnozė
Dažniausiai burnos opos diagnozuojamos apžiūrint. Jei žaizdelių gausu, jos labai didelės ar gydytojas įtaria gretutines ligas, gali būti paskirti kraujo tyrimai.
Gydymo būdai
Dauguma burnos opų sugyja savaime per 7–14 dienų. Tačiau jei skausmas stiprus ar žaizdelės didelės, gydytojas gali skirti specialias priemones:
- Antiseptinius gelius ar burnos skalavimo skysčius, kurie mažina uždegimą ir skausmą.
- Steroidinius tepalus opų gydymui.
- Imunosupresinius vaistus sunkesniais atvejais.
Pagalba namuose
- Nepamirškite gerti daug vandens – tai padeda burnos gleivinei greičiau atsinaujinti.
- Burnos ertmės higiena svarbi kiekvieną dieną: valykite dantis minkštu šepetėliu, naudokite švelnią pastą.
- Keletą kartų per dieną skalaukite burną šiltu sūraus vandens tirpalu.
- Galite naudoti ir vandenilio peroksido ir vandens mišinį (lygiomis dalimis – 2 kartus per dieną).
- Kol opos neišnyks, venkite labai aštraus ar karšto maisto.
- Dėl skausmo galima rinktis nereceptinius burnos anestetikus.
Kaip sumažinti burnos opų riziką?
Nors burnos opų atsiradimo visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galite sumažinti jų atsiradimo tikimybę:
- Rinkitės dantų šepetėlį su minkštais šereliais ir švelnią dantų pastą.
- Valykite dantis du kartus per dieną ir reguliariai naudokite tarpdančių siūlą.
- Valgykite daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kad netrūktų vitaminų.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą: tikrindamiesi galėsite greičiau pastebėti burnos gleivinės pokyčius ir efektyviai pasirūpinti burnos higiena.
- Jei opų vis dėlto dažnai atsiranda, verta patikrinti bendrą sveikatą ir gydyti pagrindines ligas, jei tokių yra.
Prognozė ir trukmė
Dauguma burnos opų užgyja per 10–14 dienų ir problemų nesukelia. Tačiau užsitęsus daugiau kaip trims savaitėms, lonkis gydytojo konsultacijos – taip galima atmesti rimtesnes priežastis ir prireikus paskirti tinkamą gydymą.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
- Jei opos nepraeina per tris savaites.
- Kai burnoje vis atsiranda naujų opų prieš sugijant senosioms.
- Jei opos persimeta ir į išorinę lūpų pusę.
- Kai skausmas tampa nevaldomas net vartojant nuskausminamuosius.
- Jei pastebite dideles ar itin neįprastas opas.
- Sergate karščiavimu ar prasideda viduriavimas.
Burnos opos ir aftos – ar yra skirtumas?
Burnos opa – bendrasis terminas, apibūdinantis bet kokią žaizdelę burnos gleivinėje. Aftos – dažniausiai pasitaikančios šio tipo opos, su kuriomis periodiškai susiduria apie penktadalis žmonių. Tiek vitaminų trūkumai, tiek folio rūgšties ar geležies stoka gali padidinti opų atsiradimo tikimybę. Tačiau dažniausiai jas sunku susieti su konkrečia priežastimi, o ir kartotis gali visą gyvenimą.
Neretai aftos painiojamos su pūsleline. Skirtumas tas, kad aftos pasirodo burnos viduje ir nėra užkrečiamos, tuo tarpu pūslelinė atsiranda ant lūpų išorės, ją sukelia virusas, todėl ji labai lengvai perduodama kitiems.
Būtina žinoti ir apie galimas priežastis
Jei pastebite, kad burnos žaizdelė užtruko ilgiau nei tris savaites ar sukelia neįprastų simptomų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Nors dauguma burnos opų yra visai nepavojingos, kai kurioms jų reikia daugiau dėmesio, kad būtų užtikrinta gera sveikata ir užkirstas kelias rimtesnėms problemoms ateityje.
