Burnos vėžys dažnai pasireiškia kaip nauja ar ilgai negyjanti žaizda burnoje. Šiai ligai priskiriami piktybiniai navikai, galintys vystytis įvairiose burnos srityse: lūpose, liežuvyje, burnos dugne, gomuryje, skruostuose ar tonzilių srityje.
Kas dažniau serga burnos vėžiu
Burnos vėžys dažniausiai aptinkamas vyrams – jie serga maždaug du kartus dažniau nei moterys. Tuo tarpu jaunesniems nei 40 metų asmenims ši liga diagnozuojama retai. Ankstyvosiose stadijose šią ligą dažnai pirmieji pastebi odontologai apžiūros metu.
Burnos vėžio požymiai
Pirmieji ligos simptomai kartais primena ir visai nepavojingus sutrikimus, pavyzdžiui, danties skausmą ar ėduonį. Visgi, yra keletas ženklų, kuriuos pastebėjus verta pasikonsultuoti su specialistu:
- burnos gleivinės patinimai, nelygumai, plutelės ar pakitusios, erozinės vietos burnos viduje, ant lūpų arba dantenų
- kraujavimas, kurio priežastis neaiški
- netikėtas svorio kritimas
- burnoje susidarančios ryškiai raudonos, baltos ar margos dėmės
- veido, kaklo ar burnos tirpimas
- jausmas, tarsi kažkas įstrigę gerklėje
- ilgai besitęsiantis gerklės skausmas ar burnos sausumas
- pakitęs balsas
- ausies skausmas
- sunkumas kramtant, ryjant, kalbant arba judinant žandikaulį ar liežuvį
- pasikeitęs dantų ar protezų sutapimas
Jei šie negalavimai nepraeina ilgiau nei dvi savaites, verta apsilankyti pas odontologą ar gydytoją išsamesniam ištyrimui. Dažniausiai šie simptomai nėra susiję su vėžiu, tačiau svarbu juos pasitikrinti, kad ligą būtų galima nustatyti kuo anksčiau.
Burnos vėžio gydymo galimybės
Burnos vėžio gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į naviko tipą, jo vietą ir stadiją. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė visiškai pasveikti. Pažengusios ligos atveju gydymo tikslas dažnai yra sustabdyti plitimą ir sumažinti nemalonius simptomus.
Pagrindiniai gydymo būdai
- Spenuliu terapija (radioterapija): Šios procedūros metu navikui taikomi intensyvūs spinduliai, naikinantys vėžines ląsteles ir siekiantys pristabdyti ligos plitimą. Radioterapija gali būti taikoma įvairiais būdais – iš išorės (kai spinduliai nukreipiami į naviką pro odą) arba iš vidaus (kai šalia naviko įvedamos radioaktyvios sruogos ar granulės, kurias vėliau pašalina).
- Chirurginis gydymas: Dažnai pagrindinis gydymo metodas, kurio metu pašalinamas navikas ir, jei reikia, dalis aplinkinių audinių. Jei liga išplitusi plačiau, kartais atliekamos operacijos, skirtos simptomų palengvinimui (paliatyvios operacijos).
- Chemoterapija: Šio gydymo metu vartojami vaistai, stabdantys ar naikinantys vėžines ląsteles. Dažnai chemoterapija derinama su chirurgija ar spinduline terapija, tačiau kai kuriais atvejais gali būti taikoma savarankiškai.
- Fotodinaminė terapija: Nors tai mažiau paplitęs metodas, kai kuriais atvejais naudoti specialūs šviesai jautrūs vaistai, kurie kaupiami naviko ląstelėse. Vėliau šios ląstelės sunaikinamos veikiant tam tikros bangos šviesai. Paprastai šis metodas taikomas mažiems, paviršiniams augliams ar ikivėžiniams pakitimams.
Gydymo veiksnių pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno atvejo ypatumų, todėl tinkamiausią metodą padeda nustatyti gydytojų komanda.
