Bursitas – tai skausmingas uždegimas, kuris išsivysto nedidelėje skysčio pripildytoje kišenėlėje, vadinamoje bursa. Šios bursos veikia tarsi minkšta pagalvėlė, sauganti kaulus nuo trinties su aplinkiniais audiniais. Organizme jų yra daugiau nei 150, ir jos randamos tarp kaulų bei raumenų, sausgyslių ar net odos – užtikrinant, kad judant kaulai nesitrintų į kitus audinius.
Kas yra bursitas?
Bursitas išsivysto tuomet, kai viena ar kelios bursos sudirginamos ir pradeda tinti. Dažniausiai uždegimas kyla dėl pernelyg didelės apkrovos ar pasikartojančių judesių, tačiau būna ir kitų priežasčių. Skausmas gali pasireikšti staigiai arba vystytis palaipsniui, priklausomai nuo to, kaip ilgai bursa patiria dirginimą ar spaudimą.
Bursito tipai
Bursitas dažniausiai nustatomas vietose, kur kur kas dažniau kartojasi judesiai arba nuolat daromas didelis spaudimas. Dažniausios bursito lokalizacijos:
- Petys (subakrominis bursitas)
- Alkūnė (olekranono bursitas, dažnai vadinamas „alkūnių miners” ar „alkūnių baro” bursitu)
- Kelis (priekinio kelio bursitas, vadinamas ir „namų šeimininkės keliu”)
- Pėda (ypač ties kulnu, didžiuoju pirštu ar priekinės pėdos dalimi)
- Klubas (iliopektininis arba trochanterinis bursitas)
- Sėdmenys (ischialinis bursitas arba vadinamas ir „audėjo sėdmeniu”)
Nors konkretūs tipai turi atskirus pavadinimus, visi jie turi bendrą esmę – uždegimą ir tinimą aplink bursą.
Bursito simptomai
Bene dažniausias simptomas – skausmas, kuris sustiprėja judant. Taip pat gali būti:
- Ribotas sąnario judrumas
- Paburkimas
Jei bursito priežastis – infekcija, papildomai pasireiškia paraudimas ar odos spalvos pokyčiai uždegimo vietoje, karštis, pakilusi kūno temperatūra ar šalčio pojūtis.
Bursito priežastys
Bursitas dažniausiai atsiranda dėl nuolat pasikartojančių judesių ar padėčių, kuriose tam tikra kūno vieta patiria didelį spaudimą, pavyzdžiui, ilgai klūpint dirbant arba atliekant monotonišką veiklą. Taip pat prie to gali prisidėti:
- Staliaus ar sodo darbai, grėbimas
- Dažymas, šveitimas, kasimas
- Sportas (tenisas, golfas, beisbolas ir kt.)
- Muzikos instrumentų grojimas
- Pavojingas kūno padėties ar blogos laikysenos pasirinkimas (pvz., dėl skirtingo kojų ilgio arba kaulinių užaugų)
Retais atvejais bursitas gali būti sukeltas traumos ar infekcijos.
Bursito rizikos veiksniai
Bursito pavojus egzistuoja kiekvienam, tačiau dažniau šia liga serga:
- Sportuojantys žmonės
- Fizinį ar rankų darbą dirbantys asmenys
- Profesionalūs muzikantai
Be to, didesnę riziką turi tie, kurie serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, artritu (ypač podagriniu ar psoriaziniu), diabetu ar skydliaukės ligomis.
Kaip nustatomas bursitas?
Diagnozei paprastai pakanka gydytojo apžiūros: įvertinamas pažeistos vietos būklė, išsiaiškinama, kokia veikla užsiėmėte prieš pasireiškiant simptomams. Jei reikia, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Rentgenas – siekiant atmesti kitas priežastis
- Ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija – padeda matyti uždegusią bursą
- Kraujo tyrimai
- Skysčio mėginio iš uždegiminės bursos paėmimas infekcijos atvejais
Bursito gydymas
Dažniausiai, norint sumažinti uždegimą ir sumažinti skausmą, užtenka tiesiog pailsėti ir vengti veiklų, kurios dirgina bursą. Svarbu skirti laiko poilsiui ir nekartoti judesių, kurie sukėlė uždegimą. Gydytojas gali patarti, kiek ilgai reikėtų ilsėtis.
Bursitos simptomų palengvinimui dažnai rekomenduojama:
- Pakelti pažeistą vietą
- Vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo (ibuprofeną, naprokseną ar paracetamolį – nevartokite jų ilgiau nei 10 dienų be gydytojo priežiūros)
- Uždėti šaltą kompresą ar ledo paketą (suvyniotą į rankšluostį) – po 15 minučių kelis kartus per dieną
- Alternuoti šaltį su šiluma (šildyklė ar karšto vandens butelis per rankšluostį)
- Naudoti įtvarą, šliužę ar specialų įrenginį, prilaikantį pažeistą vietą
Dauguma atvejų pasveiksta be sudėtingo gydymo, tačiau kartais gali prireikti papildomų priemonių:
- Antibiotikų, jei nustatyta infekcija
- Fizinės terapijos sąnario judrumui atgauti
- Ergoterapijos – mokymosi, kaip apsaugoti pažeistą sritį
- Kortikosteroidų injekcijų uždegimui ir skausmui mažinti
- Chirurginės operacijos bursai pašalinti, jei simptomai išlieka ilgesnį laiką (virš 6 mėnesių) ir kiti būdai nepadeda
Kaip išvengti bursito?
Geriausia profilaktika – išvengti per didelio fizinio krūvio ar pernelyg nuolatinio tos pačios kūno vietos naudojimo. Svarbu:
- Mokytis taisyklingos laikysenos ir teisingų judesių tiek sportuojant, tiek dirbant
- Pradėti naujas veiklas ar sportą palaipsniui, duodant kūnui laiko prisitaikyti
- Vengti ilgai sėdėti ar klūpėti, nes tokia padėtis spaudžia sąnarius
- Naudoti kilimėlius ir paminkštinimus dirbant klūpint ar parėmus alkūnes
- Periodiškai daryti pertraukas, jei atliekate monotoniškas užduotis
Bursito eiga ir prognozė
Bursitas dažniausiai praeina per kelias savaites. Svarbiausia – laikytis gydytojų rekomendacijų ir vengti grįžimo prie aktyvių judesių, kol pažeista bursa visiškai neatsistatė. Jei fizinė apkrova bus atnaujinta per anksti, padidės pasikartojančio uždegimo rizika.
Jei bursitas kilo dėl pasikartojančio judesio, kuris yra darbo ar studijų dalis, kol vyks gydymas gali prireikti imti laisvadienių ar laikinai keisti kasdienę rutiną. Aptarkite su gydytoju, ką konkrečiai galėtumėte pakeisti ar kurių veiksmų vengti sveikimo laikotarpiu.
Kai bursitas negydomas
Kuo ilgiau bursa patiria spaudimą ar papildomą įtampą, tuo ilgiau trunka sveikimas. Tai taip pat didina tikimybę, kad uždegimas taps lėtinis – prasidės vis nauji paūmėjimai toje pačioje vietoje.
Lėtinis bursitas
Bursitas gali atsikartoti tame pačiame sąnaryje. Pasikartojančios uždegimo bangos laikomos lėtiniu procesu. Kiekvienas naujas uždegimas gali dar labiau pažeisti bursą ir apsunkinti sąnario judrumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai pasikonsultuokite, jei pasireiškia šie simptomai:
- Skausmas, stipriai ribojantis kasdienę veiklą
- Nepašalintas per kelias dienas skausmas ar jautrumas
- Pasikartojantis uždegimas (bursitas kartojasi)
- Pakilusi temperatūra
- Paraudimas, patinimas arba karštis pažeistoje vietoje
Dažnai maišomos ligos
Skirtumas tarp bursito ir artrito
Bursitas ir artritas abu paveikia sąnarius, tačiau bursitas – tai dažniausiai trumpalaikis uždegimas, kurį sukelia bursos pervargimas ar spaudimas. Jei bursą nuolat dirginate, gali išsivystyti ilgalaikis pažeidimas, tačiau dažniausiai to išvengti pavyksta ilsintis.
Artritas atsiranda, kai laikui bėgant sąnario kremzlė susidėvi – tai ilgalaikė liga, kurią reikia nuolat prižiūrėti.
Skirtumas tarp bursito ir tendinito
Bursitas ir tendinitas (sausgyslių uždegimas) – abi būklės yra skausmingos ir kyla dėl audinių dirginimo ir uždegimo. Bursitas apima bursos, o tendinitas – sausgyslės uždegimą. Sausgyslės jungia raumenis su kaulais. Tendinitas gali būti tiek ūmus (trumpalaikis), tiek lėtinis (užsitęsęs). Abu uždegimus dažniausiai lemia pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, tam tikro sporto treniruotės ar nuolatinis fizinis darbas.
