Hepatitas C – tai virusinė infekcija, pažeidžianti kepenis ir sukelianti jų uždegimą. Negydoma, liga dažniausiai neišnyksta savaime ir ilgainiui gali rimtai pakenkti kepenims. Nors naujausi vaistai padeda išgydyti hepatitą C, dauguma žmonių ilgai nepastebi jokių ligos požymių ir net nenutuokia, kad serga.
Kaip plinta hepatitas C
Pagrindinis būdas užsikrėsti hepatitu C – kontaktas su užsikrėtusio žmogaus krauju. Daugiausia atvejų užfiksuojama tarp žmonių, dalijančiųsi adatomis ar švirkštais vartojant narkotikus. Liga gali būti perduota ir kitais būdais – ją galima užsikrėsti sveikatos priežiūros įstaigose, naudojantis nesteriliomis tatuiruočių ar auskarų vėrimo priemonėmis, dalijantis dantų šepetėliais, skutimosi peiliukais su žmogumi, kuriam galėjo kraujuoti dantenos ar oda. Taip pat hepatitu gali užsikrėsti vaikai gimdami iš užsikrėtusios motinos.
Hepatitas C nepersiduoda per seiles, maistą, gėrimus ar paprastą bendravimą. Svarbu žinoti, kad žmogus gali būti pavojingas kitiems, net ir nejusdamas jokių ligos simptomų.
Hepatito C simptomai
Plintant hepatito C virusui, užsikrėtusysis ilgą laiką gali nejausti jokių požymių. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia tik organizmui pradedant kovoti su virusu – vadinamojoje ūminėje ligos fazėje.
- Skausmas pilvo srityje
- Tamsios spalvos šlapimas arba šviesios spalvos išmatos
- Karščiavimas, silpnumas, pykinimas, sąnarių ir raumenų skausmai, kurie primena peršalimo ligas
- Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta)
Daugumai ūminėje fazėje simptomai būna neryškūs arba visai nepasireiškia. Jei infekcija tampa ilgalaikė (lėtinė), po kelerių ar net keliolikos metų organizmas pradeda rodyti kepenų pažeidimo požymius:
- Kraujo buvimas išmatose ar vėmimas krauju
- Padidėjęs kraujavimas ar mėlynių atsiradimas
- Bėrimas, niežulys visame kūne
- Paraudusios ar patamsėjusios delnų odos ploteliai
- Po oda matomos smulkios kraujagyslių išsiplėtimo „žvaigždutės“
- Pilvo patinimas dėl skysčių susikaupimo
Galimos komplikacijos
Kai kuriais atvejais apie 30% žmonių sugeba įveikti virusą patys, dažniausiai per kelis mėnesius po užsikrėtimo. Tačiau daugumai susirgusiųjų hepatitas C tampa lėtine liga, kuri gali metų metus tyliai žaloti kepenis.
Lėtinis hepatitas C dažnai pereina į kepenų randėjimą (cirozę). Jei pažeidimai tampa itin stiprūs, gresia kepenų nepakankamumas. Cirozė bei ilgalaikis kepenų uždegimas gali padidinti ir kepenų vėžio riziką, sukelti vartų venos hipertenziją (padidėjusį spaudimą kepenų kraujagyslėse).
Kaip diagnozuojamas hepatitas C
Pajutus kepenų ligoms būdingus simptomus ar jei yra rizika užsikrėsti, gydytojas pirmiausia įvertins bendrą būklę – gali pastebėti, pavyzdžiui, odos ar akių baltymų geltonumą, pilvo patinimą. Po to atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai:
- Antikūnų prieš hepatito C virusą testas – atskleidžia, ar organizmas susidūrė su šiuo virusu.
- Viruso genetinės medžiagos (RNR) testas – parodo, ar infekcija vis dar aktyvi.
- Genotipo nustatymas – išsiaiškinama, kokį hepatito C viruso tipą žmogus turi (tokių tipų yra bent šeši).
- Kepenų funkcijos tyrimai – leidžia įvertinti kepenų būklę ir jų veiklą.
Jei kraujo tyrimai rodo, kad kepenys pažeistos stipriau, gali būti atliekami papildomi tyrimai – pvz., elastografija (specialus ultragarsas), kuris padeda nustatyti randėjimo lygį kepenyse.
Gydymas ir savipriežiūra
Gydymo būdai
Pagrindinis hepatito C gydymas – tiesioginio veikimo antivirusiniai vaistai (DAA). Jie skiriami tablečių pavidalu ir veikia skirtingus viruso tipus. Yra sukurta kelios dešimtys kombinacijų, pritaikytų įvairiems atvejams.
Dažniausiai skiriami vaistai:
- Elbasviro/grazopreviras
- Glekapreviras/pibrentasviras
- Ledipasviras/sofosbuviras
- Sofosbuviras/velpatasviras
- Sofosbuviras/velpatasviras/voxilapreviras
Kai kepenys jau stipriai pažeistos, gali prireikti papildomų gydymo metodų – pavyzdžiui, gydymo komplikacijų ar kepenų funkcijos palaikymo. Dalis pažeidimų negrįžtami.
Gydymo eiga bei trukmė
Dažniausiai antivirusinių vaistų kursas trunka nuo dviejų iki šešių mėnesių, tačiau kai kuriais atvejais gydymas gali prasitęsti.
Svarbūs savipriežiūros žingsniai
Kepenų ligomis sergantys žmonės turėtų rūpintis savo kūnu, kad dar labiau nepakenktų vidaus organams. Svarbiausi aspektai:
- Vengti arba visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo
- Mesti rūkyti
- Skiepytis nuo hepatito A ir hepatito B
- Reguliariai lankytis pas gydytoją, stebėti kepenų būklę
Profilaktika – kaip apsisaugoti nuo hepatito C
Vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo šios infekcijos – vengti kontakto su užkrėstu krauju. Vakcina nuo hepatito C kol kas nesukurta, nors mokslininkai nuolat dirba šioje srityje. Sudėtinga vakcinos kūrimą daro tai, jog virusas greitai kinta ir turi įvairių atmainų.
Ligos prognozė ir ateitis
Nemaža dalis užsikrėtusiųjų virusą iš organizmo pašalina natūraliai, tačiau daugumai liga pereina į lėtinę formą. Lėtinis hepatitas C ir toliau tyliai žaloja kepenis, net jei žmogus nejaučia jokių pojūčių. Būtent dėl to gydytojai rekomenduoja reguliariai tirtis, ypač jei priklausote rizikos grupei.
Diagnozavus ligą, antivirusinis gydymas leidžia pasiekti visišką išgijimą daugeliu atvejų, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jau sergate. Vis tik apie penktadaliui žmonių po ilgos ligos lieka negrįžtami kepenų pažeidimai, tokie kaip cirozė, net ir išgydžius infekciją. Tai dažniausiai nutinka po 20–30 metų trunkančios lėtinės ligos.