Centrinė miego apnėja: priežastys, simptomai, gydymas

Centrinė miego apnėja yra miego sutrikimas, kai miegant trumpam nutrūksta kvėpavimas. Dažniausiai ši būklė atsiranda kaip kitų sveikatos problemų ar tam tikrų vaistų vartojimo pasekmė – pavyzdžiui, rizika susirgti centrine miego apnėja didesnė sergantieji širdies ligomis. Gydymo tikslas paprastai yra pašalinti arba kontroliuoti pagrindinę priežastį.

Centrinės miego apnėjos rūšys

Pirminė centrinė miego apnėja – būklė, kuriai nenustatyta akivaizdi priežastis.
Apnėja kartu su Cheyne-Stokes kvėpavimu – kvėpavimas pereina iš dažnesnio į retą, kartais visai sustoja kelioms akimirkoms, ciklai kartojasi per 40–90 sekundžių.
Apnėja, susijusi su kitomis būklėmis – širdies ligomis ar neurologiniais sutrikimais.
Po gydymo atsiradusi centrinė apnėja – kai kurie žmonės, besinaudojantys kvėpavimą gerinančiais aparatais (pavyzdžiui, CPAP), gali išsivystyti ši forma.
Aukštumų sukelta apnėja – pasitaiko aukštai kalnuose dėl aplinkos pokyčių.
Apnėja, susijusi su opioidiniais vaistais arba opioidų vartojimo sutrikimu.

Simptomai

Dieninis mieguistumas ir nuovargis.
Stiprūs galvos skausmai ryte.
Burnos sausumas atsibudus.
Dirglumas, nuotaikų kaita.
Sunkumas susikaupti.

Kartais naktį žmogus gali netikėtai nubusti, o šeimos nariai pastebi, kad jis neramus, daug juda miego metu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Centrinė miego apnėja atsiranda tuomet, kai pažeidžiamas smegenų kamienas – ta smegenų dalis, kuri kontroliuoja kvėpavimą. Smegenų kamienas siunčia signalus kvėpavimo raumenims. Jei šie signalai tarsi užstringa ar neatkeliauja laiku, žmogus gali trumpam nustoti kvėpuoti.

Didelę įtaką turi kraujyje esančio anglies dvideginio lygis. Kai jo padaugėja, smegenys duoda kūnui nurodymą kvėpuoti giliau ir dažniau. Kai šios dujos sumažėja, kvėpavimas sulėtėja arba laikinai sustoja. Tokie pokyčiai – pagrindinė centrinės miego apnėjos priežastis.

Susiję įrašai

Didžiausia rizika susirgti – vyresniems nei 60 metų žmonėms, nes senstant keičiasi kvėpavimo reguliavimas miego metu.
Ši būklė dažnesnė vyrams.
Kiti rizikos veiksniai: širdies ligos (pvz., širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas), neurologiniai sutrikimai (insultas, ALS, miastenija), opioidinių vaistų vartojimas ar jų priklausomybė, įgimti sindromai (Rett, Prader-Willi, įgimta centrinė hipoventiliacija).
Taip pat gali išsivystyti dėl kitų kvėpavimo sutrikimų arba žemo deguonies kiekio kraujyje.

Galimos komplikacijos

Negydoma centrinė miego apnėja ne tik trikdo poilsį, bet ir gali pakenkti širdžiai bei vidaus organams, nes dėl trumpalaikio kvėpavimo sustojimo organizmas patiria fizinę įtampą. Dėl nuolatinių kvėpavimo sutrikimų gali padidėti ritmo sutrikimų, nemigos, nuolatinio nuovargio, miego fragmentacijos rizika.

Diagnozė

Diagnozei gydytojas pirmiausia paklaus apie patiriamus simptomus ir galimas gretutines ligas. Svarbus žingsnis – miego tyrimas. Jis atliekamas specialioje laboratorijoje, kur visą naktį stebimi įvairūs organizmo rodikliai – smegenų aktyvumas, kvėpavimo modelis, širdies ritmas. Tyrimas padeda atskirti centrinę nuo obstrukcinės miego apnėjos ir parinkti tinkamą gydymą.

Gydymas

Dažniausiai skiriami aparatai, kurie padeda lengviau kvėpuoti miego metu ir mažina simptomus. Pagrindinės priemonės yra:

Nuolatinio teigiamo slėgio (CPAP) aparatai.
Dviejų lygių teigiamo slėgio (BiPAP) aparatai.
Adaptyvioji servo ventiliacija (ASV) – specialūs prietaisai, kurie prisitaiko prie kvėpavimo dažnio.

Kiekvieno ligonio atvejis individualus, todėl gydytojas padeda pasirinkti tinkamiausią prietaisą.

Prognozė

Nors ši būklė gali kelti nepatogumų ir paveikti gyvenimo kokybę, centrinė miego apnėja neturi tiesioginės įtakos gyvenimo trukmei.

Kasdienybė sergant centrine miego apnėja

Labai svarbu rūpintis savo bendra sveikata ir gydyti priežastines ligas. Reikėtų reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebimi gydymo rezultatai ir užkertamas kelias galimoms komplikacijoms. Prireikus, gali būti atliekami pakartotiniai miego tyrimai.