Chilotoraksas yra būklė, kai specifinis limfos skystis, vadinamas chilė, patenka į ertmę aplink plaučius. Įprastai limfinė sistema pašalina skysčių perteklių iš organizmo audinių ir padeda apsaugoti nuo infekcijų – žymūs baltieji kraujo kūneliai cirkuliuoja per limfą, naikindami bakterijas, virusus ir kitas grėsmes.
Kas yra chilė ir kaip ji susidaro?
Chilė – tai riebalų ir baltųjų kraujo kūnelių prisotinta limfa, kuri susidaro virškinimo trakte. Šis baltas, pieno atspalvio skystis keliauja per krūtinės lataką – pagrindinį limfinį vamzdelį, kuris driekiasi nuo pilvo iki kaklo ir galiausiai susijungia su kraujo apytakos sistema. Jei krūtinės latakas pažeidžiamas, chilė gali išsilieti į pleuros ertmę, t. y. tarplaučio sritį tarp plaučių ir krūtinės sienelės. Tokį procesą ir vadiname chilotoraksu.
Chilotorakso tipai
- Trauminis chilotoraksas – atsiranda, kai limfagyslės pažeidžiamos dėl traumos ar chirurginės operacijos pilvo ar krūtinės srityje.
- Netrauminis (spontaniškas) chilotoraksas – išsivysto, kai limfiniai latakai užspaudžiami, susilpnėja jų sienelės ar susikaupia per daug chilės, todėl jie plyšta. Kai kuriems žmonėms ši būklė būna įgimta, gali išryškėti iškart po gimimo arba pirmosiomis gyvenimo dienomis.
- Idiopatinis chilotoraksas – kai kilmės priežasties nepavyksta nustatyti.
Chilotorakso simptomai
Dažniausias šios būklės požymis – pasunkėjęs kvėpavimas. Taip pat gali pasireikšti:
- Spaudimo ar sunkumo pojūtis krūtinėje;
- Bendras nuovargis;
- Netikėtas svorio kritimas.
Chilotorakso priežastys
Dažniausiai chilotoraksą sukelia chirurginės operacijos, ypač atliekamos krūtinės ar šalia esančių vietų srityje. Tačiau pažeidus krūtinės lataką, chilė gali išsilieti ir dėl kitų priežasčių:
- Krūtinės ar nugaros trauma – tiek bukos (pvz., smūgis), tiek prasiskverbiančios (pvz., durtinės) žaizdos;
- Įgimtos vidaus organų ar limfinės sistemos anomalijos, iškart po gimimo ar vėliau;
- Augliai krūtinės srityje, pavyzdžiui, limfoma, leukemija, plaučių, stemplės vėžys ar Kaposi sarkoma, gali blokuoti limfinius latakus ar juos pažeisti;
- Limfinių latakų pažeidimai dėl infekcijų, dažniausiai – tuberkuliozės;
- Kitų ligų sukeltas latako užsikimšimas – sarkoidozė, trombozė, gūžys ir pan.
Rizikos veiksniai
- Per pastarąjį laiką atliktos operacijos krūtinėje, kakle ar pilve, ypač plaučių ar širdies kraujagyslių srityje;
- Neseniai patirta trauma krūtinės ar nugaros srityje;
- Esamos onkologinės ar limfinę sistemą veikiančios ligos, galinčios sukelti latakų užsikimšimą.
Chilotorakso diagnostika
Diagnozuojant šią būklę, svarbu atsižvelgti į paciento nusiskundimus ir ligos istoriją, tačiau siekiant tikslaus atsakymo taikomi papildomi tyrimai:
- Vaizdiniai tyrimai – atliekamos krūtinės rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje.
- Toracentezė – adatos pagalba atsiurbiamas pleuros skystis ir laboratoriškai tiriamas jo pobūdis.
- Limfografija arba limfoskintigrafija – specialūs vaizdiniai tyrimai, leidžiantys įvertinti limfinės sistemos būklę.
Gydymo būdai
Chilotorakso gydymas priklauso nuo priežasties ir paciento būklės. Dažniausiai taikoma:
- Mitybos pokyčiai – skiriamas ypač mažai riebalų turintis ar modifikuotas riebalų kiekio mitybos planas. Ilgai riboti riebalus nerekomenduojama, nes gali išsivystyti mitybos sutrikimai.
- Žarnyno poilsis – organizmas trumpam laikui aprūpinamas maistinėmis medžiagomis per veną, taip sumažinant virškinimo sistemos apkrovą limfinėms kraujagyslėms, kad jos galėtų gyti.
- Pleuros skysčio pašalinimas – atliekama toracentezė ar trumpam įvedamas vamzdelis, padedantis šalinti skysčius ir palengvinti simptomus, kol gyja organizmas.
- Vaistai (pvz., somatostatinas ar oktreotidas) – leidžiami į veną, padeda pakeisti, kaip kūnas įsisavina riebalus ir kitas maistines medžiagas, skiriami su kitomis gydymo priemonėmis.
- Chirurginės procedūros – jei krūtinės latakas stipriai pažeistas ar neveikia, jis gali būti surišamas ar užblokuojamas, taip užkertant kelią chilės nuotėkiui. Pleurodezė – procedūra, kurios metu plaučiai „prilimpa“ prie krūtinės sienos, pašalinant ertmę, į kurią galėtų bėgti skysčiai.
Ko tikėtis sergant chilotoraksu?
Chilotorakso eiga priklauso nuo to, kas jį sukėlė ir kaip organizmas reaguoja į gydymą. Menki chilės pratekėjimai gali išnykti savaime ar pasikeitus mitybai, tačiau kartais prireikia chirurginės pagalbos. Gydytojas padės įvertinti situaciją individualiai ir nurodys, kaip greitai galima tikėtis pagerėjimo.
Pavojai sveikatai
Negydomas chilotoraksas yra pavojingas – tiek pats savaime, tiek kaip rimtų ligų simptomas. Kai kuriais atvejais gali prireikti ilgalaikės priežiūros ar gydyti pagrindines ligas, kurios sukelia chilės nutekėjimą.
Mityba sergant chilotoraksu
Gydytojai dažnai rekomenduoja laikytis specialios mitybos ir vengti riebalų turinčių produktų ar jų kiekį stipriai riboti. Kartais visiškas poilsis virškinimo sistemai užtikrinamas perleidžiant visas maisto medžiagas į veną. Dažniausiai po savaitės ar dviejų, jei būklė gerėja, galima grįžti prie įprastos mitybos.
Kada kreiptis į medikus?
Būtina nelaukti, jei netikėtai pradedate dusti, ypač jeigu neseniai operuota krūtinės, kaklo ar pilvo srityje, patyrėte traumą ar sergate liga, galinčia užkimšti limfinius latakus. Nedelsiant kreipkitės, jei kvėpuoti darosi vis sunkiau, atsiranda skausmas krūtinėje arba priklausote rizikos grupei.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokios tiksliai priežastys lėmė chilotorakso vystymąsi mano atveju?
- Kokie gydymo variantai man siūlomi?
- Kokius produktus galiu ar negaliu vartoti?
- Ar yra būdų sumažinti šios būklės pasikartojimo riziką?
- Kiek laiko užtrunka sveikimas?
Kaip chilotoraksas skiriasi nuo pleuros išsiliejimo?
Pleuros išsiliejimas – tai bet kokio skysčio kaupimasis pleuros ertmėje, o chilotoraksas – specifinė šio išsiliejimo rūšis, kai į pleurą patenka būtent chilė, iš limfinės sistemos. Tai svarbu nustatyti renkant gydymo būdus ir tolesnę priežiūrą.
