Cistinė limfangioma: simptomai, priežastys ir gydymas

Cistinė higroma – tai skysčio pripildyta išauga, kuri dažniausiai susiformuoja kūdikiui ant kaklo dėl limfinės sistemos sutrikimų. Šis darinys gali atsirasti dar nėštumo metu arba jau gimus vaikui, pasireikšdamas kaip matomas ar apčiuopiamas guzas po oda.

Kas yra cistinė higroma?

Cistinė higroma – tai darinys, susidedantis iš limfos skysčio sankaupos (cistos), dažniausiai formuojantis ant kaklo. Limfinė sistema perneša limfą, kuri padeda šalinti atliekas ir toksinus iš organizmo, ir kai ši sistema vystosi netaisyklingai arba yra užsikimšusi, po oda susikaupia skystis, susiformuoja matomas guzas.

Higromos neretai aptinkamos ultragarsinio tyrimo metu nėštumo laikotarpiu, tačiau jos gali būti pastebėtos tik vaikui gimus – tuomet tai išryškėja kaip minkštas gumbas po oda. Jei higroma išryškėja dar nėštume, kyla rizika ir vaisiui – egzistuoja persileidimo arba vaisiaus žūties pavojus.

Kam būdinga cistinė higroma?

Šis darinys gali susiformuoti bet kuriam vaikui, kadangi neretai tam įtakos turi genetinės permainos, trikdančios limfinės sistemos vystymąsi. Cistinė higroma gali būti nesiejama su kitomis ligomis, tačiau dažnai aptinkama vaikams, turintiems genetinius sindromus, tokius kaip Dauno, Ternerio ar Noonano sindromas.

Susiję įrašai

Nors dažniausiai ši būklė pasireiškia vaikystėje, kartais cistinė higroma susiformuoja ir suaugusiesiems po patirtos traumos ar kvėpavimo takų infekcijos, nors toks atvejis yra itin retas.

Kaip dažnai pasitaiko cistinė higroma?

Cistinės higromos – retas reiškinys, jos sudaro vos apie 6% gerybinių vaikų navikų. Suaugusiųjų tarpe ši liga pasitaiko itin išskirtiniais atvejais.

Cistinės higromos simptomai

Ligos požymiai priklauso nuo limfos sankaupos vietos ir dydžio. Dažniausi simptomai gali būti:

Nepastebimas ar matomas patinimas po oda.
Mėlynai atrodanti oda virš darinio.
Minkštas guzas – dažniausiai ant kaklo, bet gali atsirasti kitose vietose.
Dydis svyruoja nuo mažo, kaip vynuogė, iki didelio, kaip greipfrutas. Didėjant vaikui, guzas taip pat gali augti.

Sunkesniais atvejais cistinė higroma sukelia:

Kūno deformacijas.
Vidaus organų arba kaulų pažeidimus.
Valgymo sunkumų.
Kvėpavimo sutrikimus dėl kvėpavimo takų užspaudimo.
Kraujavimą ar infekciją.

Komplikacijos nėštumo metu

Jei higroma atsiranda dar vaisiui esant gimdoje, šis darinys gali trukdyti vaisiaus vystymuisi ar lemti vaisiaus perteklių skysčių kaupimąsi (hidropsą), kas padidina ankstyvos mirties riziką.

Cistinės higromos priežastys

Tiksli šios būklės priežastis nėra žinoma. Susidarymas siejamas su limfinės sistemos vystymosi anomalijomis arba sužalojimu – tiek vaisiaus raidoje, tiek suaugusiųjų atvejais po infekcijos ar traumos. Kai limfa negali tekėti įprastu keliu, ji kaupiasi, formuodama cistinį darinių po oda.

Atlikti tyrimai nurodo, kad riziką turi įtakos ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ar alkoholio vartojimas nėštumo metu. Taip pat svarbų vaidmenį gali turėti genetiniai pokyčiai, lemiantys limfinės sistemos vystymosi sutrikimus. Cistinės higromos dažnai atsiranda kaip atskira būklė, bet gali būti susijusios su chromosomų ar genetinėmis ligomis, kaip Dauno, Ternerio ar Noonano sindromai.

Diagnostika ir tyrimai

Ši liga dažniausiai nustatoma vaikui nesulaukus dvejų metų. Įtarimas kyla nėštumo metu atliekant ultragarsinį tyrimą. Diagnozei tikslinti 15–20 nėštumo savaitę galimas kraujo tyrimas (alfa-fetoproteino lygis).

Jei vaisiui randami genetiniai pakitimai, medikai stebi jo vystymąsi itin kruopščiai. Kūdikio gimimo metu gydytojas apžiūri darinį gyvai, gali taikyti ultragarso, rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus, kad tiksliai įvertintų darinį ir parinktų tinkamą gydymą.

Gydymo galimybės

Kiekvienam vaikui gydymo planas sudaromas individualiai. Dažniausiai tikslas – pašalinti ar sumažinti cistinę higromą. Gydymo būdai apima:

Chirurginį darinio šalinimą.
Skysčio pašalinimą adata (punkcija).
Skysčio nutekėjimo nukreipimą (skleroterapija).
Darinio pašalinimą lazeriu.
Cistos dydžio mažinimą taikant radiofrekvencinę abliaciją.

Kartais gydymo visai neprireikia, nes darinys gali savaime sumažėti ar išnykti. Visgi, jei limfinė sistema išlieka pakitusi, darinių gali atsirasti ir vėl. Gydymo sėkmė priklauso nuo galimybės pilnai pašalinti visą pažeistą audinį – dažniausiai rezultatai būna geri.

Galimos gydymo komplikacijos

Po chirurginės intervencijos gali likti randų – jų dydis priklauso nuo pašalinto darinio vietos ir apimties. Kai kurie metodai, pavyzdžiui, lazerio terapija, leidžia sumažinti randų riziką, nes yra mažiau invazyvūs.

Po operacijos ar kitų procedūrų svarbu prižiūrėti žaizdą – stebėti, ar nėra infekcijos požymių, pavyzdžiui, pūliavimo, spalvos ar dydžio pokyčių, skausmingumo, šilumos ar paraudimo. Esant įtarimams dėl infekcijos, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Prevencijos būdai

Cistinių higromų visiškai išvengti sudėtinga, kadangi tiksli priežastis dažnai nežinoma. Visgi galima siekti užtikrinti kuo sveikesnę nėštumo eigą:

Pasitarti su gydytoju dėl genetinio ištyrimo dar prieš planuojant nėštumą, ypač jei šeimoje yra genetinių ligų atvejų.
Vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo per nėštumą.
Reguliariai lankytis patikrose.
Rūpintis visaverte mityba ir sveika gyvensena.

Prognozė ir tolimesnė eiga

Ligos eiga priklauso nuo to, kada ji diagnozuojama, kokio dydžio higroma ir ar ji susijusi su kitais sveikatos sutrikimais. Jei chirurgui pavyksta visiškai pašalinti cistinę higromą, prognozė dažniausiai būna gera. Visgi, jei dalies audinio pašalinti neįmanoma, apie 15% atvejų darinys gali atsinaujinti.

Kuo anksčiau nustatomas ir pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė, kad vaikas patirs rimtas komplikacijas, tokias kaip organų pažeidimai ar kūno formos pakitimai. Nustatytos rizikos atvejais, pavyzdžiui, kai susijęs chromosomų pakitimas, didėja persileidimo ir vaisiaus užstrigimo gimdoje rizika – dėl to gydytojai itin atidžiai stebi nėštumo eigą.