Citomegalo virusas (CMV) – tai dažna infekcija, kurią sukelia herpeso virusas. Nėščios moterys, užsikrėtusios CMV, gali perduoti virusą vaisiui, todėl gali gimti kūdikis, sergantis įgimtu CMV. Įgimtas CMV gali sukelti klausos sutrikimus ir vystymosi problemas. Be to, CMV gali sukelti rimtų komplikacijų žmonėms su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, tiems, kurie yra gavę organų transplantaciją.

Kas yra citomegalo virusas?

Citomegalo virusas (CMV) yra infekcija, kurią sukelia herpeso virusas (organizmas, kuris naudoja šeimininko ląsteles, kad pasidaugintų). Dauguma žmonių per gyvenimą užsikrečia šiuo virusu, tačiau dažnai infekcija būna be simptomų arba pasireiškia lengvais simptomais. Tačiau CMV gali sukelti rimtas komplikacijas žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.

Nėščiosios gali perduoti CMV virusą vaisiui, todėl gali atsirasti įgimtas CMV. Tai būklė, kuri pastebima nuo gimimo ir gali sukelti klausos praradimą bei vystymosi sutrikimus.

Kam citomegalo virusas gali turėti įtakos?

Nors CMV gali užsikrėsti kiekvienas, dauguma žmonių neturės simptomų. Virusas yra ypač pavojingas nėštumo metu ir tiems, kurių imuninė sistema yra silpna, pavyzdžiui, gyvenantiems su ŽIV ar tiems, kurie buvo patyrę organų arba kamieninių ląstelių transplantaciją.

Susiję įrašai

CMV nėštumo metu

Jei moteris užsikrečia citomegalo virusu nėštumo metu arba netrukus prieš pastojant, virusas gali būti perduotas vaisiui per placentą. Tai padidina persileidimo riziką ir galimybę, kad vaikas gims su sveikatos problemomis. Įgimtas CMV gali sukelti regos ar klausos praradimą ir vystymosi uždelsimą.

CMV ir nusilpusi imuninė sistema
Jei žmogus gyvena su ŽIV arba vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus, pavyzdžiui, po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos, jo organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis, tokiomis kaip citomegalo virusas. Tokiu atveju laikoma, kad žmogus yra imunodeficitinis.

Jeigu asmuo anksčiau buvo užsikrėtęs CMV, virusas gali išlikti organizme neaktyvus. Kai imuninė sistema nusilpsta, virusas gali suaktyvėti ir sukelti ligą. Nors dauguma žmonių gali kovoti su CMV be simptomų, nauja ar suaktyvėjusi infekcija gali sukelti rimtas komplikacijas žmogui su silpna imunine sistema.

Kas turi didesnę riziką užsikrėsti CMV?

Didelė citomegalo viruso užsikrėtimo rizika yra:

Vaikams iki 5 metų. Maždaug 33 % vaikų iki penkerių metų amžiaus jau buvo patyrę CMV infekciją.
Asmenims, dirbantiems ar gyvenantiems su mažais vaikais.
Žmonėms su nusilpusia imunine sistema, įskaitant gyvenančius su ŽIV/AIDS ir tuos, kurie buvo patyrę organų ar kamieninių ląstelių transplantaciją.
Asmenims, gyvenantiems didesnės koncentracijos vietose, kur yra didesnis fizinis kontaktas su kitais.

Citomegalo viruso simptomai

Citomegalo viruso (CMV) simptomai skiriasi priklausomai nuo to:

Ar užsikrėtusio asmens imuninė sistema yra stipri, ar nusilpusi.
Ar infekcija įgimta (atsiradusi gimstant) ar atsirado vėliau.

CMV simptomai su stipria imunine sistema
Dauguma žmonių, turinčių sveiką imuninę sistemą, nejaučia CMV simptomų. Tačiau tie, kurie patiria simptomus, dažnai serga CMV mononukleoze, kuriai būdingi:

Nuolatinis nuovargis.
Raumenų skausmai.
Prakaitavimas.
Galvos skausmas.
Gerklės skausmas.
Patinę limfmazgiai.
Bėrimas.

CMV simptomai su nusilpusia imunine sistema

Jei imuninė sistema nusilpusi (imunodeficitas), galima užsikrėsti nauja CMV infekcija arba atsinaujinti anksčiau buvusi infekcija, kai organizmui sunku kovoti su virusu. Simptomai priklauso nuo to, kurią kūno dalį virusas paveikia, ir gali apimti:

Karščiavimą.
Nuovargį.
CMV pneumonitą (dusulys, kosulys, raumenų skausmai, silpnumas).
CMV retinitą (neryškus matymas arba regos praradimas).
CMV gastritą ar kolitą (pilvo skausmas, kraujas išmatose, pykinimas, vėmimas, viduriavimas).
CMV encefalitą (traukulius, galvos skausmus, sumišimą).

Įgimto CMV simptomai

gimtas CMV atsiranda, kai virusas perduodamas iš nėščios moters vaisiui. Kai kurie kūdikiai simptomų gimimo metu neturi, tačiau vėliau gali išsivystyti tam tikros būklės. Gimimo metu pasireiškiantys simptomai apima:

Mažą gimimo svorį arba prastą svorio augimą.
Anemiją.
Gelsvą odą ir akis (gelta).
Raudonas kraujo dėmes ant odos, panašias į bėrimą (purpura ar petechijas).
Padidėjusią kepenų dydį (hepatomegalija).
Padidėjusią blužnį (splenomegalija).
Mažą galvos dydį (mikrocefalija).
Traukulius.
Klausos praradimą.
Vystymosi ir motorikos įgūdžių atsilikimą.

Kas sukelia citomegalo virusą?

Citomegalo viruso infekcijas sukelia žmogaus herpeso virusas-5 (HHV-5). Jis gali sutrikdyti organų veiklą arba jų vystymąsi vaisiuje. Dėl viruso gebėjimo pasislėpti kūne, simptomai gali atsirasti tiek per pirminę infekciją, tiek ir vėliau (reaktyvacija).

Kaip galima užsikrėsti CMV?

CMV plinta per užsikrėtusio asmens kūno skysčius, įskaitant seiles, šlapimą, kraują, pieną ir spermą. Dažniausi CMV plitimo būdai yra šie:

Per tiesioginį kontaktą su šlapimu ar seilėmis, kas yra dažniausias būdas, kuriuo užsikrečia maži vaikai ir nėščios moterys.
Per lytinius santykius.
Nuo asmens, turinčio aktyvią CMV infekciją, kūdikiui per maitinimą krūtimi.
Per kraujo perpylimą arba organų transplantaciją.

Ar citomegalo virusas yra LPI?

Citomegalo virusas nėra laikomas lytiškai plintančia infekcija (LPI). Nors CMV gali būti perduodamas lytinio kontakto metu, tai nėra pagrindinis infekcijos būdas.

CMV TESTAS

Kaip diagnozuojamas citomegalo virusas?

Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja citomegalo virusą (CMV) atlikdami kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus. Kadangi CMV paprastai sukelia lengvus simptomus, daugumai žmonių testai nėra būtini.

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti CMV tyrimus, jei turite nusilpusią imuninę sistemą. Taip pat naujagimiams per pirmas kelias gyvenimo savaites gali būti atliekami tyrimai, jei pastebimi įgimto CMV simptomai.

Kokie tyrimai atliekami CMV diagnozavimui?

CMV diagnozei sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti šiuos tyrimus:

Kraujo tyrimai. Suaugusiems CMV dažniausiai diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimus. Specialistas, naudodamas adatą, paima kraują iš venos ir siunčia į laboratoriją, kurioje tikrinami infekcijos požymiai.
Šlapimo tyrimai. Naujagimiams CMV gali būti diagnozuojamas atlikus šlapimo (šlapimo) tyrimą. Kūdikių sveikatos priežiūros specialistas surenka mėginį arba nurodo, kaip jį surinkti. Šlapimo mėginys siunčiamas į laboratoriją CMV požymiams nustatyti.
Seilių tyrimai. CMV gali būti diagnozuojamas naujagimiams atlikus seilių (seilių) tyrimą. Kūdikių sveikatos priežiūros specialistas naudoja minkštą lazdą (tamponėlį), kad švelniai surinktų nedidelį seilių kiekį iš kūdikio burnos, o mėginys siunčiamas į laboratoriją ieškoti CMV požymių.

Kaip gydomas CMV?

CMV gali būti gydomas antivirusiniais vaistais, tokiais kaip gancikloviras (GCV) arba valgancikloviras (VGC). Šie vaistai gali būti leidžiami tiesiai į veną (IV infuzija) arba vartojami per burną tabletėmis. Paprastai gydymas skiriamas tik žmonėms su nusilpusia imunine sistema arba kūdikiams, gimusiems su CMV simptomais. Sveiką imuninę sistemą turintiems asmenims CMV dažniausiai praeina be gydymo.

Antivirusiniai vaistai negali atkurti jau atsiradusios žalos. Jie gali sumažinti sveikatos problemų riziką kūdikiams, gimusiems su CMV, tačiau ne visada jas visiškai užkerta. Įgimtu CMV sergantiems vaikams gali būti taikoma kalbos ir ergoterapija, siekiant sumažinti klausos ir vystymosi sutrikimų poveikį.

Kiek laiko trunka, kol CMV praeina?

Net jei jūsų imuninė sistema yra sveika, CMV simptomai gali tęstis ilgą laiką. Jaučiamas silpnumas, nuovargis arba išsekimas gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.

Kaip išvengti citomegalo viruso?

Nėščiosios ir žmonės su nusilpusia imunine sistema gali sumažinti CMV riziką, vengdami kontakto su kitų žmonių kūno skysčiais. Konkrečios priemonės, padedančios sumažinti infekcijos riziką, apima:

Nesidalinkite maistu, šaukštais, šakutėmis, puodeliais ar kitais valgymo įrankiais su vaikais.
Nedėkite vaiko čiulptuko į savo burną.
Nusiplaukite rankas po to, kai pakeičiate sauskelnes ar padedate vaikui nueiti į tualetą. Naudokite šiltą vandenį ir muilą.
Naudokite prezervatyvą, turėdami oralinį, analinį ar vaginalinį lytinį aktą, net jei lytiniai santykiai visada būna su tuo pačiu partneriu.
Jei esate gavę organo transplantaciją, jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali skirti antivirusinius vaistus, kad apsaugotų nuo CMV. Jis taip pat gali stebėti jūsų kraują dėl galimų infekcijų ir pradėti gydymą kuo greičiau, jei užsikrėsite.