Ilgą laiką negydant ėduonies ir nesirūpinant dantenų sveikata, gali susidaryti danties cista. Tai kapsulė su skystu turiniu, kuris palaipsniui auga. Negydoma gali pažeisti dantis ir aplinkinį kaulinį audinį, taip pat išplisti infekcija.
Kas yra dantų cista
Dantų cista – tai patologinis darinys, susidarantis aplink danties šaknį arba jo audiniuose. Tai ertmė, užpildyta skystu ar pusiau skystu turiniu, o ją supa tanki jungiamojo audinio kapsulė. Cistos gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl užsitęsusio uždegimo ar dėl laiku neišdygusio danties. Dažnai cistos išsivysto asimptomiškai ir atsitiktinai aptinkamos rentgeno spinduliais apžiūros metu dėl kitos priežasties. Tačiau augdami jie gali tapti skausmingi, skatinti infekcinio uždegimo vystymąsi ir išprovokuoti aplinkinių audinių sunaikinimą.
Periodonto sandara ir funkcijos
Norint suprasti cistų prigimtį ir ypatybes, svarbu atsižvelgti į danties struktūrą. Kiekviena jo dalis atlieka tam tikrą funkciją ir turi savo ypatybes.
Matoma danties dalis vadinama vainiku. Jį dengia emalis – kiečiausia žmogaus organizmo medžiaga. Emalis apsaugo dantį nuo mechaninių pažeidimų ir temperatūros poveikio. Jį daugiausia sudaro mineralai ir jame nėra gyvų ląstelių, todėl po pažeidimo jis negali atsigauti. Po emaliu yra dentinas, pagrindinis danties audinys. O po dentinu yra pulpa, minkštasis audinys, kuriame yra nervai ir kraujagyslės, kurios maitina dantį. Jis reaguoja į išorinius dirgiklius, o jo uždegimą dažniausiai lydi stiprus skausmas. Dantis yra įsišaknijęs žandikaulio alveoliniame kaule. Jis taip vadinamas, nes jame yra alveolių – dantų lizdų, kuriuose fiksuojamos dantų šaknys. Dantų šaknis alveoliniame kaule laiko periodonto raištis – jungiamojo audinio skaidulos, kurios suteikia danties atramą ir amortizaciją kramtant. Danties šaknies galas, nutolęs nuo vainiko, vadinamas šaknies viršūne. Šioje srityje yra šaknies kanalo anga, per kurią kraujagyslės ir nervai patenka į dantį, suteikdami danties mitybą ir inervaciją. Šaknies viršūnė vaidina svarbų vaidmenį danties sveikatai, nes būtent per ją vyksta medžiagų apykaita tarp danties audinių ir aplinkinių žandikaulio struktūrų. Visa šaknis padengta specialiu kauliniu audiniu – cementu. Jis padeda dantims prisitvirtinti prie aplinkinių audinių skaidulų ir laikosi žandikaulio kaule. Visi kartu – dantenos, danties šaknies cementas ir alveolinis kaulas – vadinami periodontu.
Dantų cistų tipai
Cistos skirstomos į keletą tipų, priklausomai nuo jų kilmės ir vietos. Dažniausia yra radikulinė cista. Dažniausiai jis išsivysto dėl lėtinio uždegimo šaknies viršūnės srityje, tai yra tolimiausioje danties dalyje, palyginti su vainiko. Paprastai toks uždegimas atsiranda, jei kariesas, pulpitas ar periodontitas nėra gydomi ilgą laiką. Radikulinės cistos sutrikdo normalią medžiagų apykaitą dantyje ir sukelia uždegiminius procesus, dėl kurių sunaikinamas kaulinis audinys aplink viršūnę. Dėl to dantis gali atsilaisvinti, todėl gali tekti ištraukti. Folikulinė cista (danties gemalų cista) išsivysto iš danties folikulo aplink dantį, kuris laiku neišdygęs. Paprastai jis atsiranda šalia protinių dantų ar ilčių. Šio tipo cistos gali pasiekti didelius dydžius ir sukelti kaulų sunaikinimą arba dantų sąnarį.
Ypatingas cistos tipas, pasižymintis agresyviu augimu ir didele pasikartojimo tikimybe po pašalinimo, yra keratocista. Šių cistų sienelėse yra ląstelių, kurios gali gaminti keratiną – baltymą, kuris yra nagų ir plaukų pagrindas. Dėl keratino cista turi standesnę struktūrą, auga agresyviau ir gali vėl atsirasti net po chirurginio pašalinimo. Tokios cistos gali atsirasti bet kurioje žandikaulio dalyje. Dėl komplikacijų po danties ištraukimo gali susidaryti liekamoji cista. Jis gali susidaryti iš cistų likučių arba dėl daugelio kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl netinkamo danties kanalo gydymo. Jei užkrėstos ląstelės lieka šoninėse šaknies šakose, jos išprovokuoja naują audinių uždegimą, kuris prasideda formuojantis. granulomos GranulomaMažas darinys, susidedantis iš makrofagų, limfocitų ir kitų imuninės sistemos ląstelių rinkinio. Jis atsiranda audiniuose kaip atsakas į lėtinį uždegimą, kurį sukelia infekcija, pašalinės medžiagos ar autoimuninės ligos. ir laikui bėgant išsivysto į cistą. Taip pat likutinė cista gali atsirasti dėl mechaninių traumų, užsitęsusių audinių traumų (pavyzdžiui, esant per dideliam kramtymo krūviui), taip pat dėl lėtinių dantenų ar sinusų ligų.
Paplitimas
Dantų cistos gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Paaugliams ir jauniems suaugusiems folikuliniai yra dažnesni – tai paaiškinama tuo, kad jie dažniausiai išsivysto ne dėl infekcinių procesų, o dėl nesavalaikio krūminių dantų, įskaitant protinius dantis, išdygimo. Radikulinėmis cistomis dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai, nes jos išsivysto dėl lėtinių uždegiminių procesų, tokių kaip kariesas ir jo komplikacijų. Be to, šis tipas yra labiausiai paplitęs – iki 70% visų dantų cistų yra radikulinės.
