Dažnas dalykas – gimti su neišsivysčiusiais arba visai nesusidariusiais dantimis. Toks reiškinys vadinamas dantų agenezija. Ji gali pasireikšti tiek nuolatiniais, tiek pieniniais dantimis, tačiau kur kas dažniau paveikia nuolatinius dantis.
Kas yra dantų agenezija?
Dantų agenezija – tai būklė, kai žmogui trūksta vieno ar daugiau dantų, nes jie embriono vystymosi metu nesusiformavo. Trūkstamų dantų kiekis ir jų vieta skiriasi įvairiems žmonėms. Kartais neatsiranda vos vienas ar keli dantys, o kitais atvejais nesusidaro didesnė jų dalis.
Agenezijos tipai
Egzistuoja keletas dantų agenezijos tipų, priklauso nuo to, kiek dantų trūksta:
- Anodontija – neišsivystę visi dantys.
- Hipodontija – trūksta vieno iki šešių dantų.
- Oligodontija – nesusiformavę šeši ar daugiau dantų.
Kiek dažna dantų agenezija?
Ši būklė pastebima 3–10 % populiacijos. Nustatyta, kad mergaitėms ir moterims dantų agenezija šiek tiek dažnesnė nei vyrams.
Kur dažniausiai trūksta dantų?
Dantų agenezija gali pasireikšti bet kurioje burnos vietoje, bet dažniausia neišsivysto:
- Apatiniai antrieji premoliarai (apatinėje žandikaulio dalyje, iš karto prieš krūminius dantis);
- Viršutiniai antrieji premoliarai (viršutinėje žandikaulio dalyje, šalia didžiųjų krūminių dantų);
- Viršutiniai šoniniai kandžiai (šalia dviejų priekinių viršutinių dantų).
Kaip ši būklė keičia burnos sveikatą?
Dantų trūkumas apsunkina ne tik maisto kramtymą ar aiškią kalbą – dėl to gali sutrikti ir žandikaulio kaulo augimas. Tai gali lemti siauresnį ar mažesnį žandikaulį, nes trūkstamas dantis natūraliai neapsaugo kaulo struktūros.
Dantų agenezijos simptomai
Didesnė tarpai tarp dantų ar tiesiog jų trūkumas – akivaizdus požymis. Tačiau kai kuriems žmonėms išsivysto:
- Maži, kūgiški (vadinami „vinies formos“) dantys;
- Neįprastai didelės pulpos ertmės – kartais vadinamos taurodontiniais dantimis;
- Išsiskyrę tarpai tarp dantų.
Dantų agenezija kartais būna kitų genetinių ligų, pavyzdžiui, ektodermine displazija, viena iš savybių. Tokiais atvejais kartu gali būti pastebima:
- Plonesni, reti plaukai;
- Nagų pakitimai;
- Trūksta prakaito liaukų;
- Silpnesnis regėjimas ar net klausos sutrikimai.
Dantų agenezijos priežastys
Dažniausiai ageneziją sukelia dantų lamina – po dantenomis esantis audinys, iš kurio vystosi dantys – vystymosi sutrikimai. Labai dažnai priežastis glūdi paveldimumo genuose, bet ne visada. Kai kurie atvejai susiję ir su aplinkos ar medicininiais faktoriais.
Paveldimumo reikšmė
Agenezija dažnai perduodama šeimoje. Genai, atsakingi už dantų formavimąsi, tokie kaip EDA, EDAR, EDARADD ir WNT1OB, lemia šį procesą. Paveldėjimo mechanizmai skirtingi – priklauso nuo to, kuris genas mutavęs. Dažniausiai būna:
- Autosominis dominantinis – pakanka, kad vienas iš tėvų perduotų pažeistą geną;
- Autosominis recesyvinis – būtina, kad abu tėvai perduotų po pažeistą geną;
- X chromosoma susijęs dominantinis ar recesyvinis paveldėjimas, kuris skirtingai veikia vyrus ir moteris.
Todėl šeimose, kuriose jau yra šios būklės atvejų, rizika ją paveldėti yra didesnė, tačiau tai nėra taisyklė – net ir esant tokiems genams, vaikas gali gimti be šios problemos.
Dantų agenezija ir gretutinės ligos
Ši būklė gali pasireikšti kartu su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui:
- Gomurio ir lūpos nesuaugimas (vadinamas įgimtu skilveliu ar gomurio plyšiu);
- Kitos genetinės ligos, tokios kaip Dauno sindromas ar ektoderminė displazija;
- Mažas gimimo svoris;
- Užkrečiamos ligos, pavyzdžiui, raudonukė ar grybelinės infekcijos.
Medikamentinė agenezijos kilmė
Kartais dantų agenezija atsiranda po vaikystėje taikytos onkologinės terapijos – pavyzdžiui, chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Tokios gydymo formos gali paveikti vystomus dantis.
Kaip nustatoma ši būklė?
Dažniausiai dantų agenezija diagnozuojama įprastinio odontologinio patikrinimo metu. Jei odontologas įtaria trūkstamus dantis, atliekami rentgenologiniai tyrimai, kad tiksliai įvertintų kiekis ir išsidėstymas.
Gydymo galimybės
Dantų trūkumui koreguoti taikomi keli metodai. Gydymas priklauso nuo paciento amžiaus ir būklės:
- Nuimami arba fiksuoti dantų protezai (dalinės dantų plokštelės arba tilteliai);
- Dantų implantai – nuolatinis sprendimas tinkamas tik suaugusiems, kurių žandikaulis jau visiškai susiformavęs;
- Ortodontinis gydymas, pavyzdžiui, breketai, padedantys sutvarkyti dantų eiles arba paruošti vietą implantui ateityje.
Vaikams dažniausiai taikomos laikinos dantų plokštelės, kurios vėliau keičiamos nuolatiniais sprendimais, kai žandikaulis nustoja augti.
Ar galima užkirsti kelią dantų agenezijai?
Ši būklė dažniausiai yra paveldima, todėl jos išvengti beveik neįmanoma. Net jei būklė diagnozuojama jums ar jūsų vaikui, tikimybė perduoti ją tolimesnėms kartoms nėra šimtu procentų.
Ką žinoti gyvenant su dantų agenezija?
Nors ši diagnozė nepavojinga gyvybei, kai kuriems žmonėms ji gali apsunkinti kasdienę veiklą – valgymą, kalbėjimą ar prisitaikymą socialinėje aplinkoje. Svarbiausia – nedelsti pasitarti su odontologu: pasirenkant tinkamą gydymą, galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jeigu jus neramina neįprasti tarpai tarp dantų, jų trūkumas ar dėl to keblu sukramtyti maistą, verta kuo greičiau pasikalbėti su odontologu. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius sprendimus, tinkamus ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Klausimai gydytojui
- Kiek dantų trūksta ir kokie gydymo variantai greičiausiai tiktų mano situacijai?
- Kiek laiko gali užtrukti visas gydymo procesas?
- Ar dantų agenezija gali paveikti mano mitybą ar virškinimą?
- Ar verta atlikti genetinius tyrimus dėl kitų galimų įgimtų ligų?
Kiekviena situacija skirtinga, todėl sprendimas dėl gydymo turi būti priimamas individualiai, pasikonsultavus su specialistu.
