Disociacinio tapatybės sutrikimo (DID) esmė – tai psichikos sveikatos būklė, kai žmoguje egzistuoja dvi ar daugiau atskirų tapatybių (asmenybių) būsenų. Kadaise šis sutrikimas buvo žinomas kaip daugybinės arba „suskaidytos“ asmenybės sutrikimas. Kiekviena iš šių tapatybių pasižymi savitais elgesio modeliais, prisiminimais, minčių struktūra ar net savita išraiška. Skirtingos tapatybės gali turėti ne tik skirtingą požiūrį į save ir pasaulį, bet ir savitas reakcijas, elgesio įpročius bei net etninę tapatybę.
Disociacinio tapatybės sutrikimo formos
Šis sutrikimas gali pasireikšti dviem formomis:
- Valdymo (posession) tipo atveju atrodo, kad žmogų užvaldo išorinis asmuo ar dvasia. Tokioje būsenoje keičiasi kalba, elgesys, net kūno poza, dažnai tai pastebi aplinkiniai. Pokytis įvyksta nevalingai, tapatybės „persijungia“ be asmens noro.
- Nesavavališkas (nonposession) tipas dažniausiai lieka nepastebėtas kitiems. Čia žmogus gali jausti netikėtą pasikeitimą – atrodo, kad savo elgesį, kalbą ar emocijas stebi iš šalies, tarsi žiūrėtų filmą apie save.
Verta paminėti, jog užvaldymo (posession) samprata gali būti susijusi su religinių ar kultūrinių apeigų dalimi, tačiau tokios savanoriškos praktikos DID atveju nėra taikomos.
Kasdienio gyvenimo pokyčiai
Disociacinis tapatybės sutrikimas dažnai paveikia gebėjimą susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais: nuo santykių su artimaisiais iki darbo ar mokslų kokybės. Išskirtinai svarbus simptomas yra atminties spragos – prisiminimai apie tam tikras veiklas ar įvykius gali būti nedingę arba visiškai nepasiekiami, nes juos patyrė kita tapatybė. Toks atminties praradimas vadinamas amnezija.
DID priskiriamas disociacinių sutrikimų grupei, kurie atskiria žmogų nuo tikrovės pojūčio, gali sutrikdyti jo gebėjimą prisitaikyti kasdienėje aplinkoje.
DID paplitimas
Disociacinis tapatybės sutrikimas laikomas retu reiškiniu. Kai kurie tyrimai rodo, kad jį gali turėti apie 1,5 % žmonių. Tačiau tikslus paplitimas priklauso nuo nuolat besikeičiančių diagnostinių kriterijų.
DID simptomai
Disociacinio tapatybės sutrikimo simptomai gali paveikti ne tik savijautą, bet ir santykius su kitais, gebėjimą mokytis ar dirbti. Tipiški simptomai:
- Bent dviejų skirtingų tapatybių (asmenybės būsenų) buvimas, kurios lemia elgesio, atminties, savęs suvokimo ir mąstymo skirtumus.
- Amnezija: atminties praradimas dėl kasdienės veiklos, asmeninės informacijos ar traumuojančių patirčių.
- Skirtingos tapatybės daro įtaką socialiniam, asmeniniam ar darbo gyvenimui.
Dažnai šalia šio sutrikimo pasireiškia tokie psichikos simptomai kaip:
- Nerimas
- Klaidingi įsitikinimai (iliuzijos)
- Depresija
- Savęs žalojimas
- Priklausomybės nuo medžiagų
- Mintys apie savižudybę
Kaip žmogus jaučiasi turėdamas DID?
Gyvenant su šiuo sutrikimu gali kilti keistų, sunkiai paaiškinamų jausmų. Žmonės dažnai jaučiasi atitrūkę nuo tikrovės arba savo emocijų, sutrikę dėl kitų pasakojimų apie jų elgesį, gali piktintis atminties spragomis ar pykti dėl kontrolės praradimo. Kartais atrodo, kad stebi gyvenimą iš šalies, lyg būtum stebėtojas.
Kiekvienam asmeniui patirtys gali atrodyti skirtingai. Jei atrodo, kad prisiminimai ir realybė nesutampa, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ar gali žmogus turėti DID to nežinodamas?
Taip, ne visi suvokia, kad gyvena su šiuo sutrikimu. Vieni pastebi asmenybės pasikeitimus patys, tačiau daugeliu atvejų tapatybės keičiasi nepastebimai ir žmogus neprisimena įvykių, nes juos patyrė kita tapatybė – dėl to atsiranda atminties spragos.
Disociacinio tapatybės sutrikimo priežastys
Dažniausiai būklę lemia labai stresinės ar traumuojančios patirtys, ypač vaikystėje. Tai gali būti:
- Fizinės, emocinės ar seksualinės prievartos epizodai
- Smurtas ar aplaidumas
- Dažnos medicininės intervencijos vaikystėje
- Karas ar terorizmas
Dažnai simptomai suaktyvėja staiga po tam tikrų įvykių: išsikraustymo į kitą vietą, artimųjų ar vaikų išgyvenamo amžiaus, kuriame pats patyrėte traumas, naujų traumuojančių situacijų, ar net netekus smurtautojo ar kai jis suserga.
Rizikos veiksniai
Rizika susirgti DID padidėja, jei vaikystėje patyrėte:
- Fizinę ar seksualinę prievartą
- Nepriežiūrą
- Daugkartines medicinines procedūras
- Gyvenimą karo veiksmų ar teroro aplinkoje
Kokios galimos komplikacijos?
Turint šį sutrikimą, drastiškai didėja rizika susižeisti ar nusižudyti – daugiau nei 70% žmonių su diagnozuotu DID yra bandę žalotis ar bandę nusižudyti bent kartą gyvenime.
DID nustatymas
Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistai – dažniausiai psichologai ar psichiatrai. Jie surenka išsamią medicininę istoriją, vertina simptomus bei gali pasikalbėti su artimais draugais ar šeimos nariais. Dažnai pirmas apie tapatybės pokyčius pastebi artimieji.
Nėra vieno kraujo ar instrumentinio tyrimo, kuris patvirtintų šį sutrikimą. Dažnai gydytojas atlieka medicininę ir neurologinę apžiūrą, kad atmestų kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus. Svarbu palyginti turimus simptomus su tarptautinių psichikos sutrikimų vadovų nurodytomis diagnostinėmis kategorijomis.
- Disociacinių išgyvenimų skalė (28 klausimai)
- Disociacijos klausimynas (63 klausimai, vertinama tapatybės išsiskaidymo stiprumas)
- Emocijų reguliavimo sunkumų skalė (36 klausimai apie emocijų valdymą)
Be šių klausimynų, gydytojai stengiasi įvertinti savižudybės riziką – ši grėsmė itin dažna tarp disociacinį tapatybės sutrikimą patiriančių žmonių.
Kada dažniausiai nustatoma liga?
Pirmieji simptomai dažnai pastebimi vaikystėje – nuo 5 iki 10 metų amžiaus. Tačiau artimieji ar mokytojai dažnai šiuos ženklus sumaišo su kitais vaikų raidos sunkumais, todėl DID dažniausiai nustatomas jau suaugus.
Dėl DID retumo bei išsiskiriančių simptomų, net ir patyrusiems specialistams gali prireikti daugiau laiko tiksliam ligos nustatymui.
Gydymas ir valdymas
Gydant disociacinį tapatybės sutrikimą, dažniausiai taikoma:
- Vaistai nuotaikos, nerimo ir kitų susijusių simptomų valdymui
- Psichoterapija: pažintinė elgesio (CBT) ar dialektinė elgesio terapija (DBT)
Pirmiausia daugelio gydymo programų tikslas – užtikrinti saugumą. Toliau gydymas orientuotas į individualius poreikius ir emocinį stabilumą. Gydymo planą padeda sudaryti psichikos sveikatos sutrikimų specialistas.
Psichoterapija asmenybės sutrikimui
- Identifikuojamas ir sprendžiamas patirtas traumas
- Valdomi staigūs elgesio pokyčiai
- Siekis apjungti skirtingas tapatybes į vieną vientisą tapatybę
Įvairios terapijos – individuali, grupinė ar šeimos – taip pat gali būti naudingos. Terapijos procesas reikalauja daug jėgų, gali sužadinti stiprias emocijas, tačiau artimųjų bei terapeuto palaikymas padeda lengviau įveikti sunkumus.
Kai kada gydytojas gali pasiūlyti hipnoterapiją, kuri naudojama kartu su kitomis terapijomis. Tai tarsi vedama meditacija, kuri gali padėti prisiminti užslopintus prisiminimus.
Ar galima išvengti šio sutrikimo?
DID išvengti praktiškai neįmanoma. Tačiau ankstyvas ženklų atpažinimas ir greitas gydymas leidžia suvaldyti simptomus efektyviau. Negalintiems stebėti savo vaikų ar globotinių svarbu pastebėti neįprastus elgesio pokyčius – vaikui patyrus traumas ar smurtą, nedelsti kreiptis pagalbos.
Efektyvi pagalba taip pat padeda atpažinti situacijas, kurios provokuoja asmenybės pokyčius. Be to, streso valdymas, vengimas nereceptinių vaistų ar besaikio alkoholio vartojimo gali sumažinti simptomų pasunkėjimą.
DID ir gyvenimo perspektyvos
Šis sutrikimas nėra išgydomas, tačiau tikslingai gydantis galima reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę. Gyventi su šia būkle reikės nuolat, tačiau tinkamas gydymas padeda užtikrinti, kad simptomai neperimtų gyvenimo kontrolės.
Kasdienis gyvenimas su DID
Labai svarbu laikytis sudaryto gydymo plano: vartoti paskirtus vaistus, tęsti terapijas net tuomet, kai ima atrodyti, jog būklė gerėja. Jei juntate, kad simptomai stiprėja ar kyla sunkumų, tuoj pat pasakykite apie tai gydytojui – jis padės koreguoti gydymo planą.
Stiprus palaikymo tinklas veiksmingai padeda susitaikyti su būkle. Svarbu, kad artimieji, draugai ar sveikatos priežiūros specialistai suprastų jūsų būklę. Atvirai bendraukite su aplinkiniais, nebijokite prašyti pagalbos.
Kaip padėti artimajam, turinčiam DID?
- Susipažinkite su liga ir jos požymiais
- Siūlykite kartu eiti į šeimos terapiją ar palaikymo grupes
- Būkite ramūs ir palaikantys, kai pasireiškia netikėti elgesio pokyčiai
Kada kreiptis į gydytoją?
Dažnai žmonės nuvertina simptomų įtaką kasdienybei. Jei jaučiate, kad jūsų savęs suvokimas, atmintis ar gebėjimas funkcionuoti pasikeitė – nedelskite ir pasitarkite su specialistu.
- Savęs žalojimo atveju
- Turint minčių apie savižudybę
- Elgiantis agresyviai
Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis medicinos pagalbos.
