Riba tarp emocijų ir mitybos dažnai būna labai trapi. Pastarosios studijos rodo, kad stiprus ryšys sieja depresiją ir besaikį valgymą – ypač tada, kai pastarasis perauga į nekontroliuojamas persivalgymo epizodus. Kodėl ryšys toks glaudus? Panagrinėkime išsamiau.
Kaip depresija ir persivalgymas susiję?
Tyrimai atskleidžia: tiek ilgalaikis stresas, tiek nesubalansuota mityba didina riziką susirgti depresija bei patirti nerimo sutrikimus. Mokslininkai pastebi, kad gausus riebių, menkavertių produktų vartojimas ir kasdien patiriamas stresas mūsų organizme sukelia tokias pačias reakcijas, kurios dažnu atveju lemia nuotaikos pablogėjimą ar net depresiją.
Dažnai žmonės linkę malšinti stiprias neigiamas emocijas valgio pagalba. Patiriant depresiją tampa sunku kontroliuoti maisto kiekį, greitai atsiranda svorio pokyčių, o nuolatinis persivalgymas dar labiau stiprina liūdesį, bejėgiškumo jausmą ar beviltiškumą.
Poveikis psichologinei savijautai
Neretai persivalgymas ir depresija veikia viena kitą abipusiai: emocinis valgymas gali lemti svorio augimą, o augantis svoris ir prarasta savikontrolė toliau stiprina depresiją. Kita vertus, pati depresija gali paskatinti norą valgyti – maisto perteklius tampa savotišku savijautos gerinimo būdu.
Kaip atrodo emocinio persivalgymo požymiai?
Besaikio maisto vartojimo, susijusio su depresija, simptomai dažnai panašūs:
- nuolatinis noras užkandžiauti ar valgyti be realaus alkio numalšinimo
- persivalgymo epizodai, kai suvalgoma dideli kiekiai maisto per trumpą laiką
- valgymas net ir jaučiant sotumą
- niekada neatsirandantis pasitenkinimo jausmas
- emocinis nutolimas ar abejingumas valgant
- gėda, liūdesys arba pasibjaurėjimas sau po maisto pertekliaus
Kaip įveikti persivalgymą, susijusį su depresija?
Nors depresija ir persivalgymas dažnai eina kartu, abu juos galima gydyti. Visų pirma, verta kreiptis pagalbos pas specialistus – psichologą ar psichoterapeutą. Individualiai sudaromas pagalbos planas padeda surasti tikrąsias problemos priežastis ir įgauti veiksmingų valdymo įgūdžių.
Pagalba terapijos metu
Taikant kognityvinę elgesio terapiją, kartu su specialistu ieškoma, kokie veiksniai provokuoja persivalgymo ir depresijos epizodus. Analizuojami įpročiai, skatinamos alternatyvios reakcijos į užplūdusias emocijas. Didelis dėmesys skiriamas požiūrio į savo kūną keitimui: mokomasi mažinti savikritišką mąstymą, įveikti perfekcionizmą, išmokti savęs priėmimo ir kūno vertinimo strategijų.
Kartais gydytojas ar psichologas rekomenduoja medikamentus, kurie padeda sušvelninti depresijos simptomus ir taip sumažinti persivalgymo tikimybę.
Ką dar galite keisti kasdienybėje?
- Streso mažinimas: Raskite būdų pailsėti, užsiimti veiklomis, kurios atpalaiduoja ne tik kūną, bet ir mintis. Stresas dažnai paskatina nekontroliuojamą valgymą.
- Reguliarus judėjimas: Aktyvumas gali pagerinti savijautą, padėti įveikti neigiamas emocijas ir sumažinti norą užkandžiauti.
- Pagundų mažinimas: Jei pastebite, kad sunku susilaikyti nuo nesveiko maisto, stenkitės jo neturėti namuose, taip sumažinsite impulsą persivalgyti ir įgysite daugiau kontrolės.
Persivalgymas ir depresija – dažnai susijusios problemos, kurias galima valdyti ieškant plius sprendimų tiek terapijoje, tiek keičiant mažus kasdienius įpročius. Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos ir pamažu įvesti pokyčius, kurie pagerintų emocinę savijautą bei santykį su maistu.













