Dercumo liga – itin retas ir nemalonių pojūčių sukeliantis sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia riebalinių darinių, vadinamų lipomomis, formavimusi. Šios ataugos auga lėtai ir dažniausiai atsiranda liemens, žastų arba šlaunų srityse, tačiau gali išplisti ir į kitas vietas. Dercumo liga (dar vadinama „adiposis dolorosa“) yra gerokai dažnesnė moterims – kai kurių tyrimų duomenimis, moterims ji gali pasireikšti net iki 30 kartų dažniau nei vyrams. Vis dėlto liga vis dar laikoma menkai ištirta, o gyvybei ji, kaip žinoma, grėsmės nekelia.
Kokie atsiranda simptomai?
Dercumo liga pasireiškia įvairiais simptomais, kurių intensyvumas ir pobūdis gali skirtis kiekvienam žmogui. Beveik visiems šia liga sergantiems pacientams būdingos skausmingos poodinės ataugos – lipomos. Jos gali būti nuo mažo rutuliuko dydžio iki kumščio didumo ir, paspaudus, dažnai sukelia skausmą. Kartais skausmas nenurimsta ir tampa nuolatiniu.
Ligos eigą gali lydėti ir kiti nemalonūs simptomai:
- nenoras judėti dėl stipresnio nuovargio ar raumenų silpnumo,
- svorio augimas,
- kintantis tinimas skirtingose kūno vietose (dažnai pabrinksta rankos),
- depresija arba nuotaikų svyravimai,
- sutrikusi koncentracija, atmintis ar mąstymas,
- mėlynės atsiranda lengviau nei įprasta,
- sąnarių sustingimas, ypač ryte prabudus,
- galvos skausmai,
- irzlumas,
- miego sutrikimai,
- pagreitėjęs širdies plakimas,
- dusulys,
- vidurių užkietėjimas.
Kas sukelia Dercumo ligą?
Šios retos ligos priežastys nėra aiškios. Daugeliu atvejų gydytojai nenustato konkretaus sukeliančio veiksnio. Dalies mokslininkų manymu, Dercumo ligą gali lemti imuninės sistemos sutrikimai – kai organizmas ima pulti savo audinius. Kiti specialistai daro prielaidą, kad sutrikusi riebalų apykaita ir nesugebėjimas jų tinkamai suskaidyti taip pat gali turėti įtakos.
Kaip diagnozuojama ši liga?
Specifinių Dercumo ligos diagnostinių kriterijų nėra, todėl gydytojai pirmiausia siekia atskirti šį sutrikimą nuo kitų panašių būklių – pavyzdžiui, fibromialgijos ar lipedemos. Kartais prireikia atlikti lipomos biopsiją – paimti mažą audinio mėginį ir ištirti jį mikroskopu. Papildomai gali būti paskirtos vaizdinimo priemonės, tokios kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Diagnozavus Dercumo ligą, gydytojas gali ją priskirti vienai iš trijų formų pagal lipomų dydį ir išsidėstymą:
- Nodulinė – didelės ataugos, dažniausiai žastuose, nugaroje, pilve arba šlaunyse,
- Difuzinė – smulkios, plačiai išplitusios po odą,
- Mišri – didelių ir mažų lipomų derinys.
Kaip gydoma Dercumo liga?
Šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai pašalintų Dercumo ligą. Dažniausiai dėmesys skiriamas skausmo mažinimui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Tam gali būti taikomi įvairūs metodai:
- receptiniai vaistai nuo skausmo,
- kortizono injekcijos,
- preparatai, veikiantys kalcio kanalus,
- metotreksatas,
- infliximabas,
- interferonas alfa,
- chirurginis ataugų šalinimas,
- liposakcija,
- elektroterapijos procedūros,
- akupunktūra,
- leidžiamas lidokainas,
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo,
- sveika, priešuždegiminė mityba ir fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, plaukimas ar tempimo pratimai.
Dažniausiai didžiausią naudą suteikia kelių gydymo būdų derinimas. Svarbu bendradarbiauti su skausmo valdymo specialistais, kurie padės parinkti tinkamiausią individualų būdų rinkinį.
Ką reiškia gyventi su šia liga?
Dercumo liga gali būti sunkiai atpažįstama ir ilgai gydoma, o nuolatinis skausmas išsekina tiek fiziškai, tiek emociškai. Dėl to neretai kyla sunkumų, susijusių su nuotaika ar priklausomybių rizika.
Gyvenant su šia reta liga, verta ieškoti pagalbos – ne tik pas skausmo valdymo specialistus, bet ir psichologus. Kai kuriems žmonėms naudinga prisijungti prie paramos grupių internetu ar susitikimuose gyvai su kitais, susiduriančiais su retomis sveikatos problemomis.













