Disociacinis tapatybės sutrikimas (DTS), anksčiau vadintas „daugybinės asmenybės“ sutrikimu, priklauso disociacinių sutrikimų grupei. Kartu su disociacine amnezija ir depersonalizacijos–derealizacijos sutrikimu jis laikomas vienu iš pagrindinių šios grupės sutrikimų.
Disociaciniai sutrikimai gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo rasės, etninės kilmės ar socialinio konteksto. Medicinos praktikoje nurodoma, kad su disociaciniais sutrikimais gali susidurti nedidelė, bet reikšminga visuomenės dalis.
Kaip atpažįstamas disociacinis tapatybės sutrikimas
Ryškiausias DTS požymis – nevalingas tapatybės pasidalijimas į bent dvi aiškiai atskirtas tapatybės būsenas (kartais apibūdinamas kaip skirtingos „asmenybės“). Žmogus gali patirti, kad skirtingos jo būsenos skirtingai mąsto, reaguoja, bendrauja ir vertina aplinką.
Kiti požymiai, kurie gali pasireikšti kartu:
- Disociacinė amnezija. Tai atminties sutrikimas, kuris yra ryškesnis nei įprastas užmaršumas ir nėra paaiškinamas kita medicinine būkle. Dažniausiai tai pasireiškia „spragomis“ prisimenant svarbią asmeninę informaciją, įvykius ar įgūdžius.
- Disociacinė fuga. Tai amnezijos epizodas, kai žmogus gali neprisiminti reikšmingos asmeninės informacijos. Kartais tai siejama su staigiu pasišalinimu iš įprastos aplinkos, klaidžiojimu ar emociniu atsiribojimu.
- Tapatybės „susiliejimo“ pojūtis. Žmogui gali atrodyti, kad jo galvoje vyksta tarsi kelių „balsų“ ar vidinių dalių dialogas, kad „viduje gyvena“ daugiau nei vienas asmuo, arba kad tam tikrais momentais jį „perima“ kita būsena.
Svarbu suprasti, kad kai kuriose kultūrose „apsėdimo“ ar transo patirtys gali būti laikomos įprastomis dvasinių praktikų dalimis. Tokie reiškiniai savaime nebūtinai reiškia psichikos sutrikimą – vertinant visada atsižvelgiama į kultūrinį kontekstą ir tai, ar patirtis kelia kančią bei trikdo kasdienį gyvenimą.
Artimiesiems kartais susidaro įspūdis, kad bendraujama tarsi su skirtingais žmonėmis, nes žmogaus elgesys, balso maniera ar požiūris gali staigiai pasikeisti. Neretu atveju skirtingos tapatybės būsenos gali turėti savitus vardus, bruožus ir skirtingą „asmeninę istoriją“.
Taip pat gali skirtis šių būsenų tarpusavio „žinojimas“ vienai apie kitą: vienos būsenos gali prisiminti, kas vyko kitų metu, o kitos – ne.
Kodėl jis atsiranda
Pagal dabartines medicinos žinias, disociaciniai sutrikimai, įskaitant DTS, dažniausiai siejami su patirtomis traumuojančiomis situacijomis. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad disociacija kai kuriems žmonėms gali tapti psichikos „prisitaikymo“ būdu, padedančiu ištverti ar atitolinti sunkiai pakeliamas patirtis.
Moksliniai duomenys rodo, kad nemaža dalis DTS turinčių žmonių yra patyrę vaikystės nepriežiūrą ar įvairias prievartos formas. Vis dėlto kiekvienas atvejis individualus, o tikslias priežastis vertina specialistas, įvertinęs visą situacijos kontekstą.
Gydymo galimybės
Pagrindinis DTS gydymo metodas yra psichoterapija. Tai gydymas pokalbiu, kai žmogus reguliariai dirba su psichikos sveikatos specialistu. Psichoterapijoje paprastai siekiama:
- geriau suprasti simptomus ir jų kilmę;
- išmokti saugesnių streso ir emocijų reguliavimo būdų;
- mažinti disociacinių epizodų dažnį ir intensyvumą;
- stiprinti kasdienį funkcionavimą, santykius ir savijautą.
Kai kuriais atvejais kaip papildoma priemonė gali būti taikoma hipnozė, tačiau jos tinkamumą įvertina specialistas, atsižvelgdamas į žmogaus būklę ir saugumo aspektus.
Vaistai kartais taip pat įtraukiami į gydymo planą, nors nėra vaistų, skirtų būtent disociaciniams sutrikimams gydyti. Medikamentai gali būti skiriami gretutiniams simptomams, pavyzdžiui, ryškiam nerimui, depresijos požymiams ar miego sutrikimams. Kokie vaistai tinka konkrečiu atveju, sprendžiama individualiai.
Kada kreiptis pagalbos
Vertėtų pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu, jei pastebite bent kelis iš šių požymių:
- jūs pats ar aplinkiniai pastebi nevalingus, aiškiai išreikštus tapatybės būsenų pokyčius, kurie skiriasi bendravimu, elgesiu ar santykiu su aplinka;
- pasitaiko ryškių atminties spragų dėl svarbios asmeninės informacijos, įvykių ar įgūdžių, ir to negalima paaiškinti įprastu išsiblaškymu;
- simptomų nepaaiškina kita medicininė būklė ar apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų medžiagų;
- patiriami sunkumai kelia didelį stresą ir trukdo asmeniniam gyvenimui, santykiams ar darbui.
Esmė
Disociacinis tapatybės sutrikimas yra sudėtinga būklė, galinti pasireikšti tapatybės būsenų kaita ir atminties spragomis. Jei atpažįstate šiuos požymius sau ar artimam žmogui, prasminga kreiptis profesionalios pagalbos – kuo anksčiau įvertinama situacija, tuo lengviau sudaryti tinkamą pagalbos planą.
