Dizenterija yra žarnyno liga, pasireiškianti stipriu viduriavimu, dideliu karščiavimu, svorio kritimu, pilvo diskomfortu, pykinimu ir vėmimu. Esant bacilinei dizenterijai, išmatose dažnai gali būti kraujo arba gleivių priemaišų.
- 1.Kas yra dizenterija?
- 2.Kam būdinga dizenterija?
- 3.Dizenterijos paplitimas
- 4.Dizenterijos simptomai
- 5.Dizenterijos pavojus
- 6.Dizenterijos priežastys
- 7.Užkrečiamumas
- 8.Diagnozė ir tyrimai
- 9.Gydymas ir priežiūra
- 10.Profilaktika
- 11.Ligos eiga ir prognozė
- 12.Kada kreiptis į gydytoją?
- 13.Dažniausiai painiojamos ligos
Kas yra dizenterija?
Dizenterija – tai stipri žarnyno infekcija, kuri dažniausiai sukelia kraujingą arba gleivingą viduriavimą. Skiriamos dvi pagrindinės šios ligos rūšys: amebinė ir bacilinė dizenterija.
Dizenterijos tipai
- Amebinė dizenterija (amebiazė): Šią formą sukelia parazitinės pirmuonys, dažniausiai Entamoeba histolytica, nors kartais ligą sukelia ir kiti parazitai, pavyzdžiui, Balantidium coli ar Strongyloides rūšys.
- Bacilinė dizenterija: Ją lemia bakterijos, tokios kaip Shigella, Salmonella, Campylobacter ar Escherichia coli (E. coli). Ši forma sutinkama dažniausiai.
Negydoma dizenterija gali būti pavojinga gyvybei, tad pastebėjus simptomus verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kam būdinga dizenterija?
Šia liga gali sirgti bet kuri amžiaus grupė. Dažniau dizenterija plinta šiltuose, tropiniuose kraštuose, kur prastas vandens valymas ir sanitarinės sąlygos. Higienos nesilaikymas, ypač neplautos rankos po tualeto, didina riziką užsikrėsti ir platinti ligą per vandenį, maistą ar užterštus paviršius.
Dizenterijos paplitimas
Manoma, kad pasaulyje kasmet užregistruojama apie 1,7 milijardo dizenterijos atvejų. Tai labai dažna žarnyno infekcija, ypač vietovėse, kur trūksta švaraus geriamo vandens.
Dizenterijos simptomai
Ligos požymiai kiek skiriasi, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies.
Amebinė dizenterija: simptomai
- Dauguma sergančiųjų jokių simptomų nejaučia.
- Gali pasireikšti viduriavimas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir svorio netekimas.
- Retais atvejais sukėlėjai plinta į kitus organus ir sukelia pūlinius.
Bacilinė dizenterija: simptomai
- Viduriavimas su kraujo ar gleivių priemaiša.
- Aukšta temperatūra.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Skausmingi pilvo spazmai.
Sunkiais atvejais galimos komplikacijos: stiprus žarnyno uždegimas, gaubtinės žarnos išsiplėtimas, inkstų pažeidimai.
Dizenterijos pavojus
Liga be tinkamos priežiūros gali būti mirtina, ypač vaikams, vyresniems nei 50 metų žmonėms bei tiems, kurie kenčia nuo dehidratacijos ar nusilpimo dėl prastos mitybos.
Dizenterijos priežastys
Dažniausiai liga plinta per užsikrėtusio žmogaus išmatas, kai bakterijos ar parazitai per burną patenka kitam žmogui. Užsikrėsti galima šiais būdais:
- Per maistą, kurį ruošė higienos nesilaikantis žmogus.
- Geriant užterštą vandenį.
- Lytinių santykių metu, ypač oralinio-analinio kontakto atvejais.
Bacilinę dizenteriją sukelia bakterijos, tokios kaip Shigella, Salmonella, Campylobacter, Escherichia coli – jos patenka į organizmą su užterštu maistu ar vandeniu. Amebiazės atveju kalta specifinė parazitinė infekcija.
Užkrečiamumas
Dizenterija – labai užkrečiama. Amebinė jos forma dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį, tačiau galimas užsikrėtimas ir per tiesioginį kontaktą lytinių santykių metu.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatoma dizenterija?
Diagnozei gydytojas įvertins simptomus, atliks apžiūrą, gali paskirti laboratorinius išmatų tyrimus. Dažnai reikia surinkti kelis išmatų mėginius skirtingomis dienomis.
Tyrimų metu ieškoma bakterijų, parazitų ar jų kiaušinėlių. Kartais gydytojas gali telktis ir specialų vidaus tyrimą – sigmoidoskopiją, kuri padeda apžiūrėti apatinę storosios žarnos dalį ir išsiaiškinti ligos priežastį ar atmesti kitus susirgimus.
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydoma dizenterija?
Kovojant su amebine dizenterija, gydytojai skiria vaistus nuo parazitų, dažniausiai metronidazolį. Esant poreikiui, papildomai skiriami antibiotikai ir nereceptiniai vaistai, mažinantys pykinimą.
Bacilinė dizenterija dažnai praeina savaime per kelias dienas–savaitę. Sudėtingais atvejais ar prireikus medicininės pagalbos skiriami antibiotikai, lašinami skysčiai. Labai retai reikia kraujo perpylimų.
Namų priežiūra
- Nerekomenduojama vartoti vaistų nuo viduriavimo, nes jie gali pailginti ligos eigą.
- Būtina pakankamai gerti skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Skausmui ir karščiavimui mažinti galima vartoti tokius vaistus kaip ibuprofenas ar acetaminofenas.
- Pykinimą galima mažinti specialiais vaistais, pavyzdžiui, bismuto preparatais.
Kada pagerėja savijauta?
Amebinės dizenterijos atvejais dauguma žmonių pasijunta geriau per dvi savaites. Bacilinės dizenterijos simptomai dažniausiai praeina per savaitę.
Profilaktika
Kaip apsisaugoti nuo dizenterijos?
Geriausia prevencija – tinkama higiena ir saugus vanduo. Rankas plauti būtina muilu ir tekančiu vandeniu po tualeto, prieš gaminant ar valgant maistą. Kiti efektyvūs būdai:
- Nenaudokite bendrai su kitais asmeninių daiktų – puodelių, šepetėlių ar rankšluosčių.
- Venkite nepatikrinto (nesanitarinio) vandens, ypač keliaujant. Geriausia – iš butelio arba specialiai sterilizuotas (virintas ar chloro tabletėmis apdorotas) vanduo.
- Rinkitės termiškai apdorotą maistą, vaisius – nuplaukite ir nulupkite.
- Nepirkite nefasuotų gėrimų, ledo kubelių ar nepasterizuotų produktų vietose, kur liga paplitusi.
- Venkite asmenų, sergančių dizenterija.
Kaip neužkrėsti kitų?
- Būkite atokiai nuo kitų žmonių, kol sergate.
- Neužsiimkite lytiniais santykiais.
- Negaminkite ir nedalykite maisto.
- Nesimaudykite baseinuose ar natūraliose vandens telkiniuose.
- Dažniau valykite paviršius, ypač tualetus ir kriaukles, dezinfekuojančiomis priemonėmis.
- Skalbinius skalbkite aukštoje temperatūroje – bent 60°C.
Ligos eiga ir prognozė
Amebiazės atveju tinkamai gydantis, prognozė gera – simptomai dažniausiai pranyksta per dvi savaites. Negydoma šios rūšies dizenterija gali būti mirtina. Bacilinė dizenterija paprastai praeina be komplikacijų, bet kartais gali sukelti pavojingas būkles. Ilgiau nei kelias dienas trunkantys simptomai – signalas nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti, jei simptomai ilgiau nei kelias dienas neišnyksta, smarkėja ar nepriklauso įprastam ligos eigai. Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia, jeigu juntami dehidratacijos požymiai:
- Galvos svaigimas ar silpnumas.
- Tamsus šlapimas arba šlapinimosi sutrikimai.
- Burnos džiūvimas ar kosulys.
- Galvos skausmas.
- Akių sausumas, ašarų trūkumas.
- Raumenų spazmai.
- Pabrinkusios kojos.
- Orientacijos sutrikimai.
Dažniausiai painiojamos ligos
Nors dizenterija ir cholera yra žarnyno infekcijos ir sukelia viduriavimą, jų priežastys skiriasi. Dizenterija būna amebinė (sukelia parazitai, tokie kaip Entamoeba histolytica, B. coli ar Strongyloides) ir bacilinė (sukelia bakterijos: Shigella, Salmonella, Campylobacter, E. coli). Cholera yra kita infekcija, kurią lemia Vibrio cholerae bakterija.
