Dubens dugno raumenų koordinacijos sutrikimai – dažnesnė problema, nei daugelis mano. Kai šie raumenys veikia netinkamai, gali kilti nemažai nemalonių kasdienybės sunkumų: nuo šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sunkumų iki įvairių skausmų dubens srityje.
Kas yra dubens dugno disfunkcija?
Dubens dugno disfunkcija – tai būklė, kai žmogui sunku tinkamai atpalaiduoti ir suderintai valdyti dubens dugno raumenis. Šie raumenys, tarsi namo pamatai, palaiko šlapimo pūslę, gimdą arba prostatą, taip pat tiesiąją žarną. Kai ši atraminė sistema neveikia, kaip turėtų, sudėtinga normaliai tuštintis ar šlapintis, gali kamuoti diskomfortas ir kiti simptomai.
Paprastoje situacijoje, tuštinantis ar šlapinantis, dubens raumenys įsijungia ir atsipalaiduoja taip, kaip reikia. Tai kiek primena kitų kūno raumenų judesius, pavyzdžiui, kai keli ranką ar kumščiuoji delną. Sergant dubens dugno disfunkcija, raumenys įtempti nuolat – organizmui tampa sunku juos atpalaiduoti, todėl tuštintis ar šlapintis dažnai nepaprastai keblu.
Dubens dugno disfunkcijos simptomai
Dubens dugno sutrikimas gali pasireikšti įvairiai. Dėl šių simptomų sunku nepastebėti, kad kažkas ne taip:
- Dažnas noras eiti į tualetą
- Sunkumas pradėti šlapintis arba dažnas šlapinimosi pertraukinėjimas
- Stiprus stūmimas ar įsitempimas norint pasišalinti tuštinantis
- Pozos keitimas ant klozeto arba rankų pagalba, kad lengviau pasišalintų išmatos
- Lėtinis vidurių užkietėjimas (manoma, jog maždaug pusė nuolat vidurių užkietėjimą patiriančių žmonių taip pat turi dubens dugno problemų)
- Nevalingas išmatų ar šlapimo nutekėjimas
- Skausmingas šlapinimasis
- Nepaaiškinamas maudimas apatinėje nugaros dalyje
- Pastovus skausmas dubens, lytinių organų ar tiesiosios žarnos srityje, nepriklausomai nuo tuštinimosi
Moterims dažnai pasireiškia nemalonus lytinis gyvenimas, skausmai santykių metu. Vyrams gali būti sunku pasiekti ar išlaikyti erekciją.
Dubens dugno disfunkcijos priežastys
Aiški dubens dugno disfunkcijos priežastis dažniausiai nėra žinoma, tačiau būna daugybė veiksnių, didinančių riziką:
- Sunkios traumos, sužalojančios dubenį (pvz., stiprus kritimas)
- Pernelyg didelis raumenų naudojimas – dažnas stūmimas norint pasišalinti
- Ankstesnės dubens srities operacijos (pvz., pašalinta gimda ar prostata)
- Nėštumas ir gimdymas – ypač jei jie buvo sunkūs
- Natūralus raumenų silpnėjimas su amžiumi
- Padidėjęs stresas ar nerimas
- Jungiamojo audinio ligos
Būklės, kurias galima supainioti su dubens dugno disfunkcija
- Tarplytinio cistito atvejais pastebimi panašūs skausmai ir dubens raumenų įsitempimas.
- Dirgliosios žarnos sindromas savo simptomais, tokiais kaip vidurių užkietėjimas ar neišsami tuštinimosi pojūtis, primena dubens dugno sutrikimus.
- Jei silpsta raumenys, laikantys dubens organus, gali vystytis jų nusileidimas (prolapsas), kai organai pradeda slinkti bei pasirodyti makštyje.
- Prostatito atveju simptomai gali būti itin panašūs: dubens skausmas, šlapinimosi sutrikimai, sukeliami infekcijų, lytinių keliu plintančių ligų ar net nervų pažeidimų.
- Lėtinis užkietėjimas gali tiek būti priežastimi, tiek pasekme – ilgalaikis stūmimas žaloja dubens raumenų funkciją.
- Išangės srities pakitimai – įplyšimai, fistulės – taip pat gali priminti dubens dugno disfunkciją.
Kaip diagnozuojama dubens dugno disfunkcija?
Diagnozės kelias dažniausiai prasideda nuo išsamaus pokalbio su gydytoju bei medicininės istorijos surinkimo. Gydytojas gali teirautis:
- Ar dažnai ar sunkiai stumiate, kai tuštinatės?
- Ar jaučiatės visiškai pasišalinę po tuštinimosi?
- Kaip dažnai šlapinatės ar tuštinatės?
- Moterys taip pat gali būti klausiamos apie nėštumus ar skausmus lytinių santykių metu.
Po pokalbio seka fizinė apžiūra, kurios metu gydytojas rankomis gali patikrinti dubens dugno raumenų įtampą ir stiprumą. Taip pat atliekama tiesiosios žarnos ir, jei reikia, dubens apžiūra.
Papildomai gali būti paskiriami šie tyrimai:
- Anorektinė manometrija: Matuoja sfinkterio raumenų stiprumą ir spaudimą išangės srityje. Dažnai kartu daroma elektromiografija, suteikianti daugiau informacijos apie raumenų koordinaciją.
- Defekacinė proktograma: Šiuo tyrimu stebima, kaip juda organai ir kaip veikia raumenys bandant tuštintis, aptinkamos struktūrinės dubens anomalijos ar organų nusileidimas.
- Urodinaminis tyrimas: Skiriamas, jei kyla sunkumų šlapinantis – įvertina, kaip efektyviai ištuštinama šlapimo pūslė.
Gydymo galimybės
Daugelį dubens dugno disfunkcijos atvejų galima gydyti be chirurginių intervencijų. Svarbiausi metodai yra šie:
- Dubens dugno raumenų terapija (kineziterapija): Specialistas padės atpažinti, kurie raumenys pernelyg įsitempę, pamokys atpalaiduojančių pratimų ir kaip pagerinti raumenų koordinaciją.
- Biofeedbackas: Dažniausiai taikomas kartu su kineziterapija. Jutikliai ir vaizdas padeda stebėti raumenų veiklą realiu laiku, o specialistas padeda išmokti geriau juos valdyti.
- Vaistai: Nuolat vartojami vidurius minkštinantys preparatai (jie prieinami ir be recepto) padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir išvengti įsitempimo.
- Atsipalaidavimo metodikos: Gydytojas ar kineziterapeutas gali rekomenduoti meditaciją, šiltas vonias, jogą, kitus atsipalaidavimo pratimus ar net akupunktūrą, padedančią sumažinti raumenų įtampą.
- Taškinės injekcijos: Jei mankšta ir biofeedbackas neveiksmingi, gydytojas gali pasiūlyti anestezijos injekcijas į pernelyg įsitempusią raumenų vietą, tai padeda raumenims atsipalaiduoti.
Perspektyvos ir prognozė
Polinkis į dubens dugno disfunkciją nesumažėja savaime – netaikant gydymo, problemos dažniausiai išlieka ar net aštrėja. Visgi rimtai laikantis gydytojo plano, didžioji dalis besigydančių pacientų pastebi aiškų pagerėjimą. Biofeedback metodas padeda net 75 proc. žmonių geriau valdyti raumenis.
Reikia įvertinti, kad pokyčiams prireiks laiko – dažniausiai pirmieji rezultatai atsiranda po keleto mėnesių reguliarios fizioterapijos ar vaistų vartojimo.
Kaip pasirūpinti savimi esant dubens dugno disfunkcijai?
- Būkite kantrūs – laikytis paskirto gydymo plano svarbu, net jei pokyčiai neužklumpa iš karto.
- Vartokite visus paskirtus vaistus ir nepraleiskite kineziterapijos seansų, nes pertraukos lėtina sveikimą.
- Stenkitės vengti veiklų, kurios didina spaudimą arba sukelia skausmą dubens srityje – dažnai tai sunkumų kilnojimas ar pasikartojantys šuoliukai, apie leistinas veiklas verta papildomai pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
- Gerkite daug vandens ir laikykitės Jums tinkamos mitybos – siekite išvengti vidurių užkietėjimo, tačiau jei skaiduliniai maisto produktai ar papildai didina pilvo pūtimą ar spazmus, apie tai pasitarkite su specialistu.
Rūpinantis savimi ir nuosekliai laikantis gydymo plano, gyvenimas su dubens dugno disfunkcija tampa lengvesnis – svarbiausia nenuleisti rankų ir leisti organizmui prisitaikyti bei sustiprėti.
