Dubens kaulų lūžis – tai būklė, kai lūžta vienas ar keli kaulai, sudarantys dubenį. Dubuo – tai apatinė pilvo dalis tarp klubų, esminė jūsų kūno atrama, sauganti daugelį svarbių kraujagyslių, nervų ir vidaus organų. Dubens lūžiai gali būti įvairaus sunkumo – nuo nedidelių įtrūkimų iki sudėtingų kaulų lūžių.

Dubens kaulų sandara

Dubuo sudarytas iš kelių kaulų, kurie kartu vadinami dubens žiedu:

Kryžkaulis – trikampio formos didelis kaulas stuburo apačioje.
Uodegikaulis (kociksas) – dar vadinamas „uodegos kaulu“.
Klubakauliai, iš kurių trys dalys: klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis.

Šie kaulai sudaro stabilų dubens žiedą, kuris saugo šlapimo pūslę, žarnyną, vidaus lytinius organus ir yra pagrindas kojų raumenims prisitvirtinti.

Dubens kaulų lūžių rūšys

Dubuo sudarytas iš kelių kaulų, todėl lūžiai gali būti įvairūs. Jie skirstomi ne tik pagal pažeistų kaulų vietą, bet ir pagal tai, kaip lūžo kaulas:

Susiję įrašai

Uždaras lūžis – kai lūžušis kaulas nepažeidžia odos ar audinių.
Atviras (sudėtingas) lūžis – lūžęs kaulas išlenda per odą.
Pilnas lūžis – kaulas visiškai perlūžta į dvi dalis.
Dislokuotas lūžis – susidaręs lūžis, kai kaulo galai atsiskiria ir nesiliečia tarpusavyje.
Daliniai lūžiai – įtrūkimai, kai kaulas nulužęs ne iki galo.
Įtempimo lūžiai – nedideli įtrūkimai, atsirandantys dėl nuolatinės apkrovos.

Be to, dubens lūžiai skirstomi į stabilų ir nestabilų lūžį:

Stabilus dubens lūžis – paprastai lūžta tik viena vieta ir kaulai nesusitraumuoja bei nesiskiria. Dažnai tai būna po nesmarkaus kritimo ar bėgimo.
Nestabilus dubens lūžis – lūžta dvi ar daugiau vietų ir kaulo galai pasislenka. Tai būdinga stipriai traumai, pavyzdžiui, avarijai.
Atplėšimo (avulsijos) lūžis – kai sausgyslė ar raištis atplyšta nuo kaulo kartu su nedideliu kaulo fragmentu.

Kam gresia dubens kaulų lūžiai?

Dubens lūžiai gali ištikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau nesunkūs lūžiai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims, nes jų kaulai silpnesni, dažnai sergant osteoporoze. Sunkesni dubens lūžiai dažniausi jaunesniems žmonėms – ypač 15–28 metų amžiaus grupėje. Iki 35 metų dažniau nukenčia vyrai, vyresniame amžiuje – moterys.

Dubens lūžių paplitimas

Dubens lūžiai sudaro apie 3 % visų suaugusiųjų kaulų lūžių. Daugumą jų sukelia stipri trauma, pavyzdžiui, autoavarija ar kritimas iš aukštai.

Dubens lūžio simptomai

Pažeidimo požymiai priklauso nuo lūžio sunkumo. Galimi šie simptomai:

Skausmas kirkšnyje, klubuose ar apatinėje nugaros dalyje.
Sustiprėjęs skausmas vaikščiojant ar judinant kojas.
Nutirpimas ar dilgčiojimas kirkšnyje arba kojose.
Pilvo skausmas.
Sunkumas šlapintis.
Judėjimo ar stovėjimo sunkumai.

Priežastys

Stipri trauma – pagrindinė priežastis yra didelės jėgos smūgis, pavyzdžiui, autoavarijos ar kritimas iš aukščio. Tokie įvykiai dažniausiai sukelia nestabilius lūžius.
Kaulų retėjimas – sergant osteoporoze ar kitomis kaulus silpninančiomis ligomis, lūžti galima ir nuo nedidelio smūgio ar kasdieninės veiklos. Tokie lūžiai dažniausiai būna stabilūs.
Sportas – nors pasitaiko retai, aktyviai sportuojant gali įvykti atplėšimo lūžis, kai sausgyslė ar raištis nutrūksta nuo kaulo ir kartu nutraukia kaulo fragmentą. Dažniausiai tokie lūžiai būna stabilūs.

Kaip nustatomas dubens lūžis?

Norint diagnozuoti dubens lūžį, būtini rentgeno tyrimai. Prireikus gydytojas gali paskirti kitus vaizdinius tyrimus, kad tiksliai nustatytų lūžio pobūdį.

Rentgeno nuotraukos – padeda nustatyti, kuris dubens kaulas lūžęs, įvertinti lūžio sunkumą ir pasirinkti gydymo strategiją.
Kompiuterinė tomografija (KT) – pagrįsta kelių rentgeno nuotraukų deriniu, kad gautų detalesnį vaizdą. KT gali parodyti lūžio sudėtingumą ir kitus galimus sužalojimus.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama, kai reikia dar išsamesnės informacijos apie kaulus ar minkštuosius audinius, jei rentgeno ar KT tyrimai nėra pakankami.

Dubens lūžio gydymas

Gydymo taktika priklauso nuo lūžio pobūdžio, sužalojimo sunkumo, kaulo poslinkio, kitų sužalojimų ir bendros jūsų sveikatos būklės.

Stabilūs lūžiai – dažniausiai gydomi be operacijos. Pagrindinės priemonės:
- Poilsis – būtina daugiau ilsėtis ir vengti papildomos apkrovos dubeniui ir kojoms.
- Eisena su pagalbinėmis priemonėmis – kartais tenka naudoti ramentus, vaikštynę arba neįgaliojo vežimėlį, kad neprikrautumėte svorio sužeistai sričiai. Šias priemones gali tekti naudoti kelis mėnesius, kol kaulas visiškai sugyja.
- Vaistai – skiriami skausmui malšinti, o kartais – kraujo krešulių susidarymo prevencijai.
Sunkūs, nestabilūs lūžiai – dažnai reikalinga operacija. Gali būti taikomi keli chirurginiai būdai:
- Išorinis fiksavimas – specialūs metaliniai varžtai arba kaiščiai įstatomi per odą į kaulą ir sujungiami strypais, kad lūžę kaulų fragmentai būtų laikomi teisingoje padėtyje.
- Skeletinė trauka – tai išorinė sistema, kuri metalinių kaiščių pagalba tempia jūsų koją, kad dubens kaulai tinkamai sugultų.
- Atvira repozicija ir vidinė fiksacija – lūžę kaulų fragmentai sulygiuojami ir sutvirtinami viduje specialiomis metalinėmis plokštelėmis ar varžtais.

Po sunkios traumos dažnai yra ir kitų vidaus organų sužalojimų, kuriuos būtina gydyti kartu su dubens lūžiu. Lūžio gydymo sėkmė dažnai priklauso nuo tinkamo visų traumų gydymo.

Dubens lūžių gijimo ypatumai

Nedideli ir stabilūs dubens lūžiai dažniausiai sugyja be operacijos, tačiau net ir lengvo lūžio atveju būtina riboti judesius ir pakankamai ilsėtis, kad kaulai tinkamai sugytų. Net jei simptomai atrodo silpni, svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Pilnam dubens lūžio sugijimui dažniausiai prireikia 8–12 savaičių. Sudėtingesni ir kartu su kitomis traumomis įvykę dubens lūžiai gali gyti ilgiau.

Rizikos veiksniai

Kaulų retėjimas (osteoporozė) – žymiai padidina dubens lūžio atsiradimo riziką vyresniame amžiuje.
Ankstesni stiprūs arba dažni kritimai – ypač svarbu pagyvenusiems žmonėms.
Aktyvus sportavimas – ypač esant didelėms apkrovoms ar per staigius judesius, gali plyšti sausgyslės ar raiščiai, sukeliant avulsijos lūžius.

Kaip sumažinti dubens lūžio riziką?

Kritimo prevencija – jei esate linkę griūti (dėl pusiausvyros ar silpnumo), naudokite lazdelę ar vaikštynę, kad būtų saugiau judėti.
Saugus vairavimas – didelė dalis dubens lūžių įvyksta autoavarijose, todėl verta visada laikytis saugaus eismo taisyklių ir nesiblaškyti vairuojant.
Kopėčių sauga – visada pasitikrinkite, ar kopėčios tvirtai stovi ir naudojate jas teisingai.
Sportuodami – prieš treniruotes gerai apšilkite, darykite tempimo pratimus ir pritaikykite sporto programą pagal savo fizinį pajėgumą.

Dubens lūžio prognozė

Ligos baigtis priklauso nuo lūžio pobūdžio. Stabilūs ir nesunkūs dubens lūžiai dažniausiai sugyja be didelių komplikacijų ir ilgalaikių pasekmių. Tačiau sunkūs, nestabilūs lūžiai, ypač patirti nelaimingų atsitikimų metu, gali sukelti rimtų komplikacijų – stiprų kraujavimą, organų ar nervų pažeidimus. Jei šios gretutinės traumos sėkmingai gydomos, kaulai dažniausiai sėkmingai sugyja.

Pavojus gyvybei

Nestabilūs ir sudėtingi dubens lūžiai, dažniausiai susiję su stipriu smūgiu, gali pažeisti aplinkinius organus, kraujagysles ir nervus dubens srityje. Dėl to gali kilti gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip stiprus kraujavimas, vidaus organų nepakankamumas ar infekcijos.

Galimos dubens lūžio komplikacijos

Lėtinis skausmas.
Judėjimo sutrikimai.
Lytinės funkcijos sutrikimai.
Giliųjų venų trombozė (kraujo krešulių susidarymas venose).

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate dubens skausmą, sunku vaikščioti ar stovėti, nedelskite kreiptis į gydytoją ar vykti į ligoninę. Jei jau žinote, kad turite dubens lūžį, tačiau atsirado naujų ar stiprėjančių simptomų, taip pat būtina kreiptis į specialistą.