Trumpas alsavimas fizinio krūvio metu – tai pojūtis, kai pritrūksta oro, net atliekant įprastus veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais ar nueinant iki pašto dėžutės. Kai kuriems tai atrodo tarsi negali visai įkvėpti, gaudai orą ir jauti, kad kvėpavimas tampa paviršutiniškas, greitesnis nei įprasta. Tokį simptomą neretai lydi perėjimas nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną, bandant įkvėpti daugiau oro.
Kas yra dusulys fizinio krūvio metu?
Dusulys fizinio krūvio metu, dar vadinamas fizinio krūvio dusuliu, reiškia oro trūkumą ar kvėpavimo pasunkėjimą, kai organizmas atlieka nors ir nedidelį krūvį. Kiekvienas žmogus šį simptomą gali jausti skirtingai, tačiau dažniausiai pasireiškia negalėjimu įkvėpti iki galo orą. Nors nestebina, jei kvėpavimas pasunkėja esant dideliam fiziniam krūviui ar prastai fizinei formai, pastebėjus staigų dusulį kasdienės veiklos metu reikėtų sunerimti – tai gali įspėti apie rimtą organizmo problemą.
Kodėl atsiranda dusulys fizinio krūvio metu?
Šio tipo oro trūkumas gali kilti dėl daugybės vidinių ar išorinių veiksnių – ne tik dėl plaučių ar širdies ligų, bet ir dėl emocinės įtampos ar aplinkos taršos. Pavyzdžiui, stiprus stresas arba panikos priepuolis gali sukelti dusulį net nesergant jokiomis pagrindinėmis ligomis.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
- Širdies nepakankamumas
- Bronchinė astma
- Prasta fizinė forma
- Nėštumo vėlyvasis periodas
- Mažakraujystė
- Plaučių uždegimas
- Plaučių embolija
- Plaučių audinio ligos (pavyzdžiui, fibrozė)
- Navikai
- Nutukimas
- Inkstų ar kepenų veiklos sutrikimai
Kaip nustatoma dusulio priežastis?
Pastebėjus oro trūkumą fizinio krūvio metu, verta kreiptis į gydytoją. Specialistas įvertins bendrą sveikatos būklę, išklausys nusiskundimus, atliks fizinę apžiūrą. Siekiant išsiaiškinti tikrąją dusulio priežastį, gali būti paskirti tyrimai, tokie kaip:
- krūtinės ląstos rentgenograma
- krūtinės kompiuterinė tomografija
- krūvio mėginiai
- kvėpavimo funkcijos tyrimai (spirometrija)
- laboratoriniai kraujo rodmenys
Gydymo galimybės
Konkretus gydymo pasirinkimas priklauso nuo tyrimų rezultatų. Daugeliu atvejų gydymas orientuotas į ligą ar būklę, kuri ir sukelia dusulio simptomus. Pavyzdžiui, jei priežastis yra astma, gali būti paskirtas inhaliatorius. Esant fizinio pasirengimo stokai, rekomenduojama sportuoti, stiprinti organizmą.
Taip pat pasitaiko situacijų, kai dusulys susijęs su laikina organizmo būkle, pavyzdžiui, nėštumu – tokiu atveju dažnai kvėpavimas normalizuojasi po gimdymo.
Kada dusulys signalizuoja pavojų?
Jeigu oro trūkumas kyla staiga atliekant įprastus darbus ir jo intensyvumas didėja, tai gali būti pavojingas signalas. Ypač, jei kartu pasireiškia papildomi simptomai:
- stiprus oro stoka, kai net giliai kvėpuojant pajunti, kad negali įkvėpti pakankamai oro
- gaudymas oro, springimas
- spaudiantis ar skaudantis krūtinės skausmas
- suprastėjusi orientacija ar sumišimas
- prarasta sąmonė
- stiprus prakaitavimas
- blyški oda ar pamėlynavęs odos atspalvis
- galvos svaigimas
- kosulys su krauju ar rausvomis putomis
Susirgus staigiu oro trūkumu drauge su šiais simptomais, būtina kuo greičiau ieškoti pagalbos.
