Hidatidozė – tai parazitinė liga, kurią sukelia kaspinuočių kiaušinėliai. Šie parazitai dažniausiai aptinkami gyvuliuose, tokiuose kaip avys, ir juos prižiūrinčiuose šunyse. Žmogus užsikrečia atsitiktinai nurijęs parazito kiaušinėlių turinčio maisto ar vandens. Nors liga labai reta šiauriniame pusrutulyje, pasaulyje ji vis dar išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema.
Kas yra hidatidozė?
Kitaip žinoma kaip cistinė echinokokozė, ši liga sukelia cistų susidarymą – šios skysčio pripildytos ertmės dažniausiai formuojasi kepenyse, tačiau gali pažeisti ir kitus vidaus organus. Jei negydoma, hidatinės cistos gali išplisti bei sutrikdyti organų veiklą, sukelti rimtų komplikacijų.
Kas dažniausiai serga hidatidoze?
Didžiausia dažno užsikrėtimo rizika kyla kaimo vietovių, ypač neturtingų ar menkai išsivysčiusių regionų gyventojams. Didesnė rizika tiems, kurie augina avis ar kitus galvijus, ir laiko šunis. Būtent avys yra pagrindiniai šio parazito šeimininkai, o šunys užsikrečia suėdę infekuotų avių vidaus organus.
- Žmonės, kurie savo namuose gydo arba prižiūri užsikrėtusius šunis,
- gyvena nešvarioje aplinkoje,
- mėsinėja gyvulius savo reikmėms,
- arba dalijasi buities erdve su užsikrėtusiais gyvūnais.
Ar hidatidoze galima užsikrėsti nuo kito žmogaus?
Ši infekcija tarp žmonių tiesiogiai neplinta – užsikrėsti galima tik prarijus parazito kiaušinėlių. Kitaip tariant, būti arti sergančiojo ar jį liesti nėra pavojinga – tik užteršti maisto produktai ar vanduo, taip pat kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais, kelia užsikrėtimo riziką.
Kuo skiriasi cistinė nuo alveolinės echinokokozės?
Echinokokozės skirstomos į kelias rūšis, priklausomai nuo sukėlėjo. Cistinę formą dažniausiai platina avys ir šunys, o alveolinė perduodama per tokias laukines rūšis kaip lapės. Alveolinė echinokokozė laikoma pavojingesne – cistos gali atsirasti ne tik kepenyse, bet ir plisti plaučiuose ar net smegenyse. Nors jos nėra piktybinės, organizme elgiasi panašiai kaip invaziniai augliai.
Kaip atskirti hidatinę cistą nuo paprastos kepenų cistos?
Hidatidozinės cistos yra infekcinės kilmės, o įprastos kepenų cistos dažniausiai yra įgimtos. Įprastos cistos retai išauga iki didelio dydžio ir dažniausiai nesutrikdo kepenų veiklos, tuo tarpu hidatinės gali ženkliai padidėti, spausti organus ir reikalauti visai kito gydymo.
Kokiose pasaulio vietose hidatidozė labiausiai paplitusi?
Nors ši liga retai sutinkama išsivysčiusiose šalyse, ji kasmet diagnozuojama milijonams žmonių Afrikos, Azijos, Europos, Viduriniųjų Rytų, Centrinės ir Pietų Amerikos kaimiškuose regionuose. Iki 95 % visų pasaulio echinokokozės atvejų sudaro būtent hidatidozė.
Hidatidozės simptomai
Ilgą laiką liga gali nesukelti jokių požymių, nes cistos auga lėtai. Tačiau didėjant cistoms kepenyse, plaučiuose ar kituose organuose, žmogus gali pajusti:
- Nuolatinį pilvo ar krūtinės diskomfortą,
- šlapias ar kraujingas išmatas,
- kosulį,
- dilgėlinę ar odos bėrimą,
- odos ir akių pageltimą (gelta),
- apčiuopiamas susidariusias mases pilvo srityje,
- pykinimą ar vėmimą,
- dusulį,
- netikėtą svorio kritimą.
Galimos komplikacijos
Negydant hidatinės cistos gali labai išdidėti ir iš dalies ar visiškai sutrikdyti pažeisto organo darbą. Pavojingiausia komplikacija – cistos plyšimas, kuris gali sukelti stiprų alerginį šoką ar net staigią mirtį.
- Sunkus pilvo skausmas,
- anafilaksija (gyvybei grėsminga alerginė reakcija),
- staigi mirtis.
Kaip galima užsikrėsti hidatidoze?
Infekcijai atsirasti užtenka patekti į kontaktą su parazito kiaušinėliais, kurie dažniausiai patenka su šuns išmatomis. Pagrindiniai užsikrėtimo keliai:
- Nešvarus geriamasis vanduo,
- neplauti vaisiai, daržovės ar uogos, kurių paviršiuje yra užkrėstos žemės,
- tiesioginis kontaktas glostant ar prižiūrint užsikrėtusį šunį.
Diagnozavimas ir tyrimai
Dažniausiai hidatidozė nustatoma atliekant kraujo ir vaizdinius tyrimus. Kraujo tyrime gali būti matomi padidėję organizmo antikūnių kiekiai, rodantys kovą su infekcija. O ultragarsas, rentgeno nuotraukos arba kompiuterinė tomografija padeda nustatyti cistų vietą, dydį ir išskirtinius požymius:
- Cistos sienelės yra storos arba kalcifikuotos,
- daugiasluoksnė struktūra,
- cistos iš dalies ar visiškai subliūškusios.
Hidatidozės gydymo būdai
Gydymo taktika priklauso nuo cistos vietos, dydžio ir būklės. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Vaistai: Nedidelės ir paviršinės cistos gali būti gydomos parazitus naikinančiais vaistais (benzoimidazolų grupės preparatais), kurie sunaikina parazitą ir mažina cistos apimtį. Kartais gydymą vaistais būtina derinti su kitomis procedūromis.
- PAIR procedūra: Taikomas cistos pradūrimas, gydomojo tirpalo įšvirkštimas ir vėlesnis turinio išsiurbimas. Ši procedūra kartojama tol, kol cista visiškai pašalinama.
- Chirurginis gydymas: Didelės ar gilios cistos reikalauja chirurginės intervencijos. Gydytojas pašalina pažeistą cistą arba net dalį kepenų, tačiau operacijos metu būtina būti atsargiems, kad neišplistų parazitai pilvo ertmėje.
Kaip apsisaugoti nuo hidatidozės?
Geriausia prevencija – sumažinti kontaktą su parazito kiaušinėliais bei jų plitimo galimybes. Žmonėms, kuriems kyla didžiausia rizika, rekomenduojama:
- Nevartoti maisto ar vandens, kurie galėjo liestis su šuns išmatomis,
- gyvūnus, ypač šunis, reguliariai prižiūrėti veterinarijos gydytojui,
- neprisileisti prie galimai užsikrėtusių šunų,
- nemėsinti gyvulių savo namuose,
- neleisti šunims suėsti infekuotų avių organų,
- nuplauti vaisius ir daržoves prieš vartojimą,
- dažnai plauti rankas, ypač prieš ruošiant maistą ar po kontakto su šunimis.
Ligos eiga ir prognozė
Negydoma hidatidozė yra mirtinai pavojinga. Laikui bėgant didėjančios cistos gali visiškai sutrikdyti pažeisto organo darbą. Plyšus cistai, galimas staigus gyvybei pavojingas alerginis priepuolis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pajutus bent vieną iš simptomų, būdingų hidatidozei, svarbu nedelsti ir kreiptis iškart. Jei buvote aplinkoje, kur užfiksuotas didesnis ligos paplitimas, būtinai informuokite medikus apie sąlytį su rizikos veiksniais. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas ženkliai sumažina sunkių komplikacijų ar mirtingumo riziką.
