SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Tyrimai

Limfangiograma

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 5 kovo
Kategorija Tyrimai
0
Limfangiograma
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

**Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**

**Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**

2026 20 balandžio
**Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**

**Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**

2026 20 balandžio

**Implicitinės atminties supratimas**

2026 20 balandžio

**Impotencija ir nevaisingumas: kuo jie skiriasi?**

2026 20 balandžio

Linfangiograma – tai tyrimas, leidžiantis gydytojams matyti limfmazgius ir juos jungiančius limfinius takus, kurie paprastai nematomi atliekant įprastą rentgeno tyrimą. Limfmazgiai yra išsidėstę visame kūne ir yra labai svarbūs imuninės sistemos veiklai. Jie kaupia baltuosius kraujo kūnelius, padedančius kovoti su infekcijomis, taip pat veikia kaip spąstai įvairioms kenksmingoms medžiagoms ir vėžio ląstelėms.

Kada atliekama limfangiograma

Linfangiograma dažniausiai rekomenduojama, kai reikia įvertinti, ar vėžys išplito į limfinę sistemą. Be to, toks tyrimas gali būti naudingas tiriant nežinomos kilmės galūnių tinimą arba diagnozuojant tam tikras parazitines ligas, pavyzdžiui, filariazę.

Daugeliu atvejų, kartu su limfangiograma, gydytojai gali paskirti limfmazgio biopsiją – paimti arba visą limfmazgį, arba jo dalelę, norėdami patikrinti dėl vėžio požymių.

Kaip pasiruošti limfangiogramai

Ruošiantis procedūrai, svarbu informuoti gydytoją apie nėštumą, ypač dėl rentgeno spindulių naudojimo. Taip pat pasakykite, jei esate jautrūs jodo turinčioms medžiagoms arba esate kada nors patyrę alerginę reakciją dėl kontrastinės medžiagos. Svarbu paminėti ir galimus kraujavimo sutrikimus.

Gali būti paprašyta kelias valandas iki tyrimo nieko nevalgyti. Gydytojas pateiks tikslias pasiruošimo instrukcijas, pritaikytas jūsų individualiai situacijai.

Kaip atliekamas tyrimas

Pradžioje jums paprašys atsisėsti, o kojos bus nuvalytos. Tarp didžiojo ir antrojo kojos piršto įšvirkščiama specialaus mėlyno dažo, kuris padeda nustatyti limfos takų vietą. Per keletą minučių dažas nudažys limfinius kanalus, juos paryškins.

Parinkus vieną didesnių limfinių kanalų, vieta bus nuskausminta ir suformuota nedidelė anga, pro kurią įvedamas plonas vamzdelis. Ta pati procedūra atliekama ir ant kitos kojos. Kai abu vamzdeliai įstatyti, per juos lėtai suleidžiama daugiau kontrastinės medžiagos. Ši medžiaga rentgeno nuotraukose matoma, todėl gydytojas stebi jos kelią per jūsų limfinę sistemą, vertina, ar yra užsikimšimų ar padidėjusių limfmazgių.

Papildomų rentgeno nuotraukų gali reikėti ir kitą dieną po procedūros, kad gydytojas galėtų kruopščiau įvertinti limfinės sistemos būklę.

Ką jausite po limfangiogramos

Po tyrimo pjūvių vietos paprastai susiuvamos. Galite justi šiokį tokį skausmą ar jautrumą kojose. Pastarosiomis dienomis oda gali įgauti melsvą atspalvį, kuris praeina savaime. Laikinai taip pat gali melsvai pasikeisti šlapimo ar išmatų spalva, o kartais netgi rega.

Galimos rizikos ir šalutiniai poveikiai

  • Minimalus spinduliuotės kiekis, gaunamas tyrimo metu, dažniausiai laikomas saugiu, tačiau ypatingą atsargumą būtina taikyti vaikams ir nėščioms moterims.
  • Kontrastinė medžiaga kartais gali sukelti alergines reakcijas, karščiavimą, infekciją ar limfinių latakų uždegimą.

Ką reiškia pakitę limfangiogramos rezultatai

Nenormalūs tyrimo rezultatai gali rodyti užsikimšimą limfinėse kraujagyslėse arba padidėjusius limfmazgius. Tam priežasčių gali būti daug, tarp jų – infekcijos, sužalojimai, buvusios limfinės sistemos operacijos ar onkologinės ligos.

Visus rezultatus būtina aptarti su gydytoju, nes jie gali reikšti įvairias, nebūtinai rimtas, sveikatos problemas.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

**Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**
Tyrimai

**Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 20 balandžio
**Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**
Vaistai

**Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 20 balandžio
**Implicitinės atminties supratimas**
Psichologija

**Implicitinės atminties supratimas**

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 20 balandžio
Kitas įrašas
Kada reikėtų susirūpinti akių išskyromis?

Kada reikėtų susirūpinti akių išskyromis?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
skauda desini sona prie sonkauliu

Skausmas po dešiniuoju šonkauliu

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Burnos vėžys

Burnos vėžio požymiai

2026 19 sausio
**Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**

**Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**

2026 20 balandžio
**Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**

**Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**

2026 20 balandžio
**Implicitinės atminties supratimas**

**Implicitinės atminties supratimas**

2026 20 balandžio
**Impotencija ir nevaisingumas: kuo jie skiriasi?**

**Impotencija ir nevaisingumas: kuo jie skiriasi?**

2026 20 balandžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • **Imunoelektroforezės tyrimas (kraujo serume)**
  • **Imodium A-D ar Pepto-Bismol: palyginimas**
  • **Implicitinės atminties supratimas**

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.