Ejakuliacinio latako obstrukcija – tai būklė, kai dėl įvairių priežasčių užsikemša ejakuliacinis latakas (spermos latakas), kuris yra svarbi vyriškos lytinės sistemos dalis. Ši problema gali tapti nevaisingumo priežastimi, tačiau dažnai yra išgydoma tinkamai parinktais medicininiais metodais.
Kas yra ejakuliaciniai latakai?
Kiekvienoje sėklidėje esantis sėklinis latakas susijungia su atitinkamu sėklinių pūslelių lataku, kartu sudarydami ejakuliacinius latakus. Šie latakai per prostatos liauką perduoda prostaticinį skystį, kuris vėliau sumaišomas su sėkla. Galiausiai šis skystis, kartu su spermatozoidais, iš kūno pašalinamas ejakuliacijos metu. Tai – svarbus procesas vyrų reprodukcinėje sistemoje.
Kaip dažnai pasitaiko ejakuliacinio latako obstrukcija?
Maždaug 5% vyrų, kuriems nustatyta azoospermija (spermatozoidų nebuvimas spermoje), kenčia nuo šios būklės. Azoospermija apskritai diagnozuojama apie 1% vyrų.
Ejakuliacinio latako obstrukcijos tipai
- Pilna (klasikinė) obstrukcija – kai užsikimšę abu ejakuliaciniai latakai.
- Nepilna arba dalinė obstrukcija – kai visiškai užsiblokuotas vienas iš latakų arba abu užblokuoti iš dalies.
- Funkcinė obstrukcija – simptomai yra panašūs kaip ir pilnos, tačiau nėra fizinės kliūties, o veikiau sutrikdomas pats latako darbas.
Ejakuliacinio latako obstrukcijos simptomai
- Mažas spermos kiekis (mažiau nei 1,5 ml).
- Sumažėjęs spermatozoidų kiekis ar visiškas jų nebuvimas.
- Skausmas lytinių santykių metu arba po jų.
- Prostatos skausmas ar diskomfortas.
- Kraujas spermoje (hematospermija).
- Kraujas šlapime (hematurija).
- Nevaisingumas.
Ejakuliacinio latako obstrukcijos priežastys
Šios būklės atsiradimą gali nulemti įvairūs faktoriai:
- Įgimtos anomalijos, pvz., latakų nebuvimas arba jų atrofija, susijusios su genetinėmis mutacijomis (tarp jų ir cistinės fibrozės genai).
- Randiniai audiniai, likę po dubens operacijų ar šlaplės traumų.
- Akmenys (kalkuliai) ejakuliaciniuose latakuose.
- Cistos.
- Dažnos šlapimo takų infekcijos praeityje.
- Lėtinis prostatos uždegimas.
- Epididimitas (sėklidės prielipo uždegimas).
- Sėklinių pūslelių sutrikimai, kurie gali būti klaidingai palaikyti latakų obstrukcija.
Kaip diagnozuojama ši būklė?
Diagnozuojant ejakuliacinio latako obstrukciją, taikomi įvairūs tyrimai:
- Spermos analizė, įskaitant fruktozės kiekio nustatymą.
- Transrektalinis prostatos ir latakų ultragarsas.
- Vas deferens (sėklinio latako) rentgenas.
- Kontrastinė medžiaga įšvirkščiama į sėklinį lataką ir atliekama rentgenograma (vadinama vazograma).
Gydymo galimybės
Ejakuliacinio latako obstrukcijai gydyti taikomi šiuolaikiniai chirurginiai metodai:
- Transuretrinė ejakuliacinių latakų rezekcija (TURED) – tai procedūra, kai pašalinamas lataką užblokavęs darinys (pavyzdžiui, cista ar akmuo).
- Sėklinių pūslelių endoskopija (vesikuloskopija) – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu pro prostatą mažais instrumentais pasiekiamas ir pašalinamas užsikimšimas.
Dažnai šiuos metodus galima derinti. Siekiant išvengti infekcijos, būtini antibiotikai. Prieš chirurginę intervenciją gali būti rekomenduojama užšaldyti spermą, nes gydymo sėkmės garantuoti neįmanoma.
Gydymo eiga ir atsistatymas
Dažniausiai tokios operacijos atliekamos dienos stacionare. Kelias dienas po procedūros šlapimui nutekėti paliekamas kateteris. Gali pasitaikyti kraujo šlapime ar spermoje, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių iki paskutinės konsultacijos. Tuomet bus pašalintas kateteris.
Sunkumų kilnojimo (didesnių nei 5 kg svorių) reikia vengti maždaug dvi savaites. Vaistus (dažniausiai nuo skausmo ir antibiotikus) reikia vartoti pagal gydytojo nurodymus. Grįžti į darbus galima, kai bus užtikrinta, kad tai saugu.
Galimos komplikacijos po operacijos
Po transuretrinės ejakuliacinių latakų rezekcijos (TURED)
- Po orgazmo gali pasirodyti peršviečiamas skystis.
- Galimas epididimito (prielipo uždegimo) išsivystymas.
- Obstrukcija gali pasikartoti.
- Rizika susižeisti tiesiąją žarną.
- Gali išsivystyti šlapimo nelaikymas.
Po vesikuloskopijos
- Procedūra paprastai nesukelia rimtų ilgalaikių komplikacijų.
- Dalis pacientų gali jausti trumpalaikių skausmų.
- Galimas jausmas, kad sumažėjo spermos tūris ejakuliacijos metu.
- Kai kuriems gali pasirodyti, jog pakito seksualinė funkcija.
Kaip galima sumažinti riziką?
Šiuo metu nėra specifinių būdų, kaip visiškai išvengti ejakuliacinių latakų užsikimšimo. Jeigu kyla abejonių dėl paveldimų ligų, galima pasitarti su genetiniu konsultantu.
Yra vaistų, kurie gali paveikti ejakuliaciją, tačiau jie nebūtinai sukelia užsikimšimą. Siekiant pagerinti ejakuliacijos funkciją, verta pasitarti su gydytoju apie tokių medikamentų kaip alfa adrenoblokatoriai ar kai kurie kraujospūdį mažinantys, antipsichoziniai ir antidepresantai, vartojimo alternatyvas ar nutraukimą. Jokiu būdu nereikia keisti gydymo savarankiškai – svarbu visada pasitarti su specialistu.
Perspektyvos
Dažniausiai ejakuliacinio latako obstrukcija išaiškėja, kai sunku susilaukti vaikų arba vargina pasikartojantys skausmai. Nors pati būklė nėra pavojinga gyvybei ar užkrečiama, ji gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Laiku diagnozavus ir taikant tinkamą gydymą, dažnai galima atkurti vaisingumą ir pagerinti paciento savijautą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei po procedūros ar gydymo pajutote:
- Didėjantį ar naujai atsiradusį kraujavimą.
- Padidėjusį ar naują skausmą.
- Kūno temperatūros pakilimą.
- Šaltkrėtį ar drebulį.
- Galūnių ar pjūvio vietos patinimą, skausmą.
- Bet kokią alerginę reakciją į paskirtus vaistus.
Ankstyvas specialistų įsikišimas padeda išvengti rimtesnių komplikacijų ir užtikrina sėkmingą sveikimo procesą.
