Emalio hipoplazija – tai būklė, kai dantų emalis nesusiformuoja tinkamai ir dėl to kai kuriose vietose tampa pernelyg plonas arba apskritai išnyksta. Emalis sudaro stiprią apsauginę danties išorę ir saugo jautrius vidinius audinius – dentiną bei pulpą – nuo pažeidimų.
Kas yra emalio hipoplazija?
Skirtingai nuo emalio erozijos, kai apsauginis sluoksnis laikui bėgant nusidėvi, esant hipoplazijai emalio niekada nebūna tiek, kiek reikia. Tai nulemia įvairūs sveikatos būklės ar aplinkos veiksniai, kurie danties emalio formavimosi metu sutrikdo jo vystymąsi, dar prieš dantims prasikeliant į burnos ertmę.
Priklausomai nuo priežasties, ši būklė gali paveikti tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis – kartais tik vieną, o kartais keletą dantų iš karto. Emalis gali būti netolygiai plonas ar visai jo nebūti tam tikrose vietose.
Kaip dažnai pasitaiko emalio hipoplazija?
Su emalio raidos sutrikimais susiduria nemažai žmonių. Pavyzdžiui, viena dažniausių genetinių priežasčių – amelogenezės netobulumas – kai kuriose šalyse diagnozuojama maždaug vienam iš 700 gyventojų, o retesniuose regionuose – maždaug vienam iš 14 000. Šie duomenys neapima visų galimų atvejų, kuriuos gali sukelti aplinkos veiksniai bei kiti sveikatos sutrikimai.
Emalio hipoplazijos simptomai
- Paviršiuje pastebimi duobutės, vagelės ar įtrūkimai.
- Pažeisti dantys yra nudilę, nuskilę ar nuobyrų.
- Geltonos arba rudos dėmės ant dantų.
- Balkšvi taškeliai ar dėmelės.
- Padidėjęs jautrumas karščiui ar šalčiui.
Priežastys
Emalio formavimasis vyksta dar būnant vaisiui, vėliau tęsiasi kūdikystėje ir vaikystėje. Pieniniams dantims emalis pradeda formuotis nėštumo metu ir tęsiasi po gimimo, o nuolatiniams dantims – nuo kūdikystės iki maždaug 8 metų amžiaus. Skirtingi dantys gali vystytis nevienodu laiku, todėl kai kurių emalis pažeidžiamas, o kiti išlieka sveiki.
Paveldimi veiksniai
Yra retų genetinių sindromų, lemiančių emalio hipoplaziją: vienas ar abu tėvai perduoda geną, dėl kurio emalis tampa per plonas ar neegzistuoja kai kuriose danties dalyse. Tarp šių sindromų dažniausi: amelogenezės netobulumas, DiGeorge, Ellis-van Creveld, Heimler, Otodental, Seckel, Treacher Collins ir Usher sindromai.
Aplinkos veiksniai
Įvairūs aplinkos ar sveikatos aspektai taip pat daro įtaką emalio vystymuisi – tiek nėštumo metu, tiek jau gimus. Riziką didina:
- Mamos gestacinis diabetas.
- Vitamino D trūkumas nėštumo metu.
- Necacionali nėščiųjų priežiūra.
- Rūkymas nėštumo metu.
- Vaiko dantų traumos.
- Vitamino A, C, D arba kalcio trūkumas.
- Virusinės ar bakterinės infekcijos.
- Kai kurios ligos – kepenų, cerebrinis paralyžius, celiakija.
Galimos komplikacijos
Dantys, kuriuos paveikusi emalio hipoplazija, neturi stiprios apsauginės dangos, todėl dažniau vystosi:
- Ėduonis ir dantų kariesas.
- Padidėjęs dantų nusidėvėjimas.
- Neteisingas sąkandis.
- Pastebimai patamsėję dantys.
- Stiprus jautrumas, dantų skausmas (net valant).
- Nerimas ar diskomfortas dėl išvaizdos.
Diagnozavimas
Odontologas gali nustatyti emalio hipoplaziją apžiūros metu pastebėjęs paviršiaus netolygumus, balkšvas ar rudus taškus. Rekomenduojama pirmą vaiko vizitą pas odontologą suplanuoti vos išdygus pirmam dantukui arba iki pirmojo gimtadienio – tada bus galima laiku aptikti galimus dantų augimo sutrikimus, įskaitant ir šią būklę.
Ankstyva diagnostika leidžia išlaikyti pažeistus dantis kiek įmanoma sveikesnius ir užkirsti kelią ėduoniui ar kitoms komplikacijoms.
Gydymas ir priežiūra
Dažniausiai lyginamas pažeistų dantų rizika – pirminėje stadijoje gydytojas gali tik stebėti dantis, o gydymas pradedamas tik esant pažeidimams arba estetiniams pageidavimams. Didesnių bėdų atveju ar jei jaučiamas diskomfortas dėl dantų išvaizdos, taikomi įvairūs sprendimai:
- Casein fosfopeptidas – amorfinis kalcio fosfatas (CPP-ACP): stiprina emalį papildomomis mineralinėmis medžiagomis.
- Dantų plombavimas ar užpildai: atstatomas nudilęs ar nuskilęs dantis, atribojamos jautrios vietos.
- Dantų vainikėliai: apsaugo ir stiprina pažeistus dantis, ypač jei jie silpnesni ar stipriai nuskilę.
- Estetinės procedūros: naudojamos laminatės, balinamosios ar mikroabrazyvinės technologijos, maskuojančios nelygumus ir spalvos pokyčius.
- Resinų infiltracija: specialus užpildas sumažina pastebimų baltų dėmių ryškumą.
- Balinimas: dantys šviesinami, kad vizualiai sumažėtų skirtumas tarp spalvotų ir baltų plotų.
Prognozė
Emalis – itin tvirta dantų apsauga, leidžianti mėgautis įvairiu maistu ir gėrimais. Tačiau, jei jis pažeidžiamas ar prarandamas, atkurti natūraliai jo neįmanoma. Todėl gydymo tikslas – kiek įmanoma išsaugoti turimą emalį, stiprinti dantis ir palaikyti jų sveiką išvaizdą.
Su specialistų pagalba galima kruopščiai prižiūrėti pažeistus dantis, išvengti tolesnio nusidėvėjimo ar papildomų problemų.
Dantų priežiūra kasdien
- Reguliariai lankykitės pas odontologą (bent kartą per pusmetį).
- Venkite faktorių, galinčių pažeisti dantis, pavyzdžiui, dantų griežimo.
- Rūpinkitės kasdienine burnos higiena – valykite dantis ryte ir vakare, naudokite siūlą.
- Labai jautriems dantims geriau naudokite šiltą vandenį.
- Valgykite produktus, kuriuose gausu vitaminų A, D, taip pat kalcio (pavyzdžiui, pieno produktus, sūrį).
Kokio maisto turėtumėte vengti?
- Produktai, kuriuose daug cukraus, pvz., saldumynai, krakmolingi užkandžiai.
- Saldi soda, sultys ar kiti cukrūs gėrimai.
- Mėgstami gėrimai, kurie sausina burną: kava, arbata, alkoholiniai gėrimai.
- Lipnus ir prie dantų prilimpantis maistas, pavyzdžiui, karamelė.
- Rūgštūs produktai, ypač citrusiniai vaisiai.
Odontologai gali padėti pasirinkti jums dantims tinkamesnius maisto produktus ir gėrimus, kad sumažintumėte galimą žalą bei užtikrintumėte gerą burnos sveikatą.
