Enterocelė – tai būklė, kai dalis plonosios žarnos nusileidžia žemyn į dubens sritį ir spaudžia makšties viršutinę sienelę, sukeldama iššokimą ar guzą. Ši būklė dažniausiai paveikia moteris ir priskiriama prie dubens organų nusileidimų. Medicinoje enterocelė dar vadinama mažosios žarnos prolapsu.
Kas dažniausiai susiduria su enterocelėmis
Dubens organų nusileidimas pasireiškia maždaug 3–6 % moterų. Dažnesnė enterocelė nustatoma moterims po menopauzės – ypač baltosios bei ispanų tautybės. Didesnė rizika kyla, kai po menopauzės sumažėja estrogenų kiekis – šis hormonas padeda palaikyti dubens raumenų tvirtumą. Vyresnės nei 60 metų moterys patenka į didžiausios rizikos grupę, o dauguma tokių atvejų diagnozuojami moterims virš 80 metų amžiaus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Enterocelės atsiranda, kai dubens dugno raumenys, raiščiai ir jungiamieji audiniai nusilpsta, plyšta ar pertempiami – dėl to jie nebegali tinkamai prilaikyti žarnyno, gimdos ir makšties. Paprastai plona žarna laikoma apatinėje pilvo ir viršutinėje dubens dalyje, tačiau susilpnėjus atraminiams audiniams, ji nuslysta tarp makšties ir tiesiosios žarnos, spausdama makšties sienelę.
- Nėštumas ir gimdymas – didžiausias mechaninis krūvis dažnai susilpnina dubens dugną.
- Lėtiniai sutrikimai, sukeliantys kosulį (pvz., bronchito, astmos ar rūkymo pasekmė), taip pat gali pažeisti dubens raumenis.
- Įgimti jungiamojo audinio sutrikimai, pavyzdžiui, Ehlers-Danlos sindromas.
- Nuolatinis vidurių užkietėjimas, intensyvus sunkumų kilnojimas ar nutukimas didina spaudimą dubens srityje.
- Ankstesnės dubens operacijos (pavyzdžiui, gimdos šalinimas) arba atlikta švitinimo terapija taip pat silpnina dubens atramą.
Enterocelė dažnai pasitaiko kartu su kitais dubens organų nusileidimais: šlapimo pūslės nusileidimu, tiesiosios žarnos ar šlaplės išvarža, gimdos arba pačios makšties nusileidimu.
Enterocelės simptomai
Dalis moterų nejaučia jokių simptomų, tačiau jei jie atsiranda, dažniausiai stebima:
- Kempinės ar išsikišusios guzo pojūtis makštyje.
- Tuštinimosi sunkumas arba užsitęsęs tuštinimosi procesas.
- Jausmas, kad pilve ar dubenyje kaupiasi slėgis, tempimas, „pilnumas“, ypač lytinių santykių metu, judant, ilgai stovint ar stipriai sukosėjus.
- Šlapimo nelaikymas ar šlapimo nutekėjimas.
- Skausmas apatinėje nugaros dalyje, kuris sumažėja atsigulus.
Kaip nustatoma enterocelė
Gydytojas dažniausiai diagnozuoja enterocelę atlikdamas dubens apžiūrą: apčiuopia išsikišimą, kurį sukelia į makštį spaudžianti žarna. Dažnai gydytojas prašo įtempti pilvo presą ar pakosėti, kad būtų lengviau apčiuopti guzui. Be to, gali būti atliekamas ir tiesiosios žarnos tyrimas.
Papildomai taikomi tyrimai:
- Cistoskopija – mėginama įvertinti šlapimo pūslės padėtį ir būklę apžiūrint ją specialiu apšviestu instrumentu.
- Vaizdiniai tyrimai – dubens raumenų ir organų padėčiai įvertinti naudojami magnetinio rezonanso, ultragarsiniai ar kompiuterinę tomografiją atliekantys tyrimai.
- Šlapimo pūslės funkcijos vertinimas – leidžia nustatyti, ar šlapimo nelaikymą lemia organų nusileidimas.
Gydymas ir pagalba sergant enterocelė
Enterocelės gydymas priklauso nuo moters amžiaus, sveikatos būklės bei simptomų. Gali būti taikomi tiek nechirurginiai, tiek chirurginiai sprendimai. Gydytojas, įvertinęs individualią paciento situaciją, aptars tinkamiausias galimybes.
- Pessarį – tai į makštį įstatomas nuimamas medicininės gumos (latekso) ar silikono lankas, kuris laikinai prilaiko nusileidusius organus ir palengvina simptomus laukiant operacijos. Tačiau ši priemonė enterocelės pilnai neišgydo.
- Dubens dugno stiprinimo pratimai, vadinami Kėgelio pratimais. Dažnai rekomenduojama dirbti su specializuotu kineziterapeutu, kuris gali taikyti biofeedback metodą ir padėti mokytis pratimų taisyklingai.
- Chirurginė operacija, kurios metu plonoji žarna grąžinama į pradinę vietą, o ištempti ar suplyšę audiniai sustiprinami. Dažniausiai atliekamos minimaliai invazinės operacijos per makštį.
Profilaktika: kaip sumažinti enterocelės riziką
- Rinkitės maistą, kuriame gausu skaidulų, ir gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte vidurių užkietėjimo.
- Nekelkite sunkių daiktų be pagalbos.
- Siekite arba palaikykite normalų kūno svorį.
- Jei ilgai ar chroniškai kosėjate, gydykitės – taip apsaugosite dubens raumenis.
- Jei rūkote, atsisakykite šio įpročio.
Prognozė ir gyvenimo kokybė sergant enterocelė
Daugeliui moterų nechirurginiai gydymo būdai palengvina simptomus. Jei simptomų nėra arba jie netrukdo kasdienei veiklai, gydymo gali ir nereikėti. Dažniausiai enterocelė rimtų sveikatos pavojų nesukelia ir retai tampa komplikacijų priežastimi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su gydytoju, jei pastebite:
- Šlapimo nelaikymą ar kitus šlapinimosi sutrikimus.
- Kraują šlapime.
- Skaudų ar dažną šlapinimąsi.
- Labai sunkius vidurių užkietėjimus ar sunkumus tuštinantis.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kas paskatino enterocelės atsiradimą?
- Kokios gydymo galimybės mano atveju tinkamiausios?
- Ar turiu didesnę riziką kitoms dubens organų problemoms?
- Į kokius simptomus ar pokyčius ateityje atkreipti dėmesį?
