Eozinofilija – tai būklė, kai kraujyje nustatoma padidėjusi eozinofilų koncentracija (daugiau kaip 500 eozinofilų viename mikrolitre kraujo). Eozinofilai – tai vienas iš baltųjų kraujo kūnelių tipų, atsakingų už apsaugą nuo alerginių reakcijų bei tam tikrų infekcijų, ypač grybelinių ir parazitinių. Kartais didesnį eozinofilų kiekį lemia įvairūs sveikatos sutrikimai ar vartojami vaistai.
Eozinofilijos pobūdis ir sunkumas
Padidėjęs eozinofilų kiekis gali būti susijęs tiek su labai nežymiais sveikatos pokyčiais, pavyzdžiui, paprasta alergine reakcija į vaistus ar aplinką, tiek ir su rimtais kraujo ligomis. Kai kuriais atvejais eozinofilai kaupiasi tam tikruose kūno organuose ar audiniuose, sukeldami uždegiminius procesus, galinčius paveikti skirtingas kūno vietas.
Kas lemia eozinofilijos atsiradimą?
Padidėjusią eozinofilų koncentraciją gali nulemti daugybė priežasčių. Dažniausiai pasitaiko sezoninės alergijos, bronchinė astma ar reakcijos į vaistus – dažniausiai tai būna nekenksmingi veiksniai. Taip pat eozinofilija gali atsirasti sergant parazitinėmis infekcijomis.
Imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip autoimuninės ligos (pavyzdžiui, uždegiminė žarnyno liga, autoimuninis miokarditas, vaskulitas ar sarkoidozė), taip pat gali lemti eozinofilų skaičiaus padidėjimą. Tam tikros kraujo sistemos vėžinės ligos bei paveldėti genetiniai pokyčiai taip pat prisideda prie šio kraujo rodiklio pokyčių.
Kokios gali būti pasekmės, jei eozinofilų kiekis didelis?
Kai eozinofilai aktyviai kaupiasi tam tikrose srityse, gali būti diagnozuotos vadinamosios eozinofilinės ligos arba hipereozinofilinis sindromas. Konkretūs šių ligų pavadinimai priklauso nuo to, kuri organizmo dalis paveikta:
- Eozinofilinis cistitas – uždegiminis šlapimo pūslės sutrikimas.
- Eozinofilinis fascitas – jungiamojo audinio, vadinamo fascija, liga.
- Eozinofilinė pneumonija – kvėpavimo takų (plaučių) sutrikimas.
- Eozinofiliniai virškinamojo trakto sutrikimai (EGID), kuriems priskiriama eozinofilinis ezofagitas (pažeidžiantis stemplę), taip pat procesai storojoje žarnoje, skrandyje ar plonojoje žarnoje.
- Eozinofilinė granulomatozė su poliangiitu – liga, galinti paveikti plaučius, širdį, ančius ir kitus organus.
- Hipereozinofilinis sindromas – retų būklių grupė, pasireiškianti ilgalaikiu itin dideliu eozinofilų kiekiu. Šis sindromas dažniausiai pažeidžia širdį, centrinę nervų sistemą, odą ir kvėpavimo takus.
Eozinofilijos simptomai
Padidėjęs eozinofilų kiekis dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų. Įprastai požymiai priklauso nuo pirminės ligos ar būklės, sukėlusios šį kraujo rodiklio pokytį, todėl simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo bendro ligos pobūdžio.
Kaip nustatoma eozinofilija?
Ši būklė dažniausiai nustatoma atliekant įprastinį kraujo tyrimą – bendrinį kraujo tyrimą su baltųjų kraujo kūnelių diferenciacija. Jei kraujyje randama padidėjęs eozinofilų kiekis, pagal paciento situaciją gali būti prireikta papildomų tyrimų, bandant išsiaiškinti priežastis.
Gydymo galimybės
Gydymo taktika priklauso nuo to, kas lėmė padidėjusį eozinofilų kiekį. Jei priežastis – eozinofilinis stemplės uždegimas, galimi gydymo būdai yra steroidai ar kiti vaistai. Esant alergijoms ar lėtiniam sinusitui, gali būti atliekami alerginiai tyrimai, kurie padeda nustatyti alergeną, sukėlusį eozinofilijos vystymąsi. Jeigu būklę sukėlė konkreti infekcija ar vaistas, svarbu pašalinti priežastį – gydyti infekciją ar nutraukti vaisto vartojimą. Jei diagnozuojama kraujo vėžinė liga, sprendžiama dėl specifinio gydymo, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Prevencinės priemonės
Alergijos išlieka viena dažniausių eozinofilų kiekio padidėjimo priežasčių. Alergines eozinofilijas galima išvengti gydant ir kontroliuojant alergines reakcijas. Vis dėlto, daugeliu atvejų negalima visiškai užkirsti kelio eozinofilijai, jei tai susiję su kitomis pagrindinėmis organizmo ligomis.
Prognozė ir tolimesnė eiga
Eozinofilijos eiga labai priklauso nuo jos kilmės. Kai priežastis nustatoma ir galima ją veiksmingai gydyti, dažniausiai sveikata grįžta į normą. Tačiau, jei padidėjęs eozinofilų kiekis susijęs su rimtesne būkle, gali prireikti ilgesnio gydymo ir nuolatinės stebėsenos. Specialistai padeda nustatyti priežastį ir parenka tinkamiausią gydymą kiekvienam atvejui.
