Fluorozė – tai sveikatos būklė, atsirandanti dėl per didelio fluoro kiekio organizme. Fluoras yra natūralus mineralas, kuris nedideliais kiekiais būtinas dantų sveikatai, tačiau jo perteklius gali tapti žalingas. Pagrindinis principas čia – pusiausvyra: fluoras padeda išvengti dantų ėduonies, bet per didelis kiekis sukelia sveikatos sutrikimų.
Fluorozės rūšys
Fluorozė skirstoma į keletą tipų pagal tai, kurią organizmo dalį ji pažeidžia ir kokio amžiaus žmogui išsivysto.
- Dantų fluoroze paprastai susergama vaikystėje, kai pastoviai gaunama per daug fluoro, kol formuojasi nuolatiniai dantys. Ši rūšis nėra skausminga ir dažniausiai laikoma estetiniu defektu, neturinčiu rimto poveikio dantų funkcijai ar bendrai sveikatai.
- Skeletine fluoroze dažniausiai serga suaugusieji, ilgą laiką gaudami per dideles fluoro dozes. Ši būklė paveikia kaulus, gali sukelti sąnarių sustingimą, lėtinius skausmus, artritą ir net osteoporozę.
- Ne-skeletinė fluoroze yra ankstyva skeletinės fluoroze stadija, kai pirmiausia pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai: pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar apetito stoka.
Fluorozės paplitimas
Dantų fluoroze gana plačiai paplitusi visame pasaulyje, ypač regionuose, kur geriamasis vanduo natūraliai turi daugiau fluoro. Skaičiuojama, kad kai kuriose šalyse dantų fluoroze pasireiškia beveik ketvirtadaliui gyventojų.
Skeletinė fluoroze žymiai retesnė, tačiau yra įprasta kai kuriose Azijos ir Afrikos vietovėse. Ypač dažnai ši būklė aptinkama Indijoje ir Kinijoje, kur vanduo natūraliai pasižymi didelėmis fluoro koncentracijomis.
Fluorozės simptomai
Dantų fluoroze simptomai
- Pigmentacija: pagrindinis simptomas – dantų spalvos pokyčiai. Priklausomai nuo pažeidimo stiprumo, dantys gali turėti įvairių baltų ar rudų dėmelių, juostelių ar net duobučių emalyje.
- Baltos dėmelės arba taškeliai: vos pastebimi paviršiuje, dažniau būdingi labai lengvos formos fluorozei.
- Šviesiai rudos ar tamsesnės dėmės: esant sunkesniems atvejams, apima didesnį danties paviršių ar net visą emalį.
- Emalio duobutės: kai kuriais atvejais dantų paviršius gali tapti šiurkštus ar su mažomis įdubomis.
Skeletinės ir ne-skeletinės fluoroze simptomai
- Pilvo skausmai bei pūtimas
- Užkietėję viduriai arba viduriavimas
- Apetito praradimas, pykinimas, vėmimas
- Raumenų netekimas
- Nugaroje ir sąnariuose atsirandantis skausmas ir sustingimas
- Miego sutrikimai
- Kaulų lūžiai, deformacijos, stuburo bei sąnarių pakitimai
- Odos bėrimai
- Silpnėjanti atmintis ar nedidelis kognityvinių funkcijų sutrikimas
- Specifiniai pojūčiai, jei užspaudžiamos nervų šaknys stubure
Kaip atsiranda fluoroze?
Fluorozė vystosi, kai žmogus ilgą laiką gauna daugiau fluoro, nei organizmas gali saugiai pasisavinti. Dantų fluoroze tipinė jaunesniems vaikams, kurie vartoja didelį kiekį fluoro dar nesusiformavus nuolatiniams dantims. Tai gali atsitikti dėl fluorintas geriamasis vanduo, vaikams skirtos mišiniai, arba praryjant per daug dantų pastos su fluoru.
Skeletinė ir ne-skeletinė fluoroze dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikio geriamojo vandens, kuriame yra daug fluoro, vartojimo. Dar viena rizikos priežastis – nuolatinis gėrimų, paruoštų iš stipriai fluoruoto vandens, naudojimas.
Rizikos veiksniai
- Gyvenimas vietovėse, kur požeminis ar geriamasis vanduo natūraliai turi daug fluoro
- Nuolatinis vandens, kuriame fluoro koncentracija viršija rekomenduojamas ribas, vartojimas
- Per dažnas arba gausus dantų pastos su fluoru nuryjimas (ypač vaikų)
- Kūdikių mišinių ruošimas su stipriai fluoruotu vandeniu
- Kai kurių cheminių medžiagų, kuriose yra fluorcarbonų, įkvėpimas (pvz., kai kurių buitinės chemijos priemonių garai)
Fluorozės nustatymas
Dantų fluoroze gali nesunkiai atpažinti odontologas, apžiūrėdamas dantis įprasto vizito metu. Kartais dantų rentgenogramos padeda atmesti kitas galimas problemas.
Nustatyti skeletinę ar ne-skeletinę fluoroze sudėtingiau, nes jų simptomai būdingi ir kitoms ligoms. Gydytojai dažnai atlieka papildomus tyrimus:
- Vaizdiniai kaulų tyrimai: rentgenas, kaulų tankio matavimas ar kompiuterinė tomografija
- Kraujo tyrimas, siekiant nustatyti fluoro koncentraciją kraujyje
- Šlapimo tyrimai, kuriuose matuojamas fluoro kiekis organizme
Gydymo galimybės
Dantų fluoroze gydymas
- Balinimas specialiais geliais – šis metodas padeda šviesinti dėmes ir suvienodinti dantų spalvą, ypač lengvos formos atvejais
- Dantų bondingo procedūra – dantims padengti naudojama kompozicinė medžiaga, kuri paslepia dėmeles
- Laminatės arba porceliano plokštelės – jos padengia matomus dantų paviršius ir atkartoja natūralią dantų išvaizdą
- Kronos – dengia visą dantį, naudojamos sunkesniais atvejais, kai pažeidimai labai ryškūs
- Emalio mikroabrazyja – pašalinamas plonas emalio sluoksnelis, dažnai kartu atliekamas ir balinimas
Skeletinės ir ne-skeletinės fluoroze gydymas
Pagrindinis tikslas – sumažinti fluoro patekimą į organizmą. Svarbiausias žingsnis – pasirūpinti, kad jūsų geriamasis vanduo būtų su saugiu fluoro kiekiu. Vandeniui valyti gali būti taikomi tokie metodai kaip atvirkštinė osmozė, distiliacija ar aktyvintos anglies filtravimas. Vandens virinimas nepadeda pašalinti fluoro.
Be to, gydytojas gali paskirti papildomų priemonių:
- Anaboliniai steroidai – padeda mažinti osteoporozės simptomus
- Kalcis ir vitaminas D – apsaugo nuo kaulų kietėjimo, keičia fluoro pasisavinimą
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – naikinantys skausmą ir uždegimą, kuris atsiranda dėl skeletinės fluoroze
Fluorozės prevencija
- Išsiaiškinkite, kiek fluoro yra jūsų vandentiekyje ar šulinyje
- Pasiskaitykite apie fluoro koncentraciją jūsų regione
- Jei ruošiant kūdikių mišinius naudojate fluoruotą vandenį, rinkitės tokią formulę, kurioje yra mažai fluoro, arba mišinius ruošti su nefluoruotu vandeniu
- Kontroliuokite vaikų naudojamos dantų pastos kiekį ir mokykite jų jos nenuryti
Stebėkite, kiek fluoro kasdien gauna jūsų vaikai – svarbiausia, kad jo netrūktų dantų vystymosi metu, bet neprasidėtų perteklius.
Perspektyvos ir eiga
Dantų fluoroze dažniausiai nėra pavojinga, tačiau ją galima koreguoti odontologinėmis procedūromis. Laiku aptikus skeletinę fluoroze ir iš karto sustabdžius per didelį fluoro vartojimą, galima sulėtinti ar pagerinti būklės progresavimą. Būtina žinoti, kad fluoroze paprastai neišnyksta savaime – būklės pagerėjimas priklauso nuo žalos masto ir taikomų gydymo būdų.
Kasdienis gyvenimas su fluoroze
Jei sergate fluorozėmis arba gyvenate vietovėje, kur jose dažnai pasitaiko, nuolat domėkitės fluoro kiekiu geriamajame vandenyje. Tik žinodami savo aplinkos ypatybes, galėsite išvengti papildomos rizikos ir laiku imtis prevencinių veiksmų.
Pajutus dantų pakitimus ar netikėtas kaulų bei sąnarių problemas, rekomenduojama kreiptis į odontologą arba gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą.
