Furunkulai ir karbunkulai – tai nemalonios odos infekcijos, kurios pasireiškia su pūliais užpildytais guzais. Furunkulas dažniausiai prasideda kaip nedidelis raudonas patinimas, kuris laikui bėgant didėja, skausmingėja ir galiausiai prisipildo pūlių. Jei kelios tokios infekcijos susitelkia vienoje vietoje ir susilieja, susiformuoja didesnė, gilesnė sankaupa – karbunkulas.
Kaip atsiranda furunkulai ir karbunkulai
Pagrindinė šių odos infekcijų priežastis – bakterijos, dažniausiai auksinis stafilokokas. Šios bakterijos patenka į odą per plaukų folikulus ar smulkius įbrėžimus. Imuninė sistema reaguoja, siųsdama baltuosius kraujo kūnelius kovoti su užkratu, todėl susidaro pūliai. Karbunkulai susidaro, kai iš karto pažeidžiami keli plaukų folikulai, todėl infekcija apima didesnį odos plotą ir būna stipresnė nei pavienis furunkulas.
Dažniausiai uždegimas iškyla tose odos vietose, kur oda dažniau trinasi: ant veido, kaklo, pažastuose, sėdmenyse ar šlaunyse, bet pasitaiko ir kitur. Susirgti gali kiekvienas, bet didesnė rizika kyla žmonėms, turintiems silpną imunitetą, sergantiems diabetu, onkologinėmis ligomis arba nutukusiems. Riziką didina ir odos ligos, pavyzdžiui, egzema, bei artimas kontaktas su asmeniu, turinčiu stafilokokinę infekciją.
Furunkulų ir karbunkulų simptomai
Furunkulo požymiai
- Susidaro skausmingas, šiltas, raudonas gumbelis, kuris per kelias dienas ar valandas padidėja.
- Pradžioje oda niežti arba būna jautresnė nei įprasta.
- Vystosi pūlinys – išburkusioje viršūnėje gali matytis gelsvas ar baltas centras, o aplinkinė oda blizga.
- Furunkulas gali išskirti pūlius, o ištekėjusi skysčio dalis sudžiūsta arba apsitraukia pluta.
- Pasitaiko, kad infekcija išplinta kitur odoje arba perduodama kitiems asmenims per dalinamus rankšluosčius ar kitas higienos priemones.
Karbunkulo požymiai
- Tai stambesnė, kelių furunkulų sankaupa, susidariusi infekcijai išplitus.
- Be furunkulams būdingų požymių, gali pakilti temperatūra, varginti silpnumas, šaltkrėtis, bendras nuovargis.
Kaip gydyti furunkulus ir karbunkulus
Dauguma pavienių furunkulų išnyksta be gydytojo įsikišimo – svarbiausia jų nespausti, nedurti adata ar aštriais daiktais, nes taip galima paskleisti infekciją gilyn ar į gretimas odos vietas.
- Lengvą uždegimą malšina kelis kartus per dieną dedami šilti, drėgni kompresai (švaria sudrėkinta šluoste), kurie padeda pūliams ištekėti ir mažina skausmą. Kompresą bei rankšluostį naudokite kiekvieną kartą švarius.
- Kreiptis į medikus rekomenduojama, jei furunkulas nedingsta arba vėl atsiranda, jei jis atsirado ant veido, stuburo ar jei kartu vargina karščiavimas bei kiti stipresni simptomai. Medicinos specialistai esant reikalui atlieka pūlinių atvėrimą, o sudėtingesniais atvejais skiria antibiotikų.
- Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų, taip pat patariama gydytis prižiūrint gydytojui.
Prevencija – kaip išvengti furunkulų ir karbunkulų
- Nors uždegimas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, laikantis higienos taisyklių riziką galima sumažinti: plaudami rankas su antibakteriniu muilu ar dezinfekciniu geliu, reguliariai prausdamiesi po dušu ar vonioje, nenaudodami svetimų ir vėlaiš naujo nenaudodami savo rankšluosčių ir patalynės.
- Venkite artimo kontakto su žmonėmis, kurie turi stafilokokinių infekcijų ar pūlinių odos pažeidimų.
Ligos eiga, galimos komplikacijos ir prognozė
Didžioji dalis uždegiminių guzų per dvi-tris savaites visiškai sugyja ir, jei pūliai buvo pašalinti gydytojo, kartais lieka nedidelis randas. Sunkesnių karbunkulų vietose randai gali būti didesni.
Kartais, ypač sutrikus imuninei sistemai, furunkulai ir karbunkulai kartojasi ar visai neišnyksta – tuomet būtina ieškoti priežasčių ir pasitarti su gydytoju. Retais atvejais uždegimą sukeliančios bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti pavojingą organizmo reakciją – sepsį. Infekcija gali išplisti giliau, pasiekti smegenis, sukelti meningitą, pažeisti odą (celiulitą), stuburą, kaulus, širdį ar kitus vidaus organus, o tai gali būti pavojinga gyvybei.
Kaip apsaugoti savo artimuosius nuo užsikrėtimo
- Dažnai plaukite rankas, ypač jei lietėte pažeistą odą.
- Nebendrinkite rankšluosčių, prausimosi šluosčių ar patalynės su namiškiais.
- Leiskite tik jums pačiam naudotis savo lovos patalyne.
- Naudokite antibakterinį muilą.
- Nespauskite, nedurkite karbunkulų ir furunkulų.
- Venkite artimo sąlyčio su kitais, kol uždegimas neišnyko.
- Apvyniotus tvarsčius ar pleistrus, kuriais dengiate žaizdą, išmeskite į atskirą maišelį – taip sumažinsite infekcijos plitimo riziką.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
