Osteito pubis – tai uždegimas, apimantis gaktinė sąvaržą – vietą, kur susilieja dešinysis ir kairysis gaktikauliai. Dažniausiai ši būklė pasireiškia skausmu kirkšnyje arba apatinėje pilvo dalyje, taip pat gali būti juntamas patinimas.
Kas gali susirgti osteito pubis?
Ši būklė dažniau pasitaiko žmonėms, kurie intensyviai juda ir aktyviai sportuoja, ypač dirbant sportuose, kuriuose tenka daug sukiotis, spirti ar staiga keisti kryptį. Tokios veiklos kaip futbolas, ledo ritulys, ilgo nuotolio bėgimas, krepšinis ir kovos menai ypač dažnai lemia šį uždegimą. Be to, osteito pubis dažnai pasitaiko besilaukiančioms ar ką tik pagimdžiusioms moterims bei tiems, kuriems neseniai buvo atliktos pilvo ar aplinkinių organų operacijos.
Osteito pubis priežastys
Liga dažniausiai išsivysto dėl per didelės apkrovos gaktinei sąvaržai – tai gali nutikti dėl nuolatinių, pasikartojančių judesių, aktyviai užsiimant sportu arba netinkamai atliekant judesius kasdienybėje. Didelė fizinė apkrova, ypač jei ji nėra subalansuota su poilsiu, ilgainiui sudirgina ir uždegina sąnarį. Be sporto, osteito pubis išsivystymo riziką didina nėštumas, ilgai trukęs gimdymas bei chirurginės intervencijos šalia gaktikaulio. Kartais šią būklę provokuoja kiti sveikatos sutrikimai ar traumos, pakeitusios dubens ar klubų padėtį.
Kaip osteito pubis paveikia organizmą?
Esant uždegimui, gaktinės sąvaržos kremzlė sudirgsta, atsiranda uždegimas. Dėl to tampa sunkiau judėti, atsiranda skausmas net atliekant įprastus judesius ar užsiimant mėgstama veikla. Paprastai gaktinės sąvaržos sąnarys lankstosi kartu su dubeniu, kai sukiojatės, lenkiatės ar judate, tačiau dėl uždegimo šie judesiai tampa riboti arba skausmingi. Sąnarį laikantys raiščiai neleidžia jam pernelyg pasislinkti ar judėti, tačiau uždegimas mažina jo stabilumą ir funkcionalumą.
Osteito pubis simptomai
- Nuolatinis ar pulsuojantis skausmas kirkšnyje arba apatinėje pilvo dalyje, kuris dažnai stiprėja judant.
- Vidinės šlaunies raumenų (aduktorių) skausmas.
- Judesio apribojimas – vaikščiojimas tampa sudėtingesnis arba neįprastas.
- Veržimo ar spaudimo pojūtis virš dubens.
- Patinimas pažeistoje vietoje.
- Skausmas lytinių organų srityje.
Diagnozė
Norint nustatyti osteito pubis, gydytojui svarbu įvertinti simptomus ir apžiūrėti kirkšnies sritį, ieškant uždegimo požymių. Tikslesnei diagnozei dažnai taikomi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenograma, magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija – jie leidžia įvertinti sąnario būklę ir atmesti kitas galimas priežastis.
Gydymas ir valdymas
Pagrindinis gydymo tikslas – leisti sąnariui sugyti. Dažniausiai rekomenduojama pailsėti ir kurį laiką vengti bet kokios veiklos, kuri apkrauna gaktinę sąvaržą. Laipsniškas sugrįžimas prie ankstesnio aktyvumo leidžia stiprinti kūną ir apsaugoti sąnarį nuo pakartotinių pažeidimų. Tuo laikotarpiu svarbu visiškai atsisakyti veiklų, kurios sukėlė problemą – sportuoti, bėgioti ar daryti kitus apkraunančius judesius nepatartina bent kelis mėnesius.
Fizinė terapija taip pat dažnai skiriama – ji padeda stiprinti aplinkinius raumenis, gerinti sąnario stabilumą ir koreguoti neteisingus judesius, kurie galėjo lemti šio uždegimo išsivystymą. Uždegimui ir skausmui mažinti gali būti naudingi nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSAID), tačiau juos rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 10 dienų iš eilės, prieš tai pasitarus su gydytoju.
Kiti gydymo būdai
Kai kuriais atvejais gydytojai gali pasiūlyti kortikosteroidų injekcijas ar proloterapiją – pastarosios procedūros padeda mažinti uždegimą, tačiau ekspertai nėra tikri dėl jų veiksmingumo, todėl tokį gydymą būtina aptarti su specialistu.
Chirurginis gydymas
Operacija dėl osteito pubis reikalinga retai ir tik tuo atveju, jei simptomai neišnyksta per maždaug pusę metų, taikant konservatyvų gydymą. Operacijos metu gydytojas gali taisyti sąnario kremzlę ar stiprinti pilvo apačios raumenis, priklausomai nuo to, kur yra didžiausias pažeidimas. Po tokios procedūros visiškas pasveikimas užtrunka nuo keturių iki šešių mėnesių.
Kaip valdyti osteito pubis simptomus?
Siekiant išvengti skausmo ir greičiau pasveikti, labai svarbu visiškai nutraukti veiklą, kuri išprovokavo simptomus. Papildomas krūvis tik pablogins būklę ir atitolins gijimą. Intensyvios fizinės veiklos reikėtų atsisakyti iki visiško pasveikimo. Jei norite išlikti fiziškai aktyvūs, pasikonsultuokite su kineziterapeutu ar gydytoju – jie parinks alternatyvius pratimus, kurie netrukdys gijimo procesui.
Kiek laiko trunka pasveikti?
Gijimo procesas paprastai užtrunka kelis mėnesius. Dauguma sportininkų visiškai sugrįžta prie aktyvios veiklos be jokių simptomų praėjus trims–šešiems mėnesiams nuo gydymo pradžios.
Prevencija
Norint apsisaugoti nuo osteito pubis, itin svarbu neperkrauti gaktinės sąvaržos. Rekomenduojama prieš treniruotes ar sporto varžybas atlikti tinkamą apšilimą, po aktyvios veiklos – pilnai atvėsti ir ištampyti raumenis. Naudokite tinkamą apsauginę įrangą, niekada nekęskite skausmo sportuodami, o po didelio fizinio krūvio – palikite organizmui laiko savarankiškai atsigauti. Reguliarus stiprinimo, tempimo ir sveikatinimosi pratimų planas padės sumažinti traumų riziką.
Prognozė
Sergant osteito pubis, prognozė paprastai gera – tinkamai gydant, dažniausiai pavyksta visiškai atsistatyti ir sugrįžti prie įprastų veiklų. Net jei prireikia operacijos, ši būklė ilgalaikėje perspektyvoje neturi neigiamo poveikio judėjimui ar aktyvumui.
Kasdienybė ir stebėjimas
Kilus skausmui ar patinimui kirkšnies srityje, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai būdingi ne tik osteito pubis, bet ir kitoms kirkšnies ligoms, pavyzdžiui, sportinei išvaržai ar pavojingam kaulo uždegimui. Specialistas nustatys tikslią diagnozę ir patars, kaip toliau elgtis.
Patarimai kalbantis su gydytoju
- Kokia būklė man diagnozuota – ar tai tikrai osteito pubis, ar kita problema?
- Kiek laiko patartina vengti sporto ar padidinto aktyvumo?
- Kokie tyrimai bus reikalingi diagnozei patikslinti?
- Ar šiuo atveju gali būti reikalinga operacija?
Dažniausiai, jei darbas ar mokslai nėra fiziškai aktyvūs ir nejaučiate diskomforto, dėl osteito pubis praleisti jų nereikia. Jei simptomus išprovokavo monotoniški judesiai darbe, pasitarkite su gydytoju dėl galimų pakeitimų darbo sąlygose.
