Galvos skausmas yra dažna būklė, su kuria susiduria dauguma žmonių savo gyvenime. Tai gali būti skausmas galvoje arba veide, kuris gali būti pulsuojantis, nuolatinis, aštrus arba nuobodus. Tinkamas gydymas ir streso valdymas gali padėti gydyti galvos skausmus.
Galvos skausmo simptomai
Galvos skausmo simptomai apima:
- Skausmas: Pulsuojantis, aštrus arba nuobodus skausmas bet kurioje galvos dalyje, įskaitant smilkinius, kaktą arba galvos galą.
- Jautrumas: Padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ar kvapams.
- Susiję simptomai: Pykinimas, vėmimas ir regos sutrikimai, ypač migrenos atveju.
Galvos skausmo tipai
Galvos skausmai klasifikuojami į tris pagrindines kategorijas, remiantis skausmo šaltiniu.
- Pirmieji galvos skausmai
- Antriniai galvos skausmai
- Kranialinės neuralgijos, veido skausmas ir kiti galvos skausmai
Pirmasis galvos skausmas
Pirmasis galvos skausmas yra tada, kai pats galvos skausmas yra pagrindinė problema. Pirmasis skausmas nėra medicininės būklės simptomas. Pirmieji galvos skausmai apima:
- Įtampų galvos skausmai
- Migrenos galvos skausmai
- Klasteriniai galvos skausmai
- Nauji kasdieniai nuolatiniai galvos skausmai (NDPH)
- Choriniai kasdieniai galvos skausmai
Įtampų galvos skausmas
Įtampų galvos skausmai, dažni suaugusiems ir paaugliams, sukelia lengvą arba vidutinį, periodinį skausmą be kitų simptomų.
Migrenos galvos skausmai
Migrenos sukelia stiprų skausmą, dažnai vienoje galvos pusėje, kartu su pykinimu, vėmimu ir jautrumu šviesai bei garsui. Kai kurie žmonės prieš migreną patiria aurą, su regos sutrikimais ar dilgčiojimu. Vaistai, savipagalbos priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti užkirsti kelią ir valdyti migrenas.
Klasteriniai galvos skausmai
- Klasteriniai galvos skausmai yra patys sunkiausi, sukeliantys intensyvų, nuolatinį skausmą aplink vieną akį.
- Skausmas yra toks išsekęs, kad nukentėjusieji dažnai vaikšto per priepuolius. Simptomai apima nusileidusias vokų, paraudimą, susiaurėjusias vyzdžių ir ašarojimą paveiktoje pusėje.
- Klasteriniai galvos skausmai pasireiškia grupėmis, priepuoliai trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų, 1-3 kartus per dieną, dviem savaitėms iki 3 mėnesių.
- Jie gali pažadinti jus iš miego ir gali pasikartoti po mėnesių ar metų, daugiau paveikdami vyrus nei moteris.
Nauji kasdieniai nuolatiniai galvos skausmai (NDPH)
- Naujas kasdienis nuolatinis galvos skausmas (NDPH) prasideda staiga ir trunka kasdien ilgą laiką.
- Tai yra lėtinio galvos skausmo potipis, pasireiškiantis bent 15 dienų per mėnesį daugiau nei tris mėnesius.
- NDPH skausmas primena kitus lėtinius kasdienius galvos skausmus.
Choriniai kasdieniai galvos skausmai
Choriniai kasdieniai galvos skausmai yra dažni, pasireiškiantys bent 15 dienų per mėnesį. Jie gali atsirasti dėl skausmą malšinančių vaistų perdozavimo. Choriniai migrenos galvos skausmai diagnozuojami, jei galvos skausmai pasireiškia daugiau nei 15 dienų per mėnesį, su bent aštuoniomis vaistų vartojimo dienomis.
Antrinis galvos skausmas
Antriniai galvos skausmai kyla dėl esamų medicininių problemų ir gali būti rimtesni nei pirmieji galvos skausmai. Jie tarnauja kaip įspėjimai apie galimai rimtas esamas būkles, įskaitant:
Smegenų navikai
Smegenų navikas yra nenormalus ląstelių augimas smegenyse, apsuptas kietos kaukolės. Tai gali sukelti įvairius sutrikimus. Navikai gali būti vėžiniai arba nevėžiniai.
Aneurizma
Aneurizma yra arterijos išsiplėtimas dėl silpnumo jos sienoje, dažnai be simptomų, tačiau galinti būti mirtina, jei plyšta.
Meningitas
Meningitas yra membranų, dengiančių smegenis ir nugaros smegenis, uždegimas, dažnai dėl infekcijos. Virusinės ir bakterinės infekcijos yra dažniausios priežastys.
Sinusiniai galvos skausmai
Sinusiniai galvos skausmai kyla dėl sinusito, sinusų infekcijos. Jie sukelia skausmą kaktos, aplink nosį ir akis, bei skruostuose. Sinusitas nėra dažna lėtinių galvos skausmų priežastis.
Kranialinės neuralgijos, veido skausmas ir kiti galvos skausmai
Kranialinė neuralgija yra vieno iš 12 kranialinių nervų, atsakingų už raumenų kontrolę ir sensorinius signalus galvoje ir kakle, uždegimas. Trigeminalinė neuralgija yra žinomas pavyzdys, sukeliantis stiprų veido skausmą.
Galvos skausmo diagnozė
- Gydytojas paprastai gali diagnozuoti galvos skausmą, paklausęs apie asmens simptomus, skausmo tipą, laiką ir priepuolių modelį.
- Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti tam tikrus tyrimus, kurie gali apimti kraujo mėginius arba vaizdavimo tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.
- Jei jaučiate stiprų galvos skausmą, nedelsdami kreipkitės į skubią pagalbą arba pasitarkite su gydytoju.
Galvos skausmo gydymas
Poilsis ir skausmą malšinantys vaistai yra pagrindiniai galvos skausmo gydymo metodai. Galimos šios galimybės:
- Vaistai be recepto, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
- Receptiniai skausmą malšinantys vaistai
- Prevenciniai vaistai specifinėms būklėms, tokioms kaip migrena
- Kiti gydymo būdai esamoms būklėms
- Mažinti arba nutraukti vaistų vartojimą, kad būtų gydomi galvos skausmai, susiję su vaistų perdozavimu.
- Kai kuriems asmenims gali nereikėti medicininės pagalbos.
- Gydymo galimybės apima vaistus, medicinos prietaisus, konsultacijas ir streso valdymo metodus.
- Kreipkitės į gydytoją, kad sukurtumėte saugų vaistų vartojimo planą.
- Sunkiu atveju gali prireikti hospitalizacijos, kad būtų saugiai valdomas nutraukimas.
Galvos skausmo vaistai
Jie apima įvairias galimybes, priklausomai nuo galvos skausmo tipo ir sunkumo:
- Analgetikai: Vaistai, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas ir aspirinas, gali palengvinti lengvus ir vidutinius galvos skausmus.
- Receptiniai vaistai: Sunkesniems galvos skausmams, tokiems kaip migrenos, gali būti skiriami vaistai, tokie kaip triptanai ir ergotaminai.
- Prevenciniai gydymo būdai: Dažnų galvos skausmų ar migrenų atveju gydytojai gali rekomenduoti kasdienius vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, antidepresantai arba antikonvulsantai, kad būtų užkirstas kelias priepuoliams.
Labai svarbu pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius vaistus, kad būtų užtikrinta, jog jie yra saugūs ir tinkami jūsų būklei, kad būtų išvengta galimų rizikų ir užtikrintas tinkamas gydymas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma galvos skausmų nėra mirtinos būklės simptomai. Tačiau susisiekite su gydytoju, jei galvos skausmas pasireiškia po galvos traumos. Taip pat nedelsdami skambinkite gydytojui, jei kartu su galvos skausmu pasireiškia šie simptomai:
- Apalpimas
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Veido nutirpimas
- Kalbos sutrikimai
- Silpnumas rankoje arba kojoje
- Traukuliai
- Konfuzija
Spaudimas aplink akis su geltonai žaliu išskyromis iš nosies ir gerklės skausmu taip pat turėtų būti įvertintas gydytojo.
Namų gydymo priemonės galvos skausmui
Tam tikros priežiūros strategijos gali padėti užkirsti kelią galvos skausmams arba palengvinti skausmą. Žmogus galėtų:
- Naudoti šiltą arba ledo paketą ant galvos arba kaklo, tačiau venkite ekstremalių temperatūrų ir niekada nenaudokite ledo tiesiai ant odos.
- Vengti stresorių kiek įmanoma ir naudoti sveikas strategijas, kad susidorotumėte su neišvengiamu stresu.
- Pakankamai miegoti, laikytis rutinos ir palaikyti vėsią, tamsią ir tylų miegamąjį.
- Valgyti reguliariai, užtikrinant stabilų cukraus kiekį kraujyje.
- Reguliariai sportuoti, kad pagerintumėte bendrą sveikatą ir sumažintumėte stresą.
- Vartoti mažiau alkoholio ir gerti daug vandens.
- Imtis pertraukų, kai dirbate, kad ištemptumėte ir išvengtumėte akių įtempimo.
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją
