Galvos trauma – tai sužalojimas, paveikiantis galvą, įskaitant galvos kaulą ir smegenis. Tokios traumos gali būti tiek lengvos, tiek sunkios, bet visada reikalauja dėmesio, nes kai kurios jų gali sukelti sudėtingas komplikacijas. Ypač pavojingos tos, kurios pažeidžia smegenis ar sukelia kraujavimą kaukolės viduje.
Galvos traumų tipai
Medikai galvos traumas skirsto į dvi pagrindines grupes:
- Uždaros galvos traumos: dažniausiai pasitaikantys sužalojimai, kai žaizda nepažeidžia kaukolės išorės.
- Atviros galvos traumos: kai stiprus smūgis ar aštrus daiktas pažeidžia kaukolės kaulą ir smegenis. Tokios traumos dažniausiai atsiranda po itin stipraus sužalojimo.
Galvos traumos gali pasireikšti įvairiomis formomis – smegenų sukrėtimas, kaukolės lūžis, galvos odos įpjovimas ar rimtos smegenų traumos.
Galvos traumos simptomai
Simptomai priklauso nuo traumos tipo bei stiprumo. Lengvos galvos traumos gali sukelti tik trumpalaikį skausmą ar nemalonius pojūčius sužeidimo vietoje. Tačiau sunkesnės traumos dažnai pasižymi šiais požymiais:
- Galvos skausmu
- Pabrinkimu ar iškilusia gumbu
- Mėlynėmis ar kraujavimu iš galvos, nosies ar ausų
- Kaklo sustingimu
- Skaidraus skysčio (smegenų skysčio) tekėjimu iš nosies ar ausų
- Galvos svaigimu
- Pykinimu ar vėmimu
- Sutrikusia atmintimi ar dėmesio koncentracija, jausmu, kad „galvoje rūkas”
- Regėjimo pakitimais (išsiplėtusios vyzdžiai, neryškus matymas)
- Trumpu sąmonės netekimu
- Traukuliais
Kai kurių traumų simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o tik po kelių valandų, dienų ar net savaičių. Todėl, jei po patirto smūgio pastebite bet kurį minėtą požymį, svarbu kreiptis į medikus, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo įvykio.
Galimos komplikacijos
Viena pavojingiausių komplikacijų po galvos traumų – kraujavimas kaukolės viduje (subduralinė hematoma). Toks kraujavimas spaudžia smegenis ir skubiai nepagydžius gali pažeisti smegenų funkciją. Taip pat galimi vidiniai kraujavimai (intracerebralinės hemoragijos), kurie sukelia insultą ir gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Neretai po galvos sužalojimo žmogus trumpam praranda dalį atminties ir prisiminimų apie įvykį. Sunkesnės traumos gali lemti nuolatinius atminties sutrikimus, emocinius bei psichologinius sunkumus ar net dalinį judėjimo praradimą. Jei paveikiamos smegenų sritys, kontroliuojančios gyvybiškai svarbias funkcijas, trauma gali būti mirtina.
Galvos traumų priežastys
Dažniausiai galvos traumas sukelia stiprus smūgis arba stipri jėga, pažeidžianti galvos kaulą ar smegenis. Tai gali nutikti tiesiogiai trenkusis į kietą paviršių, gavus smūgį į galvą, taip pat dėl staigaus kūno sukrėtimo. Dažniausios priežastys:
- Kritimai
- Automobilių avarijos
- Smurtiniai veiksmai (muštynės, dūrimas, šūviai)
- Sporto sužalojimai
Rizikos veiksniai
Nors galvos traumą gali patirti bet kas, tam tikros grupės turi didesnę riziką:
- Vyresni nei 65-erių bei vaikai iki 4 metų (ypač dėl dažnesnių kritimų)
- Fizinius darbus dirbantys žmonės
- Aktyviai kontaktinius, ekstremalius ar komandinius sportus žaidžiantys asmenys
Kaip diagnozuojamos galvos traumos
Diagnozės metu gydytojas įvertina jūsų būklę atlikdamas fizinį ir neurologinį ištyrimą. Įprasta pasiteirauti apie patirtą traumą, pirmus požymius bei jų atsiradimo laiką. Siekiant nustatyti sužalojimo pobūdį, gali būti atliekami tokie tyrimai:
- Smegenų sukrėtimo testas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Rentgeno nuotraukos
- Kraujo tyrimai
Galvos traumos gydymas
Gydymo planas priklauso nuo sužalojimo rūšies ir sunkumo. Lengvesnės traumos dažnai gydomos namuose – užtenka pailsėti ir riboti fizinį krūvį. Skausmui mažinti dažniausiai rekomenduojamas paracetamolis, tačiau nesteroidinius vaistus (pvz., ibuprofeną) paprastai patariama vengti, nes jie gali padidinti kraujavimo riziką.
Jei turite rimtesnių sužalojimų – smegenų sutrenkimą, kaukolės lūžį ar stiprią traumą – gydytojas parengs individualų gydymo ir sveikimo planą. Sunkesniais atvejais, ypač jei kraujuoja ar didėja slėgis kaukolėje, gali reikėti operacijos. Po tokių traumų gali būti skiriama reabilitacija ar kineziterapija, kad sustiprėtų kaklo, galvos raumenys ir atsistatytų funkcijos, prarastos dėl traumos.
Veiksmai, kurių reikėtų vengti po galvos traumos
Kiekvienas pacientas gauna individualias rekomendacijas, tačiau labai svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų, ypač po smegenų sukrėtimo. Paprastai patariama kelioms dienoms sustabdyti protinę ir fizinę veiklą – tiek darbe, tiek mokykloje. Kiek grįžimo prie įprasto gyvenimo ritmas bus lėtas, priklauso nuo simptomų stiprumo ir trukmės.
Galvos traumų prevencija
Nors visų nelaimių neišvengsime, laikytis pagrindinių saugumo taisyklių naudinga:
- Sportuojant ar užsiimant rizikinga veikla dėvėkite šalmo tipo apsaugas
- Visada prisisekite saugos diržą transporto priemonėje
- Namuose ir darbe palaikykite tvarką, kad nebūtų kliūčių, galinčių sukelti pargriuvimą
- Norėdami pasiekti aukštai esančius daiktus, naudokitės tam skirtomis kopėčiomis, o ne improvizuotais paviršiais
Prognozė ir atsigavimas po galvos traumos
Kiekvieno žmogaus sveikimo tempas po galvos traumos labai individualus. Kartais visiškai atsigaunama per kelias savaites, tačiau sunkesniais atvejais sveikimas gali užtrukti kelis mėnesius ar daugiau. Prieš grįžtant prie įprastos veiklos, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – būti kantriam ir skirti tiek laiko, kiek reikia organizmui pasveikti, yra labai svarbu, kad neužsitrauktumėte naujų problemų.
Kada galvos trauma yra pavojinga?
Bet kokia galvos trauma laikoma rimta, nes vien tik žmogui įvertinti, ar nepažeistos smegenys, praktiškai neįmanoma. Pajutus bet kokius simptomus po sužalojimo, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją – tik specialistas gali tiksliai įvertinti situaciją, atlikti reikalingus tyrimus ir užtikrinti, kad nekyla grėsmė gyvybei.
Galimi ilgalaikiai padariniai ir klausimai gydytojui
Keliskart patyrus galvos traumas, ypač smegenų sukrėtimus ar stipresnius pažeidimus, ilgainiui didėja rizika susirgti lėtinėmis smegenų ligomis, kurios gali paveikti atmintį, emocijas ar net judėjimą. Jei kyla klausimų dėl traumos rūšies, reikalingų tyrimų, gydymo trukmės ar saugių vaistų vartojimo, nevengite pasikalbėti su gydytoju – kuo daugiau žinosite, tuo lengviau bus pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimą.
