Gastrocolinis refleksas – tai natūralus mūsų organizmo mechanizmas, padedantis virškinimo sistemai susitvarkyti su maistu. Kai tik maistas patenka į skrandį, šis refleksas siunčia signalą storajai žarnai, kad ji pasišalintų turinį ir atsirastų vietos naujam maistui. Tačiau kartais šis refleksas būna perdėtai aktyvus ir sukelia nemalonių pojūčių.

Dažniausi simptomai

Padidėjus gastrocolinio reflekso aktyvumui, gali pasirodyti jausmas, kad maistas tiesiog „perbėga“ per virškinimo sistemą. Tokiu atveju vos pavalgę galite pajusti skubų norą eiti į tualetą, atsirasti pilvo skausmai, spazmai, viduriavimas arba net užkietėjimas. Žmonėms su jautresniu virškinamuoju traktu šie požymiai gali atsirasti reguliarai ir reikšti gilesnes virškinimo problemas.

Gastrocolinio reflekso ir dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) ryšys

Perdėtas gastrocolinis refleksas dažniausiai pasireiškia kaip dirgliosios žarnos sindromui būdingas požymis, tačiau jis nėra atskira liga. DŽS pasireiškia suaugusiems, o simptomus dažnai sustiprina tam tikri produktai ar stresas. Kiekvienas žmogus gali jausti skirtingus DŽS simptomus, bet dažniausiai pasitaiko:

pilvo pūtimas
dujų kaupimasis
viduriavimas, užkietėjimas arba abu pakaitomis
pilvo spazmai
maudenantis ar stiprus pilvo skausmas

Kas gali paskatinti simptomus?

Žmonėms, kuriems pastebimas perdėtas gastrocolinis refleksas, dažnai jautriai reaguoja į tam tikrus maisto produktus ar didesnius jų kiekius. Tipiniai dirgikliai, kurie gali sustiprinti simptomus:

Susiję įrašai

kviečiai ir jų gaminiai
pieno produktai
citrusiniai vaisiai
skaidulomis gausūs produktai, pavyzdžiui, pupelės ar kopūstai

Be to, DŽS atveju simptomus gali paaštrinti stresas ir kiti aplinkos veiksniai.

Simptomų valdymas kasdieniniame gyvenime

Nors kol kas nėra visiško išgydymo nuo DŽS, gyvenimo būdo pakeitimai dažnai padeda sumažinti ar kontroliuoti simptomus. Praktiški žingsniai, kurie gali pagerinti savijautą:

reguliariai judėti ar sportuoti
atsisakyti arba mažinti kofeino vartojimą
rinktis mažesnes maisto porcijas
vengti riebaus, kepto ar aštraus maisto
mažinti kasdienį stresą
vartoti probiotikus
gerti pakankamai vandens
užtikrinti kokybišką miegą

Jei, nepaisant pokyčių, simptomai nemažėja, gydytojas gali rekomenduoti vaistus ar kitus gydymo būdus. Kartais, pasireiškus įspėjantiems ženklams, būtina nedelsti ir išsitirti dėl rimtesnių ligų, pavyzdžiui, storosios žarnos navikų. Į tokius signalus reikėtų atkreipti dėmesį:

netikėtas ir nepaaiškinamas kūno svorio kritimas
viduriavimas, kuris pažadina naktį
kraujas išmatose
dažni pykinimo ar vėmimo epizodai
nesiliaujantys pilvo skausmai, kurie neišnyksta net pasišalinus dujoms ar pasituštinus

Galimos kitos priežastys

Kartais dažnas tuštinimasis iškart po valgio gali būti ne tik DŽS, bet ir rimtesnių žarnyno ligų, tokių kaip uždegiminės žarnyno ligos (pavyzdžiui, Krono liga arba opiniu kolitu), pasekmė. Krono liga gali paveikti bet kurią virškinimo sistemos vietą, o opinis kolitas – tik storąją žarną. Šios būklės pasižymi besikeičiančiais simptomais, tarp kurių gali būti:

viduriavimas
pilvo mėšlungiai
kraujingų išmatų pasirodymas
karščiavimas
nuovargis
mažėjantis apetitas
svorio kritimas
jausmas, kad žarnynas neištuštėjo iki galo
staigus noras kuo greičiau pasišalinti

Nors tikslūs uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo veiksniai nežinomi, manoma, kad įtaką turi imuninė sistema, genetika ir aplinka. Kai kada šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ankstyvas gydymas yra labai svarbus. Paprastai skiriamos dietinės korekcijos, vaistai ar net operacija.

Kaip gastrocolinis refleksas pasireiškia kūdikiams?

Mažyliams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gastrocolinis refleksas yra ypač aktyvus – dauguma kūdikių pasišalina iškart po valgio arba net valgio metu. Tai visiškai normali reakcija, ypač žindomiems vaikams. Vaikui augant, refleksas po truputį nurimsta, o laiko tarpas tarp maitinimo ir išmatų taps vis ilgesnis.

Kada sunerimti?

Jei poreikis pasituštinti staiga atsiranda tik retkarčiais, tikėtina, kad nerimauti neverta. Tačiau jei šis reiškinys tampa nuolatiniu, svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pritaikytas tinkamas gydymas.