Geltonosios dėmės degeneracija – dažna akių liga, kuri paveikia tą tinklainės dalį, kuri atsakinga už centrinį regėjimą. Ji dažniausiai nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms ir gali sutrikdyti gebėjimą aiškiai matyti objektus, esančius tiesiai priešais akis. Nors ši būklė žmogaus visiškai neapakina, ji gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą, nes pažeista tik centrinė regos dalis, o šoninė (periferinė) rega lieka nepakitusi.
Kas yra geltonosios dėmės degeneracija?
Geltonosios dėmės degeneracija yra tinklainės sutrikimas, kai centrinė jos dalis – geltonoji dėmė – pradeda nykti. Ši tinklainės sritis užtikrina gebėjimą matyti detalius vaizdus tiesiai prieš save, todėl susirgus sunku atlikti kasdienes užduotis: skaityti, vairuoti ar atpažinti veidus. Liga dažniau diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems, ypač jei egzistuoja papildomi rizikos veiksniai.
Kokioms akims pasireiškia ši liga?
Geltonosios dėmės degeneracija gali paveikti vieną arba abi akis. Kartais liga abiejose akyse progresuoja skirtingai – vienoje dažnai pasireiškia sunkiau nei kitoje.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
Didžiausią riziką susirgti turi vyresni nei 50 metų žmonės, tačiau ligos atsiradimui įtakos turi ne tik amžius. Riziką padidina šeimos narių sergamumas šia liga, antsvoris, žalingi įpročiai (ypač rūkymas), aukštas kraujospūdis, riebus ir mažai vertingas maistas. Didesnė rizika stebima ir tarp asmenų šviesesne oda.
Geltonosios dėmės degeneracijos tipai
Skiriami du pagrindiniai ligos tipai: sausoji (atrofinė) ir drėgnoji (eksudacinė) forma.
Sausasis tipas
Ši forma pasitaiko daug dažniau – ją turi apie devynis iš dešimties sergančiųjų. Sausąją formą sukelia geltonojoje dėmėje besikaupiantys baltymų darinių sankaupos, vadinamos drūzomis. Ilgainiui jos nualina ir suplonina geltonąją dėmę, dėl ko rega silpsta palaipsniui. Nors regos praradimas vyksta lėtai, retais atvejais liga gali transformuotis į drėgnąją formą.
Drėgnasis tipas
Maždaug dešimtadaliui pacientų pasireiškia drėgnasis (eksudacinis) ligos tipas. Jam būdinga, kad po tinklaine ir geltonąja dėme pradeda formuotis nenormalūs kraujagyslės – jos praleidžia kraują ir skysčius. Šie skysčiai kaupiasi, atsiranda patinimas, dėl to centrinėje regos srityje ima ryškėti tamsūs ar tušti plotai, linijos atrodo iškreiptos. Drėgnoji forma progresuoja itin greitai, todėl gali visiškai sunaikinti centrinį regėjimą.
Ligos vystymasis
Sausoji geltonosios dėmės degeneracija skirstoma į tris stadijas:
- Ankstyvoji – pažeidimai jau aptinkami, tačiau regėjimas dar nepablogėjęs.
- Vidutinė – vaizdas gali tapti neryškus arba iškilti bangavimo pojūtis.
- Vėlyvoji – visiškai prarandamas centrinis regėjimas.
Drėgnoji geltonosios dėmės degeneracija jau vystosi vėlyvoje stadijoje ir paprastai būna pažengusi, kai diagnozuojama.
Geltonosios dėmės degeneracijos priežastys
Tiksliai nustatyta, kodėl išsivysto ši liga, nėra. Dažniausiai ją lemia natūralus akių senėjimas, tačiau pasitaiko ir paveldimų atvejų. Riziką didina lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, galvos traumos, infekcijos ar mitybos trūkumai.
Geltonosios dėmės degeneracijos simptomai
Neretai pradinėje stadijoje pacientai nepastebi jokių požymių. Ligos eigoje gali pasireikšti šie simptomai:
- Sunkumas matyti prieblandoje arba blogai apšviestose vietose.
- Regėjimo neryškumas.
- Spalvų matymo pokyčiai.
- Sumažėjusi rega (matymo „laukas“).
- Įprastos tiesios linijos pradeda rodytis išlenktos arba banguotos.
- Centriniame regėjimo lauke atsiranda tušti (baltos dėmės) arba tamsūs plotai.
Ligos diagnozavimas ir tyrimai
Ankstyvoje stadijoje geltonosios dėmės degeneracija paprastai nesukelia jokių simptomų, tad itin svarbu reguliariai tikrintis akis. Reguliarūs vizitai pas akių gydytoją leidžia pastebėti ligos požymius ir pradėti gydymą dar prieš išryškėjant regėjimo sutrikimams. Gydytojas atliks išsamius tinklainės ir geltonosios dėmės tyrimus, gali rekomenduoti šiuos tyrimus:
- Amslerio tinklelio testą – naudojamas nustatyti, ar nėra regos iškraipymų ar išnykusių laukų. Ligonis arba gydytojas žiūri į centrą ir stebi, ar tinklelio linijos atrodo banguotos ar blankios.
- Praplėtus vyzdžius (lašais), vidaus akių apžiūra specialiu lęšiu.
- Fluorescencinė angiografija – suleidžiamos specialaus dažo, kuris leidžia pamatyti kraujagyslių būklę tinklainėje ir nustatyti, ar nėra nutekėjimo po geltonąja dėme.
- Optinė koherencinė tomografija (OCT) – neinvazinis tyrimas, kurio metu gaunamas detalus geltonosios dėmės ir tinklainės vaizdas.
- OCT angiografija – detaliai įvertinamas kraujo tekėjimas akyje naudojant lazerio spindulį, be dažų.
Gydymas ir simptomų valdymas
Geltonosios dėmės degeneracijos visiškai išgydyti kol kas negalima, tačiau anksti pradėtas gydymas dažnai sulėtina ligos eigą ir sumažina regėjimo praradimo tikimybę. Taikomi skirtingi gydymo metodai, priklausomai nuo ligos tipo: vartojami maisto papildai, vaistai, fotodinaminė terapija bei lazerinė terapija.
Maisto papildai
Sausosios formos ligai lėtinti dažnai rekomenduojama vartoti specialius vitaminų ir mineralų papildus. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, efektyvus derinys apima:
- Vitaminą C
- Vitaminą E
- Luteiną
- Cinką
- Varį
- Zeaksantiną
Anksčiau buvo naudojamas beta karotinas, tačiau dėl jo rizikos žmonėms, kurie rūko ar yra rūkę, šiuo metu dažniau pasirenkami zeaksantinas ir liuteinas.
Vaistų injekcijos
Drėgnosios formos gydymui taikomi vaistai, veikiantys kraujagyslių augimo veiksnius (anti-VEGF). Specialistas atlieka injekciją tiesiai į akies obuolį. Tokie vaistai gali net pagerinti regėjimą ar bent sustabdyti jo blogėjimą. Dažniausiai naudojami tokie preparatai kaip afliberceptas, ranibizumabas, bevacizumabas, faricimabas ir brolucizumabas.
Fotodinaminė terapija
Ši procedūra naudoja šviesai jautrius vaistus ir šviesos šaltinį (lazerį), kuriais sunaikinamos išplitusios nenormalios kraujagyslės tinklainėje. Dažnai taikoma kartu su vaistų injekcijomis.
Lazerinė terapija
Lazerinė koaguliacija taip pat naudoja šilumos impulsą nenormalioms kraujagyslėms uždeginti bei pašalinti. Šis metodas buvo populiarus anksčiau, tačiau dabar dažniau pasirenkami vaistai.
Gydymo rizikos ir komplikacijos
Yra rizika, kad gydymo metu gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip:
- Akių infekcijos
- Tinklainės atšoka
- Akies audinių pažeidimai
- Sparčiau augantys kataraktos požymiai
- Stipresnis ar visiškas regos praradimas
Ką gali nulemti pažengusi liga?
Dėl centrinio regėjimo netekimo kasdieniai darbai tampa labai sudėtingi: sunku skaityti, atskirti žmonių veidus, vairuoti, ruošti maistą ar atlikti įvairius namų ruošos darbus. Sunkiai pažengusi liga gali privesti prie teisiškai nustatomo aklumo.
Staigus gyvenimo būdo pokytis dažnai sukelia emocinius sunkumus, pavyzdžiui, nerimą arba depresiją. Kai kuriems pacientams išryškėja Charles Bonnet sindromas, kurio metu žmogus patiria vizualines haliucinacijas.
Ligos prevencija
Nors amžinio pobūdžio geltonosios dėmės degeneracijos visiškai išvengti neįmanoma, galima ženkliai sumažinti riziką, jei:
- Mestumėte rūkyti
- Kontroliuotumėte svorį
- Pakankamai judėtumėte
- Prižiūrėtumėte kraujospūdį ir cholesterolio lygį
- Laikytumėtės Viduržemio jūros regiono dietos principų
Ligos eiga ir prognozė
Ne visi asmenys, kuriems nustatyta geltonosios dėmės degeneracija, praranda regėjimą visiškai. Sausosios formos atveju pokyčiai vyksta palaipsniui ir per ilgą laiką. Kadangi liga gali paveikti tik vieną akį, kartais žmogus ilgą laiką nepastebi jokių pokyčių.
Net esant teisiškai nustatytam aklumui, galima pagerinti gyvenimo kokybę naudojant regėjimo pagalbą: korekcinius akinius ar lęšius, stipresnį apšvietimą namuose, didinamuosius prietaisus skaitymui.
Kasdienis gyvenimas su šia liga
Jausdami akių skausmą, patinimą ar padidėjusį jautrumą šviesai, spaudimą už akies ar pastebėję šmėžavimus ar blyksnius, kuo greičiau pasitarkite su akių gydytoju. Reguliari priežiūra ir ankstyvas reagavimas į regos pokyčius – geriausia apsauga nuo rimtesnių pasekmių.
Sergant AMD, verta klausti savo gydytojo apie ligos tipus, tinkamiausią gydymo planą, galimus šalutinius poveikius, pasiteirauti, ar šeimos nariai turi polinkį šiai ligai, kokių prevencinių veiksmų reikėtų imtis, kaip atpažinti komplikacijų požymius ir, ar galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.