Geltonųjų nagų sindromas – reta būklė, kuri paveikia ne tik nagus, bet ir kvėpavimo sistemą bei galūnes. Ši liga pasireiškia ryškiais nagų pakitimais: jie įgauna gelsvą atspalvį, sustorėja, išsilenkia, o kartais net atsiskiria nuo nago guolio. Be to, daugeliui sergančiųjų pasireiškia kvėpavimo problemos ir apatinių galūnių ar čiurnų tinimas.
Kas yra geltonųjų nagų sindromas?
Geltonųjų nagų sindromas – tai sveikatos sutrikimas, paveikiantis labai nedidelę žmonių dalį. Būdinga, kad nagai pradeda lėtai augti arba visai nustoja augti, tampa neįprastai stori, ryškiai gelsvi ar net žalsvi. Dažnai jie ima smarkiai lenktis, pakilti nuo guolio ir netgi iškristi. Šiuos pokyčius neretai lydi kojų ar blauzdų tinimas, o taip pat lėtiniai kvėpavimo sutrikimai, pvz., užsitęsęs kosulys.
Kas dažniausiai serga šiuo sindromu?
Geltonųjų nagų sindromu dažniau serga vyresni – dažniausiai vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės. Retkarčiais liga pasitaiko ir vaikams. Yra pastebėta, kad padidėjusi rizika pasireiškia sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, autoimuniniais sutrikimais, inkstų liga (nefroziniu sindromu), reumatoidiniu artritu ar skydliaukės ligomis. Taip pat sindromas kartais stebimas žmonėms, kurie turi dantų ar sąnarių implantus.
Kiek šis sindromas paplitęs?
Šis sutrikimas labai retas. Medicininėje literatūroje aprašyta vos apie šimtą atvejų, tad šis sindromas priskiriamas retoms ligoms.
Geltonųjų nagų sindromo simptomai
Liga pasireiškia trimis pagrindinėmis simptomų grupėmis:
- Nagų pokyčiai: Nagai tampa geltoni, sustorėję, lėtai auga ar visai nustoja augti, išlinksta ir gali atsiskirti nuo guolio bei iškristi. Kartais pakitimai apima tik dalį nagų, o kartais visus.
- Tinimas: Daugumai ligonių (apie 80%) pasireiškia skysčių susikaupimas ir tinimas, dažniausiai apatinėse galūnėse, kuris prasideda per kelis mėnesius nuo nagų pakitimų pradžios.
- Kvėpavimo sistemos simptomai: Maždaug 40% atvejų sergantieji patiria pūlinio susidarymą plaučiuose, turintį lėtinius kvėpavimo simptomus: ilgai trunkantį kosulį, pasikartojančius sinusų uždegimus ar plaučių uždegimą.
Verta žinoti, kad ne visi nagų spalvos pakitimai yra šios retos būklės ženklas. Iš tiesų, geltoni nagai gali atsirasti, pavyzdžiui, po nuolatinio tamsaus nagų lako naudojimo ir išnyksta per keletą savaičių. Jei spalva nesikeičia ilgą laiką ar išryškėja kiti simptomai, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip atpažinti geltonųjų nagų sindromą?
Pagrindiniai požymiai – nagų pageltimas, sustorėjimas, išlinkimas, nago guolio atrofija, odelės bei augimo linijų pokyčiai. Nagams būdingas lėtas arba visai nebevykstantis augimas. Pakitimai kartais pasireiškia tiek rankų, tiek kojų naguose.
Kas sukelia geltonųjų nagų sindromą?
Ligos kilmė nėra iki galo aiški. Daugelis sergančiųjų neturi jokių akivaizdžių priežasčių. Tyrėjai spėja, kad sindromui įtakos gali turėti kraujotakos arba limfinės sistemos sutrikimai – kai organizme užsilaiko skysčiai, tai gali lemti tiek nagų, tiek minkštųjų audinių pokyčius.
Kita teorija – paveldimumas, ypač jei yra aptikta FOXC2 geno mutacija. Toks genetinis pakitimas sukelia limfedemijos-distichiazės sindromą, kuris savo požymiais labai panašus į geltonųjų nagų sindromą.
Dar viena galimų priežasčių – padidėjusi organizmo sąveika su titanu. Tai gali būti aktualu žmonėms, kuriems atlikti sąnarių ar dantų implantai, tačiau daugumai turinčių titano implantus šis sindromas neišsivysto.
Kaip nustatoma ši liga?
Gydytojas dažniausiai gali diagnozuoti sindromą remdamasis tipiniais simptomais. Kartais atliekami papildomi tyrimai: plaučių funkcijos vertinimas, įvairūs nagų tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas (pvz., grybelinius susirgimus ar psoriazę), bei išsami sveikatos apžiūra ieškant kitų galimų ligų.
Geltonųjų nagų sindromo gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti simptomus, priklausomai nuo nustatytos ar įtariamos priežasties. Jei įtariamas limfos užsistovėjimas, gali būti taikoma speciali limfodrenažinė terapija ar masažas, siekiant pagerinti kraujotaką. Susikaupus skysčiams apie plaučius, gydytojas gali pasiūlyti procedūras, kurios padeda pašalinti šias sankaupas.
Ligos valdymui gali būti skiriama:
- Vitamino E papildai arba tepalai: Nors visiškai atkurti sveikų nagų dažnai nepavyksta, vitaminas E gali sulėtinti arba sustabdyti tolesnį nagų blogėjimą.
- Kortikosteroidai: Specialūs tepalai gali būti naudojami uždegimui mažinti ir nagų būklei pagerinti.
- Antibiotikai: Jei žmogui pasireiškia lėtinės kvėpavimo sistemos infekcijos, gali būti paskirti tam tinkami vaistai.
Ar galima išvengti geltonųjų nagų sindromo?
Nėra patikimo būdo visiškai apsisaugoti nuo šios ligos. Jei turite titano implantų, verta stebėti, ar nepasirodo nagų ar kitų audinių pakitimų. Jei esate rizikos grupėje arba jūsų šeimoje buvo atvejų su komplikacijomis po implantacijos, apie tai reikia pasikalbėti su gydytoju prieš atliekant bet kokias chirurgines procedūras.
Prognozė
Kai kuriems pacientams simptomai visiškai praeina. Apytikriai vienam iš trijų gydymą gavusių žmonių pagerėja nagų būklė. Taip pat gali sumažėti kvėpavimo simptomai ir sumažėti tinimas. Tačiau siekiant išlaikyti gerą sveikatą, svarbi nuolatinė medicininė priežiūra.
Ilgalaikis susirgimo valdymas dažniausiai reikalingas tuomet, kai pacientas susiduria su stipriu tinimu arba kvėpavimo sunkumais. Ši liga pati savaime nėra pavojinga gyvybei, tačiau svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Dauguma žmonių, gyvenančių su geltonųjų nagų sindromu, turi įprastą gyvenimo trukmę, ypač jei liga atpažįstama ir valdoma pakankamai anksti.
Konsultacija su gydytoju
Pagelbėti gali išsami pokalbis su gydytoju apie galimas ligos priežastis, reikalingus tyrimus, gydymo pasirinkimus ir galimą ligos eigą. Taip pat svarbu aptarti, kokie kasdieniai įpročiai ar gyvenimo būdo pokyčiai galėtų pagerinti bendrą savijautą.
Vitaminų trūkumas ir nagų pakitimai
Vitamino E trūkumas gali lemti nagų pageltimą. Panašūs pakitimai gali išsivystyti ir dėl kitų vitaminų trūkumų ar sveikatos sutrikimų, todėl, pastebėjus geltonus nagus, verta kreiptis į gydytoją dėl detalesnės analizės ir gydymo.
