Germinoma yra retas, iš dauginimosi ląstelių susiformavęs auglys, kuris dažniausiai pasireiškia galvos smegenyse. Šios rūšies navikai paprastai vystosi kankorėžinėje ar virškilčinės liaukos srityje. Dėl savo vietos galvos centre jie dažnai vadinami intrakranijiniais germinomais.
Kas sukelia germinomą
Germinomos prasideda iš gemalinių ląstelių, kurios paprastai vystosi kaip kiaušinėliai ar spermatozoidai. Nors dauguma tokių ląstelių lieka lytinėse liaukose – kiaušidėse arba sėklidėse, kartais jos gali nuklysti ir patekti į centrinę nervų sistemą. Jos užsilaiko smegenyse ar stubure, kur vėliau sudaro auglį. Kas lemia, kad ląstelės pasirenka tokią netipinę kelionės kryptį, kol kas nėra aišku.
Kaip dažnai pasitaiko germinoma
Smegenų gemalinių ląstelių augliai yra reti, o germinoma – dažniausias tokio tipo navikas. Dažniausiai germinoma diagnozuojama vaikams, paaugliams bei jauniems suaugusiems. Pastebėta, kad vaikinai šiuo augliu serga dažniau nei merginos.
Germinomos simptomai
Šis auglys gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo tikslios jo vietos ir dydžio. Dažnai pasitaikanti komplikacija – hidrocefalija, kai galvos smegenyse kaupiasi smegenų skystis. Tuomet, dėl padidėjusio spaudimo, galimi tokie požymiai:
- Galvos skausmai
- Pykinimas ar vėmimas
- Sutrikusi pusiausvyra ar koordinacija
- Regėjimo pokyčiai (lieka neaiškus, dvejinasi vaizdas, sunku žiūrėti aukštyn)
- Nuotaikos svyravimai
- Sunku susikaupti
- Nuovargis
Kai germinoma veikia sritis, atsakingas už hormonų gamybą, gali atsirasti ir hormonų disbalanso požymių:
- Nenormalus troškulys, dažnas šlapinimasis (gali būti diabeto insipidus požymiai)
- Ankstyvas ar vėluojantis brendimas
- Sulėtėjęs augimas vaikams
- Pernelyg didelis mieguistumas, vangumas
Kaip nustatoma diagnozė
Germinomos diagnostika remiasi kelių tyrimų rezultatais. Svarbiausias pirminis tyrimas – galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija, kuri leidžia pamatyti net ir giliai slypinčius auglius. Taip pat gydytojas gali tirti kraują ir smegenų skystį, ieškodamas specifinių navikams būdingų žymenų, tokių kaip alfa-fetoproteinas ar žmogaus chorioninis gonadotropinas. Šie rodikliai padeda atskirti germinomą nuo kitų gemalinių ląstelių navikų tipų. Jei tyrimų nepakanka, atliekama biopsija – paimamas mažas naviko mėginys ir ištiriamas laboratorijoje.
Vaikams auglį nustatyti gali būti sunkiau, nes kai kurie pojūčiai – pvz., sutrikęs susikaupimas ar vangumas – dažnai siejami su emociniais sunkumais. Svarbiausia – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, tuo greičiau pradedamas tinkamas gydymas.
Ligos išplitimo vertinimas
Nustačius germinomą, gydytojas įvertina, ar liga yra išplitusi. Pagal paplitimą auglys gali būti lokalizuotas (M0 stadija), kai navikas neperžengė savo ribų, arba išplitęs/atsisėjęs (M+ stadija), kai vėžys jau pasklido į kitus centrinei nervų sistemai priklausančius audinius. Ši informacija svarbi sudarant individualų gydymo planą.
Gydymo galimybės
Germinomos pasižymi tuo, kad jos reaguoja į gydymą ir dažniausiai yra pagydomos. Pagrindinis gydymo metodas – spindulinė terapija. Jos metu tiksliai nukreipti rentgeno spinduliai naikina naviko ląsteles. Tačiau šis metodas gali sukelti trumpalaikių ar ilgalaikių šalutinių reakcijų ir ateityje šiek tiek padidina kitų navikų riziką.
Todėl spindulinę terapiją planuojama labai tiksliai – stengiamasi sunaikinti naviką naudojant mažiausią, bet pakankamą dozę. Kartais prieš pradedant šį gydymą gali būti rekomenduojama chemoterapija, kad sumažėtų naviko dydis ir pavyktų sumažinti būtinos spindulių dozės kiekį.
Prognozė sergant germinoma
Germinoma paprastai prognozuojama itin palankiai. Jei gydoma šiuolaikinėmis priemonėmis, išgyvenamumas per dešimt metų siekia daugiau nei 90 procentų. Navikas retai atsinaujina, o jei taip nutinka, papildomas gydymo kursas dažniausiai padeda naviką visam laikui pašalinti.
Kiekvieno žmogaus situacija unikali, todėl svarbu išsamiai pasikalbėti su gydytoju apie savo atvejį ir galimas prognozes, remiantis atliktais tyrimais bei pasirinktu gydymo planu.
Kasdienis gyvenimas ir savipriežiūra
Sergant germinoma ar rūpinantis sergančiuoju, svarbiausia išlikti artimiems su gydytoju – toks bendradarbiavimas padės laiku suvaldyti galimas nepageidaujamas reakcijas gydymo metu. Tiek spindulinė terapija, tiek chemoterapija pasižymi stipriu poveikiu organizmui, tad būtina būti pasirengus galimiems pokyčiams tiek fizinėje, tiek emocinėje savijautoje.
Kiekvieno žmogaus organizmas unikalus ir prognozuoti individualią reakciją į gydymą sudėtinga. Visgi gydytojas gali padėti suprasti, kokių sunkumų gali kilti dažniausiai, ir iš anksto paruošti, kaip juos įveikti.
Tėvams, kurių vaikas serga, itin svarbu kalbėtis apie ligą atsižvelgiant į vaiko amžių ir supratimą, o taip pat rasti pastiprinimą artimųjų ar specializuotų pagalbos grupių rate. Tai padės užtikrinti, kad galėsite būti stipri ir atjaučianti atrama savo vaikui.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nedelskite pasitarti su gydytoju, jei patiriate dažnus galvos skausmus, regėjimo sutrikimus ar pastebite kitus simptomus, galinčius rodyti smegenų auglį. Pastebėję tokių požymių savo vaikui, taip pat suplanuokite vizitą pas specialistą.
Ką verta aptarti su gydytoju
- Kokia yra ligos stadija ir tiksli jos vieta smegenyse?
- Kokias gydymo galimybes rekomenduojate mano atveju?
- Kaip galima sumažinti trumpalaikius gydymo padarinius?
- Kokių ilgalaikių pasekmių galima tikėtis?
- Kaip dažnai reikės lankytis pas specialistus tolesniam stebėjimui?
