Patelofemoralinio skausmo sindromas dažniausiai pasireiškia kaip maudžiantis skausmas kelio priekyje arba šonuose, šalia girnelės. Šis diskomfortas gali lydėti tiek kasdienėje veikloje, tiek sportuojant ar lipant laiptais.
- 1.Kas yra patelofemoralinio skausmo sindromas?
- 2.Patelofemoralinio skausmo sindromo dažnumas
- 3.Patelofemoralinio skausmo sindromo simptomai
- 4.Skausmo sindromo priežastys
- 5.Diagnostika
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Prevencijos galimybės
- 8.Prognozė ir gyvenimas su patelofemoralinio skausmo sindromu
- 9.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kas yra patelofemoralinio skausmo sindromas?
Patelofemoralinio skausmo sindromas – tai kelio skausmas, kuris juntamas po girnele arba aplink ją. Kartais šią būklę specialistai vadina bėgikų keliu. Girnelė yra kaulas kelio priekyje, kuris svarbus tiek kojos judesiams, tiek kelio apsaugai. Ji kartu su aplinkinėmis raumenų, raiščių bei sausgyslių struktūromis užtikrina stabilią kelio funkciją.
Terminas „patelofemoralinis“ nurodo ryšį tarp girnelės ir šlaunikaulio. Normaliomis sąlygomis girnelė slysta specialiame šlaunikaulio griovelyje. Jei šis slydimas sutrinka – atsiranda skausmas. Dažniausiai sindromas išsivysto palaipsniui, pažeisdamas vieną arba abu kelius. Jei diskomfortas užsitęsė ar nepraeina savaime per keletą savaičių – verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Patelofemoralinio skausmo sindromo dažnumas
Šis sutrikimas yra vienas dažniausių kelio skausmo atvejų. Manoma, kad net trečdalio žmonių, kurie kreipiasi dėl kelio skausmo, priežastis būtent ir yra patelofemoralinio skausmo sindromas.
Patelofemoralinio skausmo sindromo simptomai
Pagrindinis šio sindromo požymis – skausmas kelio priekyje. Taip pat galima girdėti ar jausti spragsėjimą, traškesį ar trakštelėjimą keliuose. Skausmas dažniausiai ryškėja:
- keliant ir leidžiantis laiptais, tupint, pritūpus;
- ilgesnį laiką sėdint sulenktomis kojomis;
- staiga pakeitus treniruočių intensyvumą ar paviršių, ant kurio dirbate;
- avint naujus ar neįprastus batus aktyvios veiklos metu.
Pasireiškęs skausmas dažniausiai prasideda pamažu, o jei situacija negerėja – su laiku stiprėja. Kai kuriems žmonėms skausmas būna maudžiantis, kitiems – smarkiai aštrus, ypač aktyviai judant, šuoliuojant ar lipant laiptais.
Skausmo sindromo priežastys
Nors tiksli patelofemoralinio skausmo sindromo kilmė nėra visiškai aiški, įvardijamos kelios tikėtinos priežastys:
- Dažnai kartojami judesiai ar pernelyg didelės apkrovos – pavyzdžiui, ilgas šokinėjimas ar nuolatinis darbas klūpant.
- Raumenų nestiprumas ar sąstingis aplink kelį – jei šlaunies raumenys silpni, jie nesugeba tinkamai prilaikyti kelio; o per standūs raumenys sukelia papildomą įtampą.
- Staigus fizinio aktyvumo padidėjimas – pradėjus naują sportą ar treniruotę greitu tempu.
- Kelių sandaros ypatumai – jei girnelė turi neįprastą formą arba netelpa į šlaunikaulio griovelį, diskomfortas gali atsirasti ir be didelės fizinės apkrovos.
Rizikos veiksniai
Patelofemoralinio skausmo sindromą gali patirti bet kas, bet ypač pavojus išauga:
- fizinį darbą ar aktyvius sportus (bėgimą, šuolius, pritūpimus) praktikuojantiems žmonėms;
- dirbantiems rankų darbu ar judriems paaugliams;
- moterims;
- jauniems suaugusiems (20–40 metų amžiaus).
Galimos pasekmės
Nenustačius ir nepradėjus gydyti, sindromas dažnai progresuoja, o skausmas stiprėja. Ilgalaikis diskomfortas gali pakeisti laikyseną ar eiseną: žmonės nejučiomis pradeda nesąmoningai „gailėti“ skaudančio kelio, todėl didesnė apkrova tenka klubams, kulkšnims ar kitiems raumenims, o tai gali sukelti papildomų problemų visame judėjimo aparate.
Diagnostika
Diagnozę nustato gydytojas apžiūros metu, įvertinęs simptomus ir paklausęs, kada prasidėjo skausmas, kas jį provokuoja ar sumažina. Tikėtina, kad specialistas paprašys atlikti keletą judesių: ištiesinti koją, atlikti pritūpimą ar lenkti kelį – taip įvertinamas skausmo pobūdis. Kartais prireikia rentgenogramos ar magnetinio rezonanso tyrimo, siekiant detaliai įvertinti kelio struktūras.
Gydymo galimybės
Gydymo tikslas – palengvinti skausmą ir sugrąžinti visavertį judėjimą. Dažniausiai tam pasitelkiama keletas priemonių:
Poilsio, ledo, kompresijos ir pakėlimo metodas
- Poilsis – sustabdykite veiklą, kuri sukėlė skausmą.
- Ledas – apie 20 minučių kas 3–4 valandas šaldykite kelį ledo pūslėmis ar šaltu kompresu (ledą apvyniokite rankšluosčiu, kad nesušaldytumėte odos).
- Kompresija – elastinis tvarstis ar speciali juosta padeda sumažinti tinimą.
- Pakėlimas – kelį laikykite pakeltą aukščiau širdies lygio, naudodami pagalves ar pledus.
Fizinė terapija
Specialistas sudarys asmeninę tempimo ir stiprinimo pratimų programą keturgalviams bei kitiems kojos raumenims. Gerai sustiprėję raumenys padeda girnelei sklandžiau judėti ir sumažina apkrovą sąnariui.
Skausmą mažinantys vaistai
Prireikus gali būti skiriami nereceptiniai vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas) ar paracetamolis. Juos vartoti ilgiau nei 10 dienų rekomenduojama tik pasitarus su gydytoju.
Kelių įtvarai ir vidpadžiai (ortopediniai įdėklai)
Kartais gali būti skiriami specialūs kelio įtvarai ar avalynės vidpadžiai, kurie padeda stabilizuoti kelį, kulkšnį ar apatinę koją. Koks įtvaras ar ortopediniai įdėklai tinkamiausi, padės nustatyti gydytojas ar kineziterapeutas.
Chirurginis gydymas
Operacija paprastai rekomenduojama tik tada, kai skausmas itin stiprus ir visas kitas gydymas nepadėjo. Dažniausiai atliekama artroskopinė operacija – kelio srityje padaromi keli nedideli pjūviai, pro juos įvedamas specialus prietaisas su kamera ir šviesa, leidžiantis gydytojui taisyti pažeistas vietas.
Prevencijos galimybės
Nors ne visada įmanoma apsisaugoti nuo šio sindromo, ypač jei tai susiję su girnelės sandaros ypatumais, riziką sumažinti galite keletu būdų:
- palaipsniui didinkite fizinį aktyvumą, ypač pradėdami naują sportą;
- naudokite tinkamą apsauginę įrangą;
- neignoruokite skausmo – jei keliai skauda, sustokite ir pailsėkite;
- suteikite kūnui laiko atsigauti po intensyvios veiklos;
- reguliariai darykite tempimo pratimus (ypač šlaunų raumenims) prieš ir po treniruočių.
Prognozė ir gyvenimas su patelofemoralinio skausmo sindromu
Daugumai žmonių atsigauti prireikia maždaug mėnesio ar dviejų. Tiksli trukmė priklauso nuo jūsų asmeninių savybių, fizinio pasirengimo ir pasirinkto gydymo plano. Gydymosi metu gali prireikti trumpam pakeisti ar apriboti įprastą fizinį aktyvumą, tačiau simptomams išnykus, paprastai pavyksta grįžti prie įprastos veiklos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate kelio skausmą, kuris nepraeina po kelių savaičių poilsio ar savarankiško gydymo – vertėtų pasitarti su specialistu. Jei pradėjus gydymą simptomai atsinaujina ar stiprėja, ypač kai kurie pratimai ar judėsiai sukelia stipresnį diskomfortą, taip pat būtina informuoti gydytoją ar kineziterapeutą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar mano simptomus sukelia patelofemoralinio skausmo sindromas, ar kita kelio problema?
- Ar reikės atlikti tyrimų?
- Kokio gydymo ar priemonių gali prireikti?
- Kiek laiko truks fizioterapija ar reabilitacija?
- Kada bus saugu grįžti prie sporto ar aktyvios veiklos?
