Granulocitozė – būklė, kai kraujyje nustatomas per didelis granulocitų kiekis. Granulocitai – tai tam tikra baltųjų kraujo kūnelių grupė, kuri apima neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus (taip pat audiniuose gyvenančias stiebo ląsteles). Šios ląstelės atlieka labai svarbų vaidmenį kovoje su infekcijomis, alergijomis ir uždegimu organizme.
Granulocitų gausos reikšmė
Nors granulocitai yra būtini stipriai imuninei sistemai, per daug jų dažniausiai reiškia, kad organizme vyksta tam tikri sutrikimai. Dažniausiai pasitaikančios priežastys – infekcijos, taip pat lėtinės autoimuninės ligos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas) arba kaulų čiulpų ligos, tokios kaip lėtinė mieloidinė leukemija.
Neretai granulocitų padaugėjimas nustatomas netikėtai kraujo tyrimų metu. Gydytojas visuomet įvertina situaciją ir aiškinasi priežastis – jos ne visada grėsmingos, tad nerimauti nebūtina.
Kaip skiriasi granulocitozė ir leukocitozė?
Nors kai kurie šiuos terminus vartoja kaip sinonimus, jie nėra tapatūs. Granulocitozė reiškia būtent granulocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje – tai apima neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus. Tuo tarpu leukocitozė apibūdina bendrą visų baltųjų kraujo kūnelių gausos padidėjimą, įskaitant ir kitas jų formas – monocitus, limfocitus.
Susiję įrašai
Granulocitozė ir agranulocitozė
Granulocitozė – tai per didelis granulocitų skaičius, o agranulocitozė – visiškai priešinga būklė, kai neutrofilų trūksta, nes jų gamybą kaulų čiulpuose slopina tam tikros ligos ar vaistai.
Granulocitozės simptomai
Pasireiškiantys požymiai priklauso nuo tikslios šią būklę sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui:
- Bakterinės infekcijos metu – galvos skausmas, karščiavimas, silpnumas, pykinimas ar vėmimas.
- Esant reumatoidiniam artritui – sąnarių skausmas bei sustingimas, patinimas.
- Sergant lėtine mieloidine leukemija – nuovargis, naktinis prakaitavimas, sotumo jausmas net po nedidelio maisto kiekio, diskomfortas ar patinimas viršutinėje kairėje pilvo pusėje.
Pagrindinės granulocitozės priežastys
Ši būklė gali prasidėti staiga dėl trumpalaikių veiksnių, bet ją gali sukelti ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Dažniausiai priežastys yra šios:
- Bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos
- Autoimuninės ligos
- Kai kurios retos kraujo ligos – pavyzdžiui, lėtinė mieloidinė leukemija, policitemija ar esminė trombocitemija
- Sepsis
- Miokardo infarktas
- Inkstų nepakankamumas
- Plintantis (metastazavęs) vėžys
- Lėtinis žarnyno uždegimas
- Dideli nudegimai
- Rūkymas
- Stipri emocinė ar fizinė įtampa
- Kai kurių vaistų vartojimas, pavyzdžiui, kortikosteroidų
Kaip nustatoma granulocitozė?
Gydytojas pirmiausia įvertina jūsų nusiskundimus ir ligos istoriją, atlieka apžiūrą. Jei kyla įtarimas dėl granulocitozės, paskiriamas bendras kraujo tyrimas, leidžiantis apskaičiuoti baltųjų kraujo kūnelių tipus ir jų kiekius.
Granulocitų normos kraujyje
- Granulocitų visų tipų buvimas: 1 500–8 500 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Didesni kiekiai reiškia granulocitozę.
- Neutrofilai: 1 800–7 800 ląstelių/mikrolitre
- Eozinofilai: 0–450 ląstelių/mikrolitre
- Bazofilai: 0–200 ląstelių/mikrolitre
Kraujo tyrimų rodikliai gali būti painūs, todėl rezultatus visada aptarkite su gydytoju – jis paaiškins, ką jie reiškia jūsų situacijoje.
Gydymo galimybės
Granulocitozės gydymas tiesiogiai priklauso nuo ją sukėlusios priežasties:
- Jei nustatoma infekcija – paskiriami antibiotikai, jei sukėlėjas yra bakterijos.
- Autoimuninėms ligoms taikyti gali prireikti imunitetą slopinančių vaistų.
- Kai kurie piktybiniai susirgimai – gydomi chemoterapija, spinduline terapija, taikinių terapija ar, jei būtina, kaulų čiulpų transplantacija.
Svarbiausia – gydyti pirminį sveikatos sutrikimą, tuomet dažniausiai ir granulocitų kiekis grįžta į normą.
Ar įmanoma išvengti granulocitozės?
Daugelio atvejų išvengti sunku, nes ši būklė dažnai susijusi su ligomis ar būsenomis, kurių kontroliuoti neįmanoma. Jei jums nustatyta granulocitozė, svarbu išsiaiškinti priežastį ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Gyvenimas su granulocitoze
Kai bendro kraujo tyrimo rezultatai rodo padidėjusį granulocitų kiekį, gydytojas ieško galimų priežasčių. Priklausomai nuo diagnozės, gali būti paskirtas gydymas, kuris padės atstatyti normalų kraujo ląstelių kiekį. Kartais būklė pagerėja savaime ir gydymo nereikia, ypač jei priežastis išnyksta (pavyzdžiui, pasveikus po infekcijos ar nutraukus vaistų vartojimą).
Kiek ilgai truks granulocitozė – priklauso nuo sukėlėjo ir taikomo gydymo. Dažnai, sutvarkius pagrindinę problemą, granulocitų skaičius normalizuojasi per kelias dienas ar savaites.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Visada svarbu nelaukti ir pasikonsultuoti su specialistu, jei jaučiate neįprastus simptomus ar pastebite sveikatos pokyčių. Kadangi granulocitozės simptomai gali būti panašūs į daugelio kitų ligų, tik profesionalas gali nustatyti tikrąją priežastį.
Jei jau gydotės dėl ligos, susijusios su granulocitoze, pavojinga delsiti, jei simptomai blogėja arba atsiranda naujų nusiskundimų. Gydytojas padės rasti geriausią simptomų suvaldymo būdą.
Kokių klausimų verta užduoti gydytojui?
- Koks yra konkrečiai mano granulocitų kiekis?
- Kokias ligas ar būkles bandoma nustatyti?
- Kokius papildomus tyrimus gali reikėti atlikti?
