Granulomos – tai ypatingos imuninės sistemos sankaupos, kurios susidaro kaip organizmo reakcija į įvairius dirgiklius. Jos dažniausiai formuojasi plaučiuose, tačiau gali aptikti ir kitose kūno vietose – kepenyse, odoje, inkstuose ar net akyse. Šios ląstelių sankaupos tarsi siena atskiria potencialią grėsmę, pvz., bakterijas, svetimkūnį ar kitą dalelę, nuo likusio organizmo audinių.
Granulomų tipai
Granulomos skirstomos į dvi pagrindines grupes: suirusias (caseating) ir nesuirusias (noncaseating). Suirusios granulomos pasižymi mirusių ląstelių (nekrozės) židiniu savo viduje. Tokios dažniausiai susijusios su infekcijomis, pavyzdžiui, tuberkulioze. Tuo tarpu nesuirusios granulomos labiau būdingos neinfekcinėms būklėms, tokioms kaip sarkoidozė ar reakcija į svetimkūnius (pvz., siūles ar spyglius).
Kas dažniausiai susiduria su granulomomis?
Granulomų susidarymas dažnesnis žmonėms, sergantiems lėtinėmis infekcijomis ar uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, histoplazmozė ar Krono liga. Sarkoidoze sergantys asmenys taip pat turi polinkį formuoti granulomas, nors tikslios priežastys dažnai išlieka nežinomos.
Ar granulomos pavojingos?
Pati granuloma paprastai nėra pavojinga ar piktybinė ir dažnai yra tik kūno apsauginė reakcija. Tačiau jos atsiradimas gali signalizuoti apie besivystančią ligą ar infekciją, kurią svarbu atpažinti ir gydyti.
Susiję įrašai
Granulomų simptomai
Dažnai granulomos nesukelia jokių pastebimų simptomų, ypač jei yra giliau organizmo audiniuose. Jei simptomų atsiranda, jie priklauso nuo granulomos vietos ir pagrindinės priežasties. Galimi požymiai:
- Karščiavimas
- Dusulys
- Kosulys
- Padidėję limfmazgiai
- Naktinis prakaitavimas
- Paraudusios ar skaudančios akys
- Regėjimo sutrikimai
- Kieti, skausmingi mazgeliai odoje
- Galvos skausmai
Kaip atrodo granulomos?
Odoje granulomos pasirodo kaip kieti, kartais skausmingi guzai, kurie gali būti šiek tiek šviesesni arba tamsesni nei aplinkinė oda – nuo rausvos iki violetinės atspalvio. Mikroskopu apžiūrėjus, ląstelės granulomoje glaudžiai susigrūdusios, todėl jų ribas sunku atskirti.
Kaip jos formuojasi?
Granulomos gimsta tada, kai imuninės sistemos fagocitai (makrofagai) nepajėgia sunaikinti pavojingo agento – bakterijos, grybelio, viruso ar net svetimkūnio, tokio kaip siūlas po operacijos ar atplaiša odoje. Tada į tą vietą plūsta vis daugiau imuniteto ląstelių, kurios ir suformuoja tankią sankaupą – granulomą.
Kai kuriais atvejais granulomos gali susiformuoti dėl per aktyvios imuninės reakcijos – net tada, kai realaus pavojaus nėra, pavyzdžiui, sergant autoimuninėmis ligomis.
Infekcijos, sukeliančios granulomas
- Tuberkuliozė – dažniausia infekcinė granulomų priežastis.
- Kitos bakterinės infekcijos – pvz., katino įdrėskimo liga.
- Grybeliniai susirgimai – aspergiliozė, blastomikozė, histoplazmozė, kokcidioidozė.
- Parazitinės ir virusinės infekcijos – pavyzdžiui, leišmaniozė, raupsai, šistosomiazė, citomegalo virusas, Epstein-Barr virusas, tymai.
- Ypatingos situacijos – „akvariumo granuloma”, kurią sukelia Mycobacterium marinum.
Neinfekcinės priežastys ir autoimuninės ligos
- Sarkoidozė – dažniausia neinfekcinė granulomų priežastis, vis dar neišsiaiškintos kilmės.
- Lėtinė granulomatozinė liga
- Krono liga
- Beriiliozė
- Svetimkūniai odoje – pooperaciniai siūlai, tatuiruotės pigmentai, atplaišos
- Granulomatozinis vaskulitas
- Reumatinė karštligė
- Reumatoidinis artritas
- Spermatozoidų granuloma – po vazektomijos
- Įkvėptos dalelės plaučiuose (maisto, dulkių ir kt.)
Granulomų diagnostika
Daugeliu atvejų gydytojas gali įtarti granulomą atlikęs apžiūrą ar pamatęs pakitimus vaizdo tyrimuose – rentgeno nuotraukoje, ultragarsui ar kompiuterinei tomografijai. Vis dėlto tiksliam patvirtinimui reikia medžiagos mėginio (biopsijos) – tuomet patologas mikroskopu įvertina ląstelių sandarą.
Kadangi daugelis granulomų nėra grėsmingos, gydytojas gali neskubėti su biopsija, o stebėti, ar pokyčiai nekinta ar neišnyksta savaime.
Gydymo galimybės
Dažniausiai gydyti pačių granulomų nereikia. Didesnis dėmesys skiriamas pagrindinės ligos ar infekcijos valdymui, jei ji identifikuojama. Esant poreikiui, gydymas gali būti toks:
- Kortikosteroidų vaistai uždegimui slopinti.
- Imunosupresantai – autoimuninių ligų atveju.
- Antibiotikai, antigrybeliniai ar antiparazitiniai preparatai – infekcijoms gydyti.
Skausmingų ar nemalonių simptomų atveju galima vartoti nereceptinius skausmą ar uždegimą mažinančius vaistus, tačiau visada verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamiausio sprendimo jūsų atveju.
Prevencijos galimybės
Dažniausiai savaime išvengti granulomų neįmanoma, nes tai natūrali imuninė organizmo reakcija. Tačiau kontroliuojant lėtines ligas ar imuninės sistemos sutrikimus galima sumažinti jų formavimosi riziką.
Gyvenimas su granulomomis ir prognozė
Didžioji dalis granulomų ilgainiui išnyksta ar lieka nepakitusios be jokio gydymo. Kalcifikuotos granulomos, t. y. tos, kurios susikaupia kalcio druskų, dažniausiai užsilaiko audiniuose ilgai, tačiau dažniausiai nesukelia jokio pavojaus ir reikšmingų pokyčių organizmui.
Savęs priežiūra ir kada kreiptis į gydytoją
Rūpintis savo sveikata verta pradėti kontroliuojant lėtines ligas ir bendrą imuninės sistemos būklę. Vis dėlto, jei pastebite naujų ar stiprėjančių simptomų, tokių kaip karščiavimas ar kvėpavimo sutrikimai, taip pat jei nerimaujate dėl gydytojo aptiktos granulomos ar jos priežasties, svarbu pasitarti su specialistu. Klausimų, kuriuos galite aptarti su gydytoju, pavyzdžiai:
- Kas paskatino granulomų susidarymą mano atveju?
- Ar reikalingas gydymas ir kokios yra gydymo galimybės?
- Kaip galiu sumažinti riziką ateityje?
- Ką galima daryti, norint sušvelninti nemalonius pojūčius?
Savalaikė konsultacija padės geriau suprasti jūsų situaciją ir rasti palankiausią sprendimą kasdienėje sveikatos priežiūroje.
