Pėdos kaulų operacijos, skirtos iškrypusiam pėdos didžiajam pirštui sutvarkyti, yra dažniausiai taikomas būdas spręsti hallux valgus – taip dažnai vadinamas bėda, kai ant pėdos vidinės pusės atsiranda kaulinė išauga, dėl kurios didysis pirštas ima krypti į šoną. Kasdienis gyvenimas su šia problema gali būti sudėtingas, nes pėda skauda, sunku rasti patogią avalynę, o ilgiau vaikštant skausmas tik didėja. Tokiais atvejais operacija dažnai tampa tinkamiausiu pasirinkimu.
Buniono chirurgijos esmė
Buniono operacija – tai chirurginis gydymo metodas siekiant pašalinti susiformavusią kaulinę išaugą (bunioną) nuo pėdos ir atkurti natūralią didžiojo piršto padėtį. Ši procedūra, dar kitaip žinoma kaip bunionektomija, – vienintelis sprendimas, leidžiantis visam laikui pašalinti šią deformaciją ir pagerinti pėdos funkciją.
Kai kiti gydymo būdai kaip specialūs įtvarai ar patogi avalynė nepadeda, o skausmas išlieka ar net stiprėja, gydytojas ortopedas arba pėdos chirurgas gali pasiūlyti chirurginį gydymą.
Kaip ruoštis buniono operacijai?
Prieš operaciją būtina atlikti keletą parengiamųjų veiksmų, kad procedūra būtų kuo saugesnė ir efektyvesnė. Gydytojas paskirs:
- Bendros sveikatos įvertinimą – apžiūrą, kad patikrintų, ar organizmas pasiruošęs operacijai.
- Kraujo tyrimus, kad būtų įvertinta jūsų bendra būklė.
- Širdies veiklos tyrimus, pavyzdžiui, elektrokardiogramą.
- Pėdos rentgenogramą, o kai kada gali prireikti ir sudėtingesnių vaizdų, tokių kaip magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Taip pat gali tekti kuriam laikui nutraukti tam tikrų vaistų ar papildų vartojimą, apie tai išsamiai informuos gydytojas. Dažniausiai prieš operaciją rekomenduojama nevalgyti ir negerti aštuonias valandas, nebent gydytojas nurodė kitaip. Leidžiama vartoti tik tuos vaistus, kuriuos leido chirurgas, užgeriant trupučiu vandens.
Kaip atliekama buniono operacija?
Pagrindinė operacijos eiga priklauso nuo pasirinktos chirurginės technikos ir pėdos deformacijos pobūdžio. Yra kelios pagrindinės operacijų rūšys:
- Osteotomija: Pėdoje ir piršto kaule atliekami maži pjūviai, o kaulai perskeliami ir stabilizuojami varžtais arba kaiščiais, kad būtų atkurta tinkama piršto pozicija. Pastaruoju metu vis dažniau atliekama minimaliai invazinė osteotomija mažų pjūvių ir greitesnio gijimo dėka.
- Artrodezė (sąnario sujungimas): Taikoma sudėtingesnėms bunionų formoms, kai sąnaryje yra išreikštas artritas. Pašalinama pažeista sąnario dalis, o kaulai sujungiami, kad jų susijungimo vieta sugis į vientisą kaulą. Šį metodą gydytojai renkasi sunkiausioms atvejams.
- Lapidus metodas: Derinamas buniono pašalinimas ir stambesnių pėdos kaulų (pirmojo padikaulio ir pleišto formos kaulo) sujungimas. Ši procedūra tinka žmonėms su labai ryškiais pakitimais, pėdos nestabilumu ar itin judriu didžiojo piršto sąnariu. Dažniau taikomas jaunesniems žmonėms bei pacientams su neišreikštu kauliniu pakitimu, bet su didesniu judėjimo sutrikimu.
- Egzostektomija: Chirurgas pašalina tik išaugą, nenuimdamas dalies kaulo ar sąnario. Dažniausiai ši technika taikoma, kai bunionas dar nedidelis ir nesukėlė reikšmingos deformacijos. Dažnai kartu derinama su osteotomija, norint visiškai atkurti piršto ašį.
Kiek trunka operacija ir kas vyksta po jos?
Didžiajai daliai bunionektomijų pakanka vienos valandos. Tiksli trukmė priklauso nuo procedūros rūšies ir deformacijos sudėtingumo. Po operacijos pacientas kelias valandas stebimas atsigavimo palatoje, kad būtų galima įsitikinti, jog atsigauna po nuskausminimo ir nėra komplikacijų. Duomenys apie pulsą, kraujospūdį bei savijautą atidžiai sekami.
Dažniausiai pacientai išleidžiami tą pačią dieną, nes procedūra yra dienos chirurgijos tipo. Svarbu pasirūpinti, kad kas nors nuvežtų namo – savarankiškai vairuoti po procedūros negalima.
Buniono operacijos privalumai
Praėjus reabilitacijos laikui, žmonės dažniausiai jaučia pastebimą skausmo sumažėjimą ar išnykimą, pagerėja didžiojo piršto padėtis, vaikščioti ir avėti batus tampa daug komfortiškiau. Tinkamai sugrąžinta piršto ašis leidžia vėl drąsiai judėti, o gyvenimo kokybė pagerėja.
Operacijos pasirinkimas yra individualus kiekvienam: jei kitokia pagalba nepadeda, chirurgija tampa sėkmingu ilgalaikiu sprendimu daugeliui pacientų. Svarbu aptarti savo lūkesčius ir procedūros tinkamumą su ortopedu ar pėdos specialistu.
Galimos rizikos ir komplikacijos
Nors bunionektomija yra patikima ir paprastai sėkminga operacija, kaip ir visos chirurginės procedūros, ji turi tam tikrą komplikacijų riziką:
- Kraujo krešulių susidarymas.
- Infekcija pėdos srityje arba žaizdoje.
- Nervų pažeidimas ar laikinas nejautrumas.
- Randų susidarymas.
- Kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys ilgai trunkantį pėdos tinimą.
- Buniono atsinaujinimas (recidyvas).
- Lėtas arba nevisiškas kaulų sugijimas po artrodezės.
Atsigavimas po operacijos ir perspektyvos
Visapusiškas būklės pagerėjimas dažniausiai pasiekiamas per kelis mėnesius po operacijos. Siūlai dažniausiai išimami po maždaug dviejų savaičių. Pėdos kaulo gijimui prireikia nuo 6 iki 12 savaičių. Gijimo laikotarpiu teks avėti specialų apsauginį batą ar avalynę, padedančią išlaikyti taisyklingą pėdos padėtį ir saugoti operuotą vietą.
Po kelių mėnesių pėdos funkcijos palaipsniui grįžta, tačiau pilnam judėjimui ir jėgai atkurti gali būti reikalinga kineziterapija. Į įprastą fizinį aktyvumą dažniausiai grįžtama praėjus trims mėnesiams, tačiau nedidelis pėdos patinimas gali išlikti nuo pusės metų iki devynių mėnesių.
Labai svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų, reguliariai dalyvauti numatytose apžiūrose ir laikytis priskirto gydymo plano – tai užtikrina, kad gijimas vyktų sparčiai ir be komplikacijų.
Kaip prižiūrėti pėdą po operacijos?
Iškart po operacijos pėda, o ypač pirštas, bus užvynioti specialiu tvarsčiu, kuris fiksuoja ir prilaiko operuotą vietą. Prieš pakeisdami tvarsčius, būtinai pasitarkite su gydytoju – dažnai rekomenduojama palikti juos tol, kol bus išimti siūlai.
Norint išvengti tvarsčio sušlapimo maudantis, naudinga apvynioti pėdą plastikiniu maišeliu ar specialia plėvele.
Kada galima pradėti vaikščioti?
Galimybė remtis koja priklauso nuo pasirinktos operacijos rūšies. Jei vaikščiojimas iškart leidžiamas, rekomenduojama nešioti apsauginę avalynę ar specialų batuką. Po sudėtingesnių operacijų kol kas gali tekti naudotis ramentais ar specialia vaikštyne kelias savaites – gydytojas duos aiškias instrukcijas. Labai svarbu jų laikytis, nes per anksti užminant pėdą galima sugadinti operacijos rezultatus.
Ar buniono operacija labai skausminga?
Visos chirurginės intervencijos neišvengiamai sukelia tam tikrą skausmą, ypač per pirmąsias savaites po procedūros. Skausmo intensyvumas priklauso nuo individualių savybių ir procedūros sudėtingumo. Skausmui valdyti gydytojas paskirs reikiamus vaistus: tai gali būti tiek receptiniai, tiek nereceptiniai medikamentai (pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis).
Kada kreiptis į gydytoją po operacijos?
Jei pastebite, kad tvarstis atsilaisvino, nukrito ar sušlapo, atsiranda stiprus kraujavimas, pakyla temperatūra virš 39 °C, atsiranda pūliavimas, žaizdos paraudimas, patinimas, nemalonus kvapas ar pastebite ryškiai stiprėjantį skausmą – nedelskite informuoti savo gydytoją ar pėdos specialistą.
