Halluksas: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Bunionas – tai kaulinis iškilimas, susiformuojantis didžiojo kojos piršto pagrinde, ten kur pirštas jungiasi su pėda. Šis iškilimas atsiranda vidinėje pėdos pusėje, metatarsofalanginiame (MTP) sąnaryje. Medicininis buniono pavadinimas – hallux valgus. Dėl šio pokyčio didysis pirštas po truputį kreipiasi link kitų pirštų, o sąnarys praranda įprastą padėtį.

Bunionų rūšys

Nors bunionai dažniausiai susiformuoja ties didžiuoju pirštu, jie gali atsirasti ir kitose pėdos vietose bei dėl skirtingų priežasčių:

Įgimti bunionai: kai kurie žmonės jau gimsta su deformuotu didžiojo piršto sąnariu.
Vaikų ir paauglių hallux valgus: šie bunionai išsivysto jaunesniems nei 18 metų asmenims.
Kreiviojo piršto bunionas (bunionette): ši buniono rūšis formuojasi prie mažojo piršto pagrindo, dažnai dėl netinkamų batų ar pasikartojančios spaudimo veiklos.

Kaip dažnai pasitaiko bunionai?

Bunionai yra labai dažna problema. Manoma, jog maždaug trečdalis žmonių bent kartą gyvenime susiduria su šiuo sutrikimu.

Buniono simptomai

Atsiradęs kaulinis guzas prie didžiojo piršto pagrindo – pagrindinis buniono požymis. Tačiau ši būklė gali sukelti ir kitus nemalonius simptomus:

Susiję įrašai

Skausmas ar sustingimas didžiajame piršte.
Patinimas ir paraudimas aplink sąnarį.
Piršto judesių ribotumas, o lankstant – skausmas arba deginantis pojūtis.
Nemalonūs pojūčiai avint tam tikrus batus ar skausmo paaštrėjimas, avint siaurus batus.
Kartais atsiranda nuospaudų ar ypač pastorėjusios odos.
Pirštų deformacijos, pvz., plaktukiniai pirštai, sukeliantys papildomų skausmų ir sunkumų.
Nutirpimas piršte ar šalia jo.

Bunionų atsiradimo priežastys

Bunionų formavimasis dažniausiai susijęs su keliais veiksniais vienu metu. Svarbų vaidmenį turi paveldimumas, pėdos kaulinių struktūrų ypatumai, judėjimo pobūdis bei netinkamų batų avėjimas. Ilgainiui nuolatinis spaudimas MTP sąnariui (dažniausiai per kelerius metus) lemia sąnario iškrypimą, o to pasekmė – buniono susidarymas.

Dažnesnės per didelio spaudimo priežastys:

Siauri ar smailiomis nosimis batai, veržiantys pirštus.
Pėdos judesio biomechanikos ypatumai.
Ligos, sukeliančios uždegimą sąnariuose, pvz., reumatoidinis artritas ar vilkligė.
Ilgas stovėjimas ar intensyvus fizinis darbas.

Kas gali turėti didesnę riziką susirgti bunionais?

Moterų tarpe bunionai pasitaiko dažniau nei vyrų.
Vargintų bunionų tėvų ar tėvų su pėdos biomechanikos sutrikimais vaikai patenka į aukštesnės rizikos grupę. Daugiau nei 70 % žmonių, sergančių bunionais, tą turėjo ir šeimos nariai.
Žmonės, patyrę pėdos traumas ar aktyviai sportuojantys.

Galimos komplikacijos

Bunionas gali paskatinti tam tikras komplikacijas:

Maišelio uždegimą (bursitą), kai aplink sąnarį esantis skysčių maišelis tampa skausmingas.
Plaktukinius pirštus.
Osteoartrito išsivystymą.

Buniono nustatymas

Šią deformaciją dažniausiai atpažįsta gydytojas atlikęs fizinę pėdos apžiūrą ir išklausęs nusiskundimus. Gydytojas gali teirautis, kada pirmąkart pastebėjote iškilimą, kokiomis aplinkybėmis simptomai stiprėja.

Esant poreikiui, rekomenduojama kreiptis į pėdos specialistą. Tiksliai įvertinti buniono mastą ir pėdos kaulų padėtį gali prireikti rentgeno nuotraukos.

Buniono gydymas

Ekspertai taiko įvairius gydymo metodus, atsižvelgdami į jūsų simptomus ir buniono išplitimą. Dažniausi bunionų gydymo būdai:

Batai su plačia ir gilia nosele – jie sumažina spaudimą pirštams. Jei reikia, galima naudoti batų praplatinimo priemones.
Buniono pagalvėlės ir fiksavimas: specialios minkštos pagalvėlės, kuriomis apklojamas skaudantis sąnarys, mažina spaudimą ir skausmą. Gali būti rekomenduojamas medicininis pirštų fiksavimas norint palaikyti teisingą padėtį.
Ortopediniai įdėklai į batus: net paprasti, įsigyjami vaistinėje, įdėklai ar specialiai pagaminti minkšti įdėklai gali palaikyti pėdos taisyklingą padėtį. Kartais tarp didžiojo ir antrojo piršto įdedamas skirtukas. Tolimesniam stabilizavimui naktį tinka specialus įtvaras, laikantis pirštą tiesų.
Skausmas valdomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo: juos galima vartoti tabletėmis arba tepant kremą/gelį į skaudančią vietą. Svarbu neviršyti gydytojo rekomenduotos vartojimo trukmės.
Vėsinimas: ledo maišelių ar šalto kompreso pridėjimas sumažina tinimą. Reikia ledu apvynioti plonu rankšluosčiu, kad nepažeistumėte odos.
Kortikosteroidai: skiriami, kai reikalingas stipresnis uždegimo slopinimas.
Kineziterapija: gydymo specialistas gali sudaryti pratimų programą raumenims stiprinti ir pėdos padėčiai gerinti.
Operacija svarstoma tada, kai kitos priemonės nepadeda ar skausmas labai stiprus. Gydytojas išsamiai paaiškins, kokios operacijos reikia ir kaip ji atliekama.

Ar bunionai praeina savaime?

Bunionas pats savaime neišnyks ir savarankiškai jo neišsigydysite. Jei pastebėjote iškilimą ar jaučiate simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris įvertins situaciją ir pasiūlys tinkamiausią pagalbą.

Bunionų prevencija

Nors bunionų išvengti ne visada įmanoma, nes dažnai veikia įvairūs faktoriai, kai kurių veiksmų verta imtis norint sumažinti riziką arba sustabdyti jų progresavimą:

Nevilkėkite siaurų ar smailianosinių batų – ypač jei jie spaudžia pirštus.
Visada pasimatuokite kelias skirtingas batų poras, nes dydžiai ir plotis gali skirtis tarp gamintojų ar modelių.
Prieš pirkdami, pavaikščiokite ir įsitikinkite, kad batas niekur nespaudžia, netrintų ir nevaržytų judesių.
Batus matuokitės dienos pabaigoje – kojos tuomet natūraliai kiek patinusios, todėl pasirinksite tinkamesnį dydį.
Jeigu turite plokščiapėdystę ar itin aukštą pėdos keltį, pasitarkite su gydytoju dėl ortopedinių įdėklų.

Kokia buniono eiga ir prognozė?

Dažniausiai šia problema turintys žmonės sėkmingai suvaldo simptomus ir gali beveik nesumažinus gyvenimo kokybės judėti įprastai. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti chirurginės intervencijos.

Jeigu prireikia operacijos, dauguma žmonių po 2–3 mėnesių gali vėl užsiimti įprasta kasdiene veikla.