Helicobacter pylori arba trumpai H. pylori – tai bakterijos, dažniausiai gyvenančios žmogaus skrandyje. Tai viena iš dažniausių ilgalaikių bakterinių infekcijų, nustatoma daugiau nei pusei pasaulio gyventojų. Tačiau daugeliu atvejų H. pylori nesukelia jokių ryškių ligos požymių.
- 1.Kas yra H. pylori infekcija
- 2.H. pylori simptomai
- 3.H. pylori priežastys ir užsikrėtimo būdai
- 4.Galimos H. pylori komplikacijos
- 5.Kaip nustatoma H. pylori infekcija
- 6.H. pylori gydymas ir priežiūra
- 7.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 8.Kaip apsisaugoti nuo H. pylori infekcijos
- 9.Vaikų prognozė sergant H. pylori infekcija
Kas yra H. pylori infekcija
Dažniausiai H. pylori užsikrečiama dar vaikystėje, ypač vietovėse, kur dažnos higienos problemos ir gyventojai glaudžiau gyvena kartu. Išsivysčiusiose šalyse jaunesnių nei 10 metų vaikų tarpe ši bakterija pasitaiko retai, tuo tarpu besivystančiose regionuose H. pylori dažnis – gerokai didesnis. Perpildytos gyvenimo sąlygos ir prasta sanitarija žymiai padidina infekcijos riziką.
Kaip H. pylori paveikia organizmą
Šios spiralės formos bakterijos geba išgyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje – jos gamina fermentus, neutralizuojančius rūgštį. Tai leidžia H. pylori prasiskverbti į skrandžio gleivinę, kur gali sukelti ilgalaikį uždegimą ir pažeidimus. Kartais tai nulemia:
- Opas – skausmingas žaizdeles skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje.
- Gastritą – skrandžio uždegimą.
- Padidėjusią riziką susirgti skrandžio vėžiu (nors dauguma užsikrėtusiųjų šia liga visgi nesuserga).
H. pylori simptomai
Daugumos vaikų H. pylori infekcija būna nepastebima – tik 5–10 % užsikrėtusiųjų atsiranda kokių nors simptomų. Kai požymiai visgi išryškėja, juos dažniausiai sukelia opaligė ar skrandžio uždegimas.
- Būklei būdingas blankus arba deginantis skrandžio skausmas. Jis dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po valgio arba nakties metu, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, kartais kartojasi savaitę arba ilgiau.
- Kiti galimi simptomai:
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Pučiamas pilvas
- Pykinimas ar vėmimas (kartais su krauju)
- Raugėjimas
- Apetito stoka
- Sotus jausmas net ir pavalgus labai nedaug
- Virškinimo sutrikimai
Kaip išmatos gali rodyti H. pylori komplikacijas
Sergant H. pylori infekcija išmatos dažniausiai atrodo įprastai, nes simptomai būna silpni arba jų visai nėra. Vis dėlto tamsios, juodos ar dervos spalvos išmatos gali signalizuoti apie kraujavimą viršutiniame virškinimo trakte, dažniausiai dėl opos. Taip pat kraujo priemaišos išmatose, kurios atrodo raudonos, rodo, kad kraujavimas yra apatinėje virškinimo sistemos dalyje. Pajutus tokius simptomus svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
H. pylori priežastys ir užsikrėtimo būdai
Pagrindinis H. pylori plitimo šaltinis – tiesioginis kontaktas tarp žmonių. Bakterijų galima rasti užsikrėtusiųjų seilėse, išmatose, dantų apnašuose. Dažnai infekcija perduodama bendro naudojimo indais ar po nepakankamai kruopštaus rankų plovimo po tualeto.
- Kontaktas su užsikrėtusiu žmogumi ar jo kūno skysčiais
- Maistas ar vanduo, užteršti bakterijomis dėl nešvarios aplinkos ar higienos reikalavimų nesilaikymo
Ar H. pylori yra užkrečiama?
Taip, H. pylori infekcija plinta nuo žmogaus žmogui, dažniausiai per nešvarias rankas ar buitinį kontaktą.
Rizikos veiksniai
Dažnas buvimas gausiai apgyvendintuose namuose ir prasta sanitarija, ypač vaikystėje, ženkliai padidina riziką užsikrėsti H. pylori. Nors užkratas gali patekti ir per maistą ar vandenį, dažniausiai infekcija perduodama per tiesioginį ryšį.
Galimos H. pylori komplikacijos
Žmonės, sergantys H. pylori infekcija, turi padidėjusią tikimybę ilgainiui susirgti skrandžio vėžiu. Jei Jūsų šeimoje yra paveldimų skrandžio vėžio atvejų, gydytojas gali papildomai rekomenduoti ištirti H. pylori antikūnus, net jei nėra skrandžio opoms būdingų simptomų. Gydymas ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją sumažina sunkių komplikacijų riziką. Taip pat naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius, produktus su skaidulomis.
Kaip nustatoma H. pylori infekcija
Įtariant H. pylori bakterijų sukeltą opaligę, gydytojas gali paskirti keletą diagnostinių tyrimų:
- Kvėpavimo testas – nustato bakterijų buvimą pagal kvėpavimą
- Kraujo tyrimas
- Išmatų (koprologinis) tyrimas
- Viršutinė endoskopija
H. pylori gydymas ir priežiūra
Jei H. pylori nesukelia jokių simptomų, gydymas dažnai nėra būtinas. Tačiau prasidėjus opaligei ar gastritui, taikomas kompleksinis gydymas antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais (protonų siurblio inhibitoriais).
- Antibiotikai: dažniausiai skiriamos dvi skirtingos rūšys (pvz., amoksicilinas, klaritromicinas, metronidazolas ar tetraciklinas).
- Protonų siurblio inhibitoriai: padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą, gerina opų gijimą. Tai gali būti vaistai su veikliąja medžiaga omeprazolu, lansoprazolu, pantoprazolu, rabeprazolu, ezomeprazolu.
- Bismuto preparatai, pavyzdžiui bismuto subsalicilatas, papildo gydymą, nes apsaugo skrandžio gleivinę.
- Yra ir šiuolaikinių kombinuotų preparatų – pavyzdžiui, viena kapsulė gali sudaryti dvi antibiotikų rūšis ir rūgštingumą mažinantį vaistą.
Paprastai kombinuotas gydymas trunka apie dvi savaites.
Gydytojas taip pat rekomenduos vengti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), nes jie didina opų riziką.
Ribotini maisto produktai sergant H. pylori infekcija
Tam tikri produktai gali dirginti skrandį ar pabloginti simptomus – patariama vengti:
- Aštrių prieskonių ir aitriųjų pipirų
- Rūgščių vaisių (citrinų, apelsinų, greipfrutų)
- Riebių maisto produktų (riebios mėsos, keptų ar perdirbtų gaminių, riebių sūrių)
- Kavos, stiprios arbatos, gazuotų gėrimų
- Alkoholio, nes jis ypatingai dirgina skrandžio gleivinę
- Perdirbtų maisto gaminių su daug konservantų ar priedų
Kiekvienas žmogus yra individualus – jei pastebite, kad konkretūs produktai provokuoja rėmenį ar virškinimo sutrikimus, jų taip pat reikėtų vengti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei pasireiškia opaligei ar gastritui būdingi simptomai – pavyzdžiui, nuolatinis skrandžio skausmas, kraujavimas iš virškinamojo trakto (vėmimas krauju ar kraujo priemaišos išmatose). Taip pat verta išsitirti, jei šeimoje pasitaiko skrandžio vėžio atvejų.
Net ir užbaigus gydymą, jei simptomai išlieka, svarbu kreiptis į gydytoją pakartotinai. Gali būti atliekami pakartotiniai tyrimai – taip įsitikinama, ar infekcija visiškai išgydyta, o prireikus ieškoma kitų simptomų priežasčių.
Kaip apsisaugoti nuo H. pylori infekcijos
- Gerkite tik švarų, patikimai paruoštą vandenį ir jį naudokite maisto ruošai
- Reguliariai bei kruopščiai (bent 20 s.) plaukite rankas su muilu ir vandeniu – prieš valgį ir po tualeto
Vaikų prognozė sergant H. pylori infekcija
Labai svarbu, kad vaikai, kuriems skirta gydymo schema, išgertų visus vaistus iki galo. Tinkamai gydant, per tris metus infekcija pasikartoja mažiau nei vienam iš dešimties vaikų. Opų gijimui gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių, tad simptomai išnyksta palaipsniui.
Kaip sužinoti, ar H. pylori infekcija išgydyta?
Po gydymo gydytojas gali paskirti kvėpavimo arba išmatų testą, tačiau šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus mažiausiai dviem savaitėms po rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimo pabaigos ir keturioms savaitėms po antibiotikų kurso pabaigos. Taip tiksliai nustatoma, ar bakterijos kūne dar yra.
