HELLP sindromas: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

HELLP sindromas – tai reta, tačiau pavojinga komplikacija nėštumo metu, susijusi su kraujo ir kepenų pažeidimu. Daugiausia ji pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, nuo 28 iki 40 savaitės, tačiau gali išsivystyti ir nuo 20-os savaitės ar net per pirmąją savaitę po gimdymo.

Kas sudaro HELLP sindromą?

Pavadinimas HELLP susideda iš pirmųjų anglų kalbos žodžių raidžių:

H – hemolizė, arba raudonųjų kraujo kūnelių irimas, dėl kurio pablogėja deguonies pernešimas organizme;
EL – padidėję kepenų fermentai, rodantys kepenų veiklos sutrikimus;
LP – sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, kas gali sukelti kraujavimo ir krešėjimo problemų.

Kaip HELLP sindromas siejamas su preeklampsija?

Šis sindromas neretai laikomas viena sunkiausių preeklampsijos formų, tačiau tam tikrais atvejais laikomas ir atskira liga. Preeklampsijai būdingas padidėjęs kraujospūdis ir baltymas šlapime, tuo tarpu HELLP gali išsivystyti net ir nesant aiškių preeklampsijos požymių. Kai kuriais atvejais, apie penktadalį visų atvejų, HELLP diagnozuojamas be aukšto kraujospūdžio ar baltymo šlapime.

Kiek dažnai pasitaiko HELLP sindromas?

Šis sindromas itin retas – pasireiškia 0,1–0,6 % visų nėštumų. Preeklampsija išsivysto maždaug 8 % nėščiųjų, o apie 20 % jų gali patirti HELLP sindromą.

Susiję įrašai

HELLP sindromo simptomai

Pagrindiniai požymiai gali būti panašūs į preeklampsijos, tačiau yra ir išskirtinių simptomų:

Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo pusėje – dažnai laikomas būdingu HELLP požymiu;
Galvos skausmai;
Regėjimo neryškumas;
Pykinimas ar vėmimas;
Bendras silpnumas, nuovargis;
Patinimai, ypač kojose, greitas kūno svorio augimas;
Diskomfortas kvėpuojant giliai.

Retesniais atvejais gali atsirasti itin stiprūs kraujavimai iš nosies, priepuoliniai traukuliai ar nekontroliuojami kūno drebėjimai. Dėl to HELLP sindromas gali būti supainiotas su dažnesnėmis ligomis. Jei nėštumo metu pastebite tokius simptomus, būtina pasitarti su gydytoju.

Kaip atsiranda HELLP sindromas?

Šio sindromo atsiradimo priežastys iki šiol nėra žinomos. Dažnai jis klaidingai diagnozuojamas, nes simptomai panašūs į kitas, kur kas dažnesnes būkles.

Kokie yra rizikos veiksniai?

Jau buvusi preeklampsijos ar eklampsijos diagnozė;
HELPP sindromo patirtis ankstesniame nėštume;
Amžius – rizika didėja po 35 metų;
Buvęs gimdymas;
Sergama inkstų, cukriniu diabetu ar hipertenzija;
Kai kurių šalių medicininėje literatūroje aptariamas ir baltasis odos tipas.

Jei moteris nėštumo metu turėjo bent vieną iš šių rizikos faktorių, rekomenduojama atidžiau stebėti savo sveikatą.

Kokios galimos komplikacijos?

Komplikacijos motinai

Kraujavimo ir krešėjimo sutrikimai, tokie kaip išplitusi intravaskulinė koaguliacija (DIC);
Inkstų pažeidimas ir jų nepakankamumas;
Kepenų kraujavimas ar funkcijos nepakankamumas;
Skysčių kaupimasis plaučiuose (plaučių edema), apsunkinantis kvėpavimą;
Eklampsija – sunkesnė preeklampsijos forma;
Priešlaikinis placentos atsiskyrimas.

Komplikacijos vaisiui

Priešlaikinis gimdymas;
Vaisiaus augimo sulėtėjimas gimdoje;
Trombocitopenija, mažakraujystė ar kiti kraujo sutrikimai;
Kvėpavimo problemos po gimimo.

Kaip diagnozuojamas HELLP sindromas?

Gydytojas, įtardamas šią būklę, pirmiausia atliks klinikinį ištyrimą ir ieškos būdingų požymių, ypač skausmo dešinėje viršutinėje pilvo dalyje bei kojų tinimo. Dažnai bus pastebėtas padidėjęs kraujospūdis ir baltymas šlapime. Tiksliai diagnozei patvirtinti atliekami išsamūs kraujo tyrimai:

Bendras kraujo tyrimas (BKT);
Kepenų fermentų tyrimai;
Inkstų funkcijos rodikliai.

Jei simptomai sunkūs, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kepenų ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti organo padidėjimą ar vidinį kraujavimą.

HELPP sindromo skirstymas pagal sunkumą

Kai kurie gydytojai HELLP sindromą skirsto į tris klases pagal trombocitų kiekį kraujyje:

I klasė – ryškiai sumažėjęs kiekis (sunki eiga);
II klasė – vidutinio sunkumo sumažėjimas;
III klasė – lengva eiga.

Gydymo galimybės

Pagrindinis ir efektyviausias gydymas – gimdymas. Jei nėštumas trunka 34 ar daugiau savaičių arba simptomai labai stiprūs, paprastai rekomenduojama nedelsti ir skatinti gimdymą, net jei tai reiškia priešlaikinį naujagimio atėjimą. Dažniausiai po gimdymo sindromo simptomai išnyksta per kelias dienas.

Jei kūdikis dar per mažas, gydytojas gali taikyti gydymą, kurio tikslas – padėti vaisiui priaugti svorio ar pasirengti gimimui:

Vaistai kraujospūdžiui mažinti;
Kraujų perpylimai, siekiant padidinti trombocitų kiekį;
Magnio sulfatas traukulių profilaktikai;
Kortikosteroidai siekiant paspartinti vaisiaus plaučių brendimą;
Reguliarūs kraujo tyrimai kepenų ir trombocitų stebėsenai.

Taip pat atliekami papildomi vaisiaus tyrimai: biocheminis profilis, nekrūvio testas, ultragarsas.

Ar įmanoma apsisaugoti nuo HELLP sindromo?

Šiuo metu nėra aiškių prevencijos būdų. Svarbiausia – reguliarios nėščiųjų apžiūros, kurios leidžia laiku pastebėti besivystančias komplikacijas ir užkirsti kelią jų sunkėjimui. Rizikos grupėms kartais skiriama mažų dozių aspirino po 12-os nėštumo savaitės, jei gydytojas mano, kad ši priemonė tinka.

Valgykite pilnavertiškai: rinkitės grūdinius produktus, liesą baltymą, vaisius ir daržoves;
Reguliariai mankštinkitės;
Nepamirškite lankytis nėščiosioms skirtuose patikrinimuose;
Stenkitės pakankamai miegoti (bent 8 val. per parą);
Diskutuokite su gydytoju apie galimas rizikas nėštumo metu.

Prognozė ir kas laukia ateityje

HELPP sindromas yra rimta, bet išgydoma būklė, jei reaguojama laiku. Gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su nėščiosiomis, atidžiai stebėdami būklę ir esant rizikai priima sprendimą dėl gimdymo. Laiku pastebėjus ligą, prognozė yra gera – daugiau kaip 99 % moterų pasveiksta, jei apsilankoma pas gydytoją pakankamai anksti.

Tuo tarpu vaisiaus išgyvenamumas priklauso nuo nėštumo laikotarpio, būklės sunkumo ir taikomo gydymo. Kuo ilgiau nėštumas trunka, tuo didesnė tikimybė, kad naujagimis bus sveikesnis. Naujagimiams, sveriantiems bent 900 gramų, išgyvenamumas bei rizika nesiskiria nuo kitų naujagimių tos pačios masės, tačiau anksčiau gimę kūdikiai gali turėti kvėpavimo, regos ar vystymosi problemų. Bendra vaisiaus išgyvenamumo tikimybė svyruoja tarp 40 ir 90 %, daugiausiai dėl nėštumo trukmės skirtumų.

HELPP sindromas paprastai praeina per keletą dienų po gimdymo. Vis dėlto, patyrus šį sindromą vieno nėštumo metu, didesnė rizika kartotis ateityje – sindromas pasikartoja iki 20 % atvejų.