Hemangioma – tai darinys, kuris atsiranda dėl netaisyklingai augančių kraujagyslių sankaupų. Jis dažniausiai pasireiškia kaip raudona arba violetinė išauga ant šviesios odos ar ruda dėmė ant tamsios. Šis darinys gali būti įgimtas, išryškėti kūdikystėje arba susiformuoti vėliau gyvenime.
Kaip atpažįstamas hemangioma?
Hemangiomos dažniausiai pasitaiko vaikams ir kūdikiams – maždaug 1 iš 10 naujagimių ją turi vos gimę. Tačiau šie dariniai nėra būdingi tik vaikams: vyresni nei 75 metų žmonės taip pat dažnai susiduria su vadinamomis vyšninėmis hemangiomomis.
Paprastai šie dariniai išlieka gerybiniai – jie nėra vėžiniai ir neplinta į kitus organus. Tik itin retais atvejais hemangioma supiktybėja.
Hemangiomų rūšys
- Kapiliarinė hemangioma – tai paviršiniai kraujagyslių dariniai, kurie dažniausiai matomi ant odos. Kūdikystėje dažni vadinamieji „braškiniai“ hemangiomos tipai, o vyresnio amžiaus žmonėms – „vyšninės“.
- Kaverninė hemangioma – susiformuoja gilesniuose odos sluoksniuose, ypač aplink akis. Šio tipo hemangioma gali paveikti regėjimą, jei auga arti akies obuolio ar spaudžia gretimus audinius, kartais sukelia tokias problemas kaip tinginė akis ar glaukomą.
Ar hemangioma pavojinga?
Didžioji dauguma hemangiomų nepavojingos. Tačiau jos gali būti rizikingos, jei atsiranda svarbiose kūno vietose. Augdami šalia gyvybiškai svarbių organų jos gali spausti ar pažeisti audinius – tokiu atveju rizika didėja priklausomai nuo konkrečios hemangiomos vietos.
Hemangiomos simptomai
Šie dariniai kūne gali pasireikšti bet kur, tačiau dažniausiai atsiranda ant galvos ar kaklo. Matomiausios jos, kai iškyla ant odos, bet kartais susiformuoja gleivinėse – pavyzdžiui, burnoje ar ant liežuvio, o kai kada auga ir vidaus organuose, ypač kepenyse, nepastebimai ir be simptomų.
- Būna iškilios, primenančios pūsleles ar guzelius.
- Spalva priklauso nuo odos atspalvio bei gylio: nuo ryškiai raudonos ar violetinės iki rudos, tamsesnės ar melsvos.
- Dydis gali svyruoti – nuo kelių milimetrų iki 5 centimetrų pločio.
- Dažniausiai atsiranda pavieniui, tačiau kartais jas galima pastebėti ir grupėmis, arba susiliejusias didesniuose plotuose.
Hemangioma dažniausiai nėra skausminga. Bet skausmas gali atsirasti, jei ji didelė, iškilusi judrioje vietoje arba buvo sužalota (pavyzdžiui, įbrėžus). Tokie dariniai mažai kada kraujuoja, nebent pažeidžiami.
Hemangiomos vystymosi etapai
Kūdikystėje atsiradusios hemangiomos paprastai vystosi dviem etapais:
- Augimo etapas (proliferacija) – per pirmuosius metus po gimimo hemangioma sparčiai auga.
- Sunykimo etapas (involiucija) – vėliau hemangioma po truputį mažėja, dažniausiai tai prasideda apie pusantrų metų amžiaus ir gali tęstis kelerius metus. Maždaug pusėje atvejų hemangioma sunyksta iki 5 metų, o didžioji dauguma iki 9 metų amžiaus.
Baigus vystytis, hemangioma gali visiškai išnykti, kartais nepalikdama jokių žymių. Visgi kai kuriais atvejais oda toje vietoje lieka pakitusi ar randuota.
Įgimtos (jau gimimo metu matomos) hemangiomos taip pat gali keistis – kai kurios greit sunyksta, kitos išlieka ilgą laiką ar tik dalinai sumažėja.
Hemangiomų atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
Hemangiomos formuojasi dėl nenormalaus kraujagyslių augimo, tačiau mokslininkai vis dar tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių taip nutinka.
- Amžius: Dažniausiai pasitaiko naujagimiams iki kelių mėnesių.
- Priešlaikinis gimimas: Net 20% prieš laiką gimusių kūdikių gali išsivystyti hemangioma.
- Lytis: Hemangiomos net keturis kartus dažniau pasitaiko mergaitėms.
- Odos tipas: Dažnesnės turintiems šviesią odą.
- Kitos ligos: Kartais hemangiomos susijusios su tam tikrais sindromais, pavyzdžiui, PHACE ar von Hipel-Lindau liga.
Galimos komplikacijos
- Regėjimo organai: Ant akių ar aplink jas augančios hemangiomos gali pažeisti akį bei sutrikdyti regėjimą.
- Kvėpavimo takai: Apatinėje veido ar kaklo dalyje esančios hemangiomos gali spausti kvėpavimo takus ir trukdyti kvėpuoti.
- Nugaros smegenys: Esant tam tikrose stuburo vietose, hemangioma gali spausti ar pažeisti nervinius audinius.
- Vidaus organai: Didelės ar daugybinės, vidaus organuose esančios hemangiomos gali pakenkti jų funkcijai.
Hemangiomų diagnostika
Odos hemangiomas dažnai galima pastebėti įprastinės apžiūros metu. Papildomai, gydytojas gali pasitelkti ultragarsą, kuris padeda įvertinti kraujagyslių darinį dėl juose tekančio kraujo. Kartais atliekami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, biopsija, kuri padeda tiksliai nustatyti audinio pobūdį, nors šio tyrimo dažniausiai neprireikia.
Dėl įtartinų arba giliai esančių hemangiomų gali būti skiriami kiti vaizdiniai tyrimai, kaip magnetinio rezonanso tomografija. Taip pat gali būti atliekami kraujo ar genetiniai tyrimai, siekiant tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti kitas galimas ligas.
Hemangiomų gydymas
Nors daugumai hemangiomų gydymas nereikalingas, kai kuriais atvejais jis būtinas. Dažnai gydytojas pataria tiesiog stebėti kūdikio ar vaiko hemangiomą, nes ši linkusi išnykti savaime.
Gydymas taikomas šiais atvejais:
- Jei hemangioma auga pavojingoje ar jautrioje vietoje, kur gali pakenkti aplinkiniams audiniams ar organams
- Didelė hemangioma, kuri gali sukelti funkcinių ar kosmetinių problemų
- Jei ji gerokai matoma, ypač ant veido
- Pažeista ar kraujuojanti hemangioma, kai būtina gydyti žaizdą ir užkirsti kelią komplikacijoms
Hemangiomų gydymo metodai
- Beta adrenoblokatoriai: Pirmos eilės vaistai hemangiomoms gydyti, ypač kūdikiams. Jie vartojami per burną ar vietiškai, padeda sumažinti hemangiomos dydį augimo fazėje.
- Kortikosteroidai: Gali būti tepami ant odos arba suleidžiami į hemangiomą, taip pat veikia jos mažėjimą.
- Lazerių terapija: Taikoma paviršinėms hemangiomoms stabdyti ar pašalinti, dažnai padeda išblukinti likusią odos spalvą.
- Kraujagyslių uždarymas: Tokie metodai kaip skleroterapija ar embolizacija nutraukia kraujo pritekėjimą į hemangiomą.
- Chirurgija: Kartais, ypač didesniems ar gilesniems dariniams, gali būti reikalinga operacija. Ji padeda visiškai pašalinti hemangiomą ar atkurti pažeistus audinius.
Vyresnio amžiaus žmonių vyšninės hemangiomos paprastai gydymo nereikalauja, nebent jos kelia diskomfortą ar kraujuoja.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, jei:
- Hemangioma staiga pakeičia spalvą
- Pradeda kraujuoti, skilinėja ar šlapiuoja
- Yra arti akių, burnos, smakro ar gerklės
Gydymo perspektyvos
Hemangiomos eiga priklauso nuo tipo, vietos ir amžiaus, kada ji atsirado. Dauguma atvejų šie dariniai nėra pavojingi gyvybei ir neretai išnyksta savaime. Jei reikalingas gydymas, šiandien siūloma daug veiksmingų pagalbos būdų.
Jei kyla abejonių dėl vaikų hemangiomų, verta nebijoti klausti gydytojo ar šeimos gydytojo – specialistas padės pasirūpinti tiek gydymu, tiek nuraminti rūpesčius dėl šių darinių.
Kuo hemangioma skiriasi nuo kitų apgamų?
Hemangiomos laikomos kraujagysliniais apgamais – jos atsiranda dėl pakitusių ar išsiplėtusių kraujagyslių. Tuo tarpu įprasti apgamai (pigmentinės dėmės) formuojasi iš odos spalvos ląstelių – melanocitų.
