Hemolizinė anemija – tai kraujo liga, kai raudonieji kraujo kūneliai suyra arba išnyksta greičiau, nei organizmas spėja pagaminti naujus. Dėl to sumažėja bendras eritrocitų kiekis kraujyje, o pačios anemijos sunkumas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Kai kuriais atvejais šią būklę galima sėkmingai išgydyti radus ir pašalinus pagrindinę priežastį. Vis dėlto, jei stipri hemolizinė anemija nėra gydoma, ilgainiui ji gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų.
Kas yra hemolizinė anemija?
Skirtingai nuo kitų anemijos rūšių, hemolizinė anemija pasireiškia tuomet, kai raudonieji kraujo kūneliai irimo arba netenka gyvybingumo anksčiau nei įprastai – tik apie 120 dienų po susiformavimo. Dėl pagreitinto nykimo kaulų čiulpai nespėja atkurti prarastų eritrocitų, todėl kraujyje jų mažėja. Yra ir kitų anemijos tipų, kuriuos lemia nepakankama kraujo gamyba arba stiprus kraujavimas, išsekantis eritrocitų atsargas. Tačiau hemolizinė anemija nėra tokia dažna kaip dėl netekčių ar sutrikusios kraujodaros atsiradusi anemija.
Kuo hemolizinė anemija skiriasi nuo autoimuninės hemolizinės anemijos?
Autoimuninė hemolizinė anemija atsiranda, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja savo raudonuosius kraujo kūnelius – juos ima laikyti svetimais. Organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš eritrocitus, ko pasekoje jie sparčiai naikinami. Tuo tarpu hemolizinę anemiją gali sukelti ir paveldimos ligos, kai kurie vaistai ar infekcijos.
Kas gali susirgti hemolizine anemija?
Ši liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus, lyties ar rasės atstovams. Hemolizinės anemijos formų yra daug, jų eiga ir sunkumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Kas gresia negydant hemolizinės anemijos?
Jei hemolizinė anemija yra stipri ir užsitęsusi, dėl mažo deguonies pernešimo gali vystytis rimti širdies ritmo pažeidimai, išsiplėsti širdies raumuo ar ištikti širdies nepakankamumas.
Hemolizinės anemijos priežastys
Genetiniai sutrikimai
Kai kurios paveldimos ligos lemia kraujo ląstelių silpnumą ar trumpą jų gyvavimo laiką:
- Jautrios forma eritrocitų ligos, pvz., pjautuvinių ląstelių anemija, kai gaminami nenormalūs eritrocitai, linkę užsikimšti mažuose kapiliaruose ar kauptis kepenyse, blužnyje.
- Talasemija – genetinė liga, sukelianti nenormalių eritrocitų gamybą, todėl jie greitai suardomi.
- G6PD fermento stygius – šis įgimtas sutrikimas silpnina kraujo ląstelių apsaugą, tad jos lengviau suyra veikiant infekcijoms ar kai kuriems vaistams.
Infekcijos
Tam tikros infekcijos taip pat gali tapti hemolizinės anemijos priežastimi:
- Malarija, plintanti per užsikrėtusių uodų įkandimus, suardo eritrocitus kraujyje.
- Bakterijos gali sukelti tokias infekcijas, kaip erkinė dėmėtoji karštligė (sukeliama Rickettsia rickettsii), arba Haemophilus influenzae sukeltos ligos.
- Virusai, pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), taip pat gali skatinti raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
Vaistų poveikis
Hemolizinė anemija gali išsivystyti vartojant tam tikrus vaistus, nors tai nebūdinga visiems žmonėms. Dažniau tokį šalutinį poveikį sukelia:
- Antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas
- Kininis vaistas maliarijai gydyti
- Kraujospūdį mažinantys vaistai, pavyzdžiui, metildopa
- Antibakteriniai vaistai – sulfonamidai
Hemolizinės anemijos simptomai
Šios ligos požymiai gali būti nevienodi – nuo lengvų iki stiprių, atsirasti staiga arba vystytis pamažu. Dažniausiai pasireiškia:
- Odos, gleivinių ir akių baltymų pageltimas (gelta), dažniausiai susijęs su padidėjusiu bilirubino kiekiu dėl raudonųjų kraujo kūnelių irimo.
- Dažnas nuovargis, paveikiantis kasdienę veiklą.
- Pablogėjęs kvėpavimas, nes sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir pernešamo deguonies kiekis.
- Labai dažnas širdies plakimas, kartais pereinantis į širdies ritmo sutrikimus.
- Kraujospūdžio sumažėjimas (hipotenzija).
- Kraujas šlapime – dažnesnis pjautuvinės anemijos atveju.
- Padidėjusi blužnis ar kepenys, kurios naikina pažeistus kraujo kūnelius.
Ar anemija gali tapti skubia medicinine būkle?
Staiga sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (ūminė anemija) dažnai rodo labai greitą kraujo netekimą arba itin spartų eritrocitų irimą. Tokiu atveju gali pasireikšti žymus silpnumas, išreikštas širdies plakimas ar sunkumas kvėpuojant.
Hemolizinės anemijos diagnozė
Kaip nustatoma ši liga?
Nustatant hemolizinę anemiją, vertinama jūsų, taip pat artimųjų ligų istorija, ieškoma galimų infekcijų ir vaistų, galinčių sukelti šią būklę. Gydytojas taip pat atliks būtinus tyrimus, atkreipdamas dėmesį į anemijos, geltos ar padidėjusių kepenų ir blužnies požymius.
Kokius tyrimus dažniausiai naudoja?
Pagrindiniai kraujo tyrimai yra bendras kraujo ląstelių tyrimas (BKT), kuris informuoja apie:
- Raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų skaičių.
- Eritrocitų dydį ir formą.
- Hemoglobino kiekį (deguonį pernešančią kraujo baltymą).
- Hematokritą – eritrocitų užimamą kraujo tūrį.
Kiti galimi ištyrimo būdai
Norint išsiaiškinti tikslią hemolizinės anemijos formą ar priežastį, gali būti papildomai skiriami:
- Koombso testas autoimuninės anemijos nustatymui.
- Retikulocitų skaičius – parodo, kiek kaulų čiulpuose gaminama naujų eritrocitų.
- Haptoglobino tyrimas – sumažėjus šio baltymo kiekiui, dažnai signalizuojama apie didesnį eritrocitų irimą.
- Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas – padidėjęs šio fermento kiekis rodo intensyvų eritrocitų irimą.
- Nekonjuguoto bilirubino tyrimas – jei jo daug, greičiausiai stipriai ardomi eritrocitai.
- Periferinio kraujo tepinėlio analizė – leidžia įvertinti kraujo kūnelių formos ir dydžio pakitimus.
- Hemoglobino elektroforezė – padeda ištirti specifinius hemoglobino tipus, kurių pakitimai dažni kai kurių genetinių ligų atvejais.
Gydymo būdai
Ligos gydymas pirmiausia priklauso nuo jos sukėlėjo ir simptomų stiprumo. Jei anemija sunki, prireikus atliekamos kraujo perpylimai, kad greitai atkurtų raudonųjų kraujo kūnelių kiekį. Toliau ieškoma tikrosios priežasties ir, kiek įmanoma, pašalinamas ligos veiksnys – gydomos infekcijos ar keičiami vaistai.
Kaip išvengti hemolizinės anemijos?
Nors daugelio veiksnių, lemiančių šią ligą, kontroliuoti negalime (pvz., genetinių ligų ar traumų padarinių), tačiau ankstyvas dėmesys galimiems simptomams bei bendradarbiavimas su medikais, kai jaučiamas nuovargis, dusulys ar kiti anemijos požymiai, gali padėti išvengti sunkesnio ligos protrūkio.
Prognozė sergant hemolizine anemija
Ligos eiga gali būti labai individuali. Kartais hemolizinė anemija yra tik kitos, rimtesnės ligos simptomas ir reikalauja ilgesnio gydymo. Kitais atvejais ji pasireiškia kaip reakcija į infekciją ar vaistus, o pašalinus priežastį galima visiškai pasveikti.
Gyvenimas su hemolizine anemija
Net ir įveikus ligą, svarbu rūpintis savo sveikata, kad ateityje sumažėtų atkryčio rizika. Galima imtis šių priemonių:
- Subalansuota mityba, gausi vitaminų B12, C ir folio rūgšties – tai stiprina kraujodarą. Daugiau patarimų apie mitybą gali suteikti mitybos specialistas.
- Pakankamas skysčių vartojimas.
- Reguliari fizinė veikla, pasitarus su gydytoju pasirenkant tinkamą krūvį.
- Vengti infekcijų: plauti rankas ir riboti kontaktą su sergančiais žmonėmis.
- Užsirašyti savo simptomus, kad galėtumėte įvertinti sveikatos pokyčius.
- Apie besikeičiančius savijautos požymius nuolat informuoti gydytoją.
