Hemofagocitinė limfohistiocitozė: simptomai, priežastys ir prognozė

Hemofagocitinė limfohistiocitozė (HLH) – reta, tačiau labai pavojinga liga, kai žmogaus imuninė sistema veikia pernelyg aktyviai ir ima pulti ne tik svetimkūnius, bet ir paties kūno audinius. Imuniteto perteklius atsiranda dėl tam tikrų priežasčių, kurios gali būti įgimtos arba įgytos, ir tai nulemia ligos tipą bei eigą.

Kas yra hemofagocitinė limfohistiocitozė?

Šios būklės metu organizmo gynybos sistema, kuri įprastai saugo nuo infekcijų ar kitų žalingų veiksnių, ima gaminti pernelyg daug aktyvių imuninių ląstelių. Vietoje to, kad jos neutralizuotų pavojingus mikroorganizmus, šios ląstelės pažeidžia sveikus audinius – tai stipriai sutrikdo gyvybinius procesus ir gali būti gyvybei pavojinga. Dažniausiai HLH sukelia sunkias pasekmes, todėl svarbus greitas reagavimas ir gydymas.

Hemofagocitinės limfohistiocitozės tipai

Pirminė (šeiminė) HLH: Ši ligos forma susijusi su genetiniais pakitimais. Jie perduodami nuo abiejų biologinių tėvų ir dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, rečiau – vėliau.
Antrinė HLH: Šis HLH tipas išsivysto dėl tam tikrų ligų ar būklių, kurios trikdo imuninės sistemos darbą. Dažnesnės priežastys – onkologinės ligos, infekcijos (ypač Epstein-Barr virusas), autoimuniniai ar uždegiminiai sutrikimai.

Kieno gyvenimą gali paliesti ši liga?

Hemofagocitinė limfohistiocitozė gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama mažiems vaikams ir kūdikiams. Vis dėlto, HLH pasitaiko ir suaugusiesiems.

Kaip dažnai diagnozuojama HLH?

Ši liga priskiriama prie ypač retų. Tiksli atvejų statistika neaiški, nes HLH dažnai sunku atpažinti. Apie tris ketvirtadalius visų HLH atvejų sudaro antrinė forma, pirminė HLH diagnozuojama kur kas rečiau – maždaug vienam iš 50 000 žmonių.

Susiję įrašai

Hemofagocitinės limfohistiocitozės simptomai

Pagrindiniai simptomai

Karščiavimas, kuris nepraeina net vartojant antibiotikus.
Bėrimas.
Padidėjusi kepenys (hepatomegalija).
Padidėjusi blužnis (splenomegalija).
Padidėję limfmazgiai.

Kiti dažni požymiai

Mažakraujystė (anemija).
Sumažėjęs trombocitų kiekis (trombocitopenija).
Silpnumas, energijos stoka.
Galvos svaigimas.
Dirglumas, nuotaikų svyravimai.
Galvos skausmai.
Blyški oda.
Geltona oda ar akių baltymai (gelta).

Pavojingi simptomai

Dusulys, kvėpavimo sunkumai.
Traukuliai.
Kraujavimas akyse.
Sąmonės netekimas ar net koma.

Kas sukelia šią ligą?

HLH išsivysto dėl netinkamai veikiančios arba per daug aktyvios imuninės sistemos. Ligos eiga ir priežastys gali skirtis priklausomai nuo formos:

Pirminės HLH priežastys

Pirminė HLH kyla dėl genetinių mutacijų. Pažeisti genai (tokie kaip CD27, ILK, LYST, PRF1, RAB27, SH2D1A, STX11, STXBP2, UNC13D ir kt.) daro įtaką baltymų, būtiniems tinkamai imuninei sistemai veikti, gamybai. Dėl šių mutacijų žmogaus organizmas nepajėgia gaminti funkcionalių baltymų, atsakingų už infekcijų kontrolę, todėl stipriai sutrinka imuniteto balansas ir pasireiškia ligos simptomai. Šie genetiniai pakitimai paprastai paveldimi iš abiejų tėvų autosominiu recesyviniu būdu.

Antrinės HLH priežastys

Antrinė ligos forma atsiranda ne dėl paveldėtų genų, bet dėl kitų sveikatos sutrikimų ar stiprios imuninės reakcijos. Manoma, kad tam tikros ligos ar infekcijos gali išprovokuoti HLH išsivystymą. Prie dažniausių priežasčių priskiriama:

Epšteino-Baro viruso infekcija.
Kitos virusinės, bakterinės ir grybelinės infekcijos.
Susilpnėjusi imuninė sistema.
Autoimuninės ir autouždegiminės ligos.
Reumatinės ligos (juvenilinis idiopatinis artritas).
Medžiagų apykaitos sutrikimai.
Navikai, ypač ne-Hodžkino limfoma.

Kaip diagnozuojama hemofagocitinė limfohistiocitozė?

Norint nustatyti šią ligą, gydytojas įvertina simptomus, atlieka fizinę apžiūrą ir paskiria specifinius kraujo tyrimus bei kitus ištyrimus. Diagnozė tikėtina, jei nustatomi bent penki pagrindiniai kriterijai:

Aukšta temperatūra.
Padidėjusi blužnis.
Mažas raudonųjų ar baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų kiekis (citopenija).
Padidėję trigliceridai kraujyje arba sumažėjęs fibrinogeno kiekis.
Kaulų čiulpuose matomi pažeisti ar sunaikinti kraujo kūneliai (hemofagocitozė).
Sumažėjusi T limfocitų funkcija kraujyje.
Didelė feritino koncentracija kraujyje.
Padidėjęs tirpaus interleukino-2 receptoriaus (sCD25) kiekis kraujyje.

Diagnozei patvirtinti gali prireikti genetinių tyrimų, kraujo rodiklių, kepenų funkcijos įvertinimo, kaulų čiulpų biopsijos. Pagerėjus komplikacijų supratimui, šie testai padeda laiku pradėti gydymą.

Hemofagocitinės limfohistiocitozės gydymas

Infekcijų gydymas vaistais (antibiotikai ar antivirusiniai preparatai); imuninės sistemos slopinimas vaistais nuo uždegimo arba imunosupresantais.
Pagrindinių ligų, išprovokavusių HLH (pvz., onkologinių susirgimų), gydymas, įskaitant chemoterapiją.
Kraujo perpylimai.
Yra naudojamas gama interferoną blokuojantis preparatas emapalumabas, kuris tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, sergantiems HLH.
Jei gydymas vaistais ar kitos priemonės neefektyvios, gali būti siūloma alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Tokios transplantacijos metu paciento nesveikos ląstelės pakeičiamos sveikomis donorinėmis ląstelėmis, prieš tai sunaikinant pažeistus kaulų čiulpus didelėmis chemoterapijos ar radiacijos dozėmis. Tai sudėtinga procedūra, susijusi su didesne komplikacijų rizika.

Ar galima išvengti HLH išsivystymo?

Specifinės profilaktikos nėra, nes ligos priežastys dažnai nepriklauso nuo žmogaus valios. Nepaisant to, galima sumažinti infekcijos ar kitų provokuojančių veiksnių tikimybę:

Palaikyti sveiką mitybą ir reguliariai judėti.
Vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis, ypač virusinėmis infekcijomis.
Naudoti apsaugines priemones traumos atveju.
Laiku gydyti žaizdas bei stebėti, ar nesivysto infekcijos.
Kontroliuoti pagrindinius organizmo sveikatos sutrikimus.

Ligos eiga ir prognozė

Jei HLH diagnozuojama anksti ir skiriamas tinkamas gydymas, prognozė priklauso nuo simptomų sunkumo. Ligai progresuojant be pagalbos, pasekmės gali būti mirtinos – paprastai organų nepakankamumas išsivysto per kelis mėnesius.

Nustačius HLH, svarbu aptarti individualų gydymo planą ir galimus variantus su gydytoju. Daugelis pacientų renkasi palaikomąjį gydymą, emocinę ar psichologinę pagalbą sau ir artimiesiems, konsultuojasi su socialiniais darbuotojais ar genetikos specialistais.

Ar HLH išgydoma?

Tinkamai gydant, HLH galima pasiekti remisiją arba visiškai išgydyti. Tačiau liga gali atsinaujinti, jei ją vėl išprovokuoja tam tikras veiksnys. Kamieninių ląstelių transplantacija kai kuriems žmonėms leidžia visiškai užkirsti kelią ligos pasikartojimui ir pavojingoms komplikacijoms. Tyrimai šioje srityje vis dar aktyviai vyksta.

Kaip elgtis pastebėjus simptomus?

Pajutus įtartinus simptomus ar HLH požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyva pradžia dažnai lemia sėkmingesnį gydymą. Jei atsiranda grėsmingų simptomų, tokių kaip dusulys, sąmonės praradimas ar traukuliai, reikia nedelsti ir vykti į ligoninę.