Hepatito D infekcija – tai reta, bet reikšminga virusinė kepenų liga, kurią sukelia delta virusas. Šis virusas sukelia kepenų uždegimą ir gali pasireikšti tiek staiga, tiek virsti ilgalaike (lėtine) liga. Svarbu žinoti, kad be hepatito B viruso, hepatitas D negali daugintis žmogaus organizme – šios dvi infekcijos visada susijusios.
Kas yra hepatitas D
Hepatitas D – tai virusinė kepenų liga, kuri pasireiškia tik žmonėms, jau užsikrėtusiems hepatitu B arba užsikrečiant abiem virusais vienu metu. Pats savaime, be hepatito B, šis virusas perduodamas ir plitimas neįmanomas. Virusas gali sukelti ūminį (trumpalaikį) arba lėtinį (ilgalaikį) kepenų uždegimą. Ūminė infekcija vystosi greitai ir užtrunka kelias savaites ar mėnesius, tačiau kartais transformuojasi ir į lėtinę ligos formą, kai simptomai nepraeina ilgiau nei pusmetį.
Hepatito D tipai
Skiriami keli pagrindiniai hepatito D infekcijos tipai:
- Koinfekcija: kada žmogus tą pačią akimirką užsikrečia ir hepatitu B, ir hepatitu D. Kartais tokia dviguba infekcija sukelia stipresnius ir intensyvesnius simptomus.
- Superinfekcija: kai hepatitu D užsikrečiama jau sergant hepatitu B. Tokiu atveju ligos eiga paprastai sudėtingesnė – simptomai gali netikėtai atsinaujinti arba stiprėti, o lėtinės ligos rizika tampa didesnė.
Hepatito D simptomai
Hepatitas D organizme gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniausi simptomai yra:
- Kūno temperatūros pakilimas (karščiavimas)
- Pilvo srityje juntamas skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Apetito stoka
- Tamsus šlapimas
- Išmatos tampa pilkesnės ar šviesesnės nei įprasta
- Geltona oda ar akių baltymai (gelta)
Hepatitas D taip pat gali paaštrinti jau esamus hepatito B simptomus, todėl ligos eiga kartais tampa sudėtingesnė nei sergant tik viena šia infekcija.
Kaip plinta hepatitas D
Hepatito D virusas perduodamas per sąlytį su užkrėstu krauju ar įvairiomis organizmo išskyromis. Infekcijos perdavimo būdai gali būti šie:
- Lytiniai santykiai, taip pat oralinis ir analinis kontaktas
- Adatų ar kitos įrangos, skirtos narkotikų ar vaistų injekcijoms, dalijimasis
- Atsitiktiniai įsidūrimo adata atvejai
- Per gimdymą, kai motina perduoda virusą naujagimiui (retai, bet įmanoma)
Kas turi didžiausią riziką užsikrėsti?
- Asmenys, vartojantys injekcinius narkotikus
- Žmonės, turintys lytinių partnerių, sergančių hepatitu B ir D
- Bendroje buityje gyvenantys su sergančiais hepatitu B arba D
- Asmenys, turintys ŽIV infekciją
- Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais
- Medicinos ar slaugos darbuotojai, kuriems dažnai tenka kontaktuoti su biologiniais skysčiais
- Pacientai, kuriems atliekama hemodializė
Galimos komplikacijos
Netaikant tinkamos priežiūros, hepatitas D gali sukelti šias rimtas komplikacijas:
- Kepenų audinio randėjimą (cirozę)
- Kepenų nepakankamumą
- Kepenų vėžį (hepatoceliulinį karcinomą)
Kaip diagnozuojamas hepatitas D
Diagnozės nustatymui gydytojai atlieka kraujo tyrimus, ieškodami hepatito D viruso arba antikūnų prieš šį virusą. Kepenų būklei įvertinti taip pat gali būti skiriami ultragarsiniai ar elastografiniai (kepenų standumo vertinimo) tyrimai, jie padeda nustatyti audinių pažeidimo lygį bei randėjimą.
Gydymo galimybės
Kol kas nėra vaistų, kurie galėtų visiškai išgydyti hepatitą D. Ūminė infekcija dažniausiai praeina savaime, tačiau susirgus lėtiniu hepatitu D gydymas gali trukti ilgai. Galimi gydymo variantai:
- Peginterferono injekcijos – šie vaistai stiprina organizmo imuninę sistemą kovoti su infekcija
- Antivirusiniai vaistai, tokie kaip bulevirtidas (kai kuriose šalyse patvirtintas hepatito D gydymui)
- Kepenų persodinimas – kai kepenų pažeidimas tampa labai sunkus
Kaip apsisaugoti nuo hepatito D
Veiksmingiausias būdas sumažinti riziką – pasiskiepyti nuo hepatito B, nes be šios infekcijos hepatitas D vystytis negali. Kadangi specifinės vakcinos nuo hepatito D kol kas nėra, hepatito B skiepai tampa ypač svarbūs. Po galimo kontakto su hepatito B virusu vis dar galima pasiskiepyti ir gauti imunoglobulino, kas padeda išvengti infekcijos.
Jei jau sergate hepatitu B, riziką užsikrėsti hepatitu D sumažinsite:
- Naudodami apsaugines pirštines kontakto su krauju ar kitais organizmo skysčiais metu
- Nesidalykite adatomis ar kitais aštriais įrankiais, skirtais vaistų ar narkotikų vartojimui
- Nesidalykite asmeniniais daiktais (dantų šepetėliais, skustuvais ir pan.)
- Visada naudokite prezervatyvus lytinių santykių metu
- Vartokite antivirusinius vaistus hepatito B gydymui, jei tai rekomenduoja gydytojas
Nėščiosioms, sergančioms hepatitu B ar kartu hepatitu B/D, naujagimiai gali būti paskiepyti ir gydomi iš karto po gimimo, gerokai sumažinant jų užsikrėtimo riziką.
Gyvenimas su hepatitu D
Sergant hepatitu D, labai svarbu nuolat stebėti kepenų būklę ir laikytis gydytojų nurodymų. Gydytojas reguliariai tikrins kepenų funkciją, stebės ligos eigą ir prireikus koreguos gydymą.
Ūminė infekcija dažniausiai trunka trumpai – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, tačiau daugeliu atvejų superinfekcija pereina į lėtinę formą, kuri trunka ilgiau nei šešis mėnesius, o gydymas gali būti ilgas ir sudėtingas.
Prognozė
Ūminės HBV/HDV infekcijos retai baigiasi mirtimi, tačiau pasveikti gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Net 70 proc. žmonių, sergančių lėtine HBV ir HDV infekcija, galiausiai išsivysto kepenų audinio randėjimas. Tai gali įvykti per pirmus dvejus metus ligos, bet kartais procesas užtrunka iki dešimties metų. Maždaug vienas iš keturių asmenų, sergančių lėtiniu hepatitu B, miršta nuo komplikacijų, tokių kaip kepenų vėžys.
Kaip padėti savo kepenims
- Venkite alkoholio – jis dar labiau žaloja kepenis
- Nerūkykite, arba, jei rūkote, stenkitės mesti
- Palaikykite sveiką kūno svorį. Pasitarkite su gydytoju dėl mitybos, tinkamiausios jūsų kepenims
- Naudokite tik tuos nereceptinius vaistus, kuriuos rekomenduoja gydytojas – kai kurie vaistai (pvz., paracetamolis) kepenims gali būti kenksmingi
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite visus rekomenduojamus tyrimus
Kada kreiptis į medikus?
Jei jaučiate hepatitui būdingus simptomus arba staiga pablogėjo jau esami hepatito B simptomai, susisiekite su gydytoju. Nedvejojant skubios pagalbos reikia ieškoti, jei:
- Stipriai skauda pilvą
- Kamuoja intensyvus vėmimas ar negalite išlaikyti skysčių
- Vemiate krauju arba vėmalai primena kavos tirščius
- Atsiranda gelta (pagelsta oda ar akių baltymai)
- Pasireiškia sumišimas, sąmonės sutrikimai
- Tamsus šlapimas arba šlapinimosi sumažėjimas
- Šviesios (beveik baltos) išmatos
Naudinga pasiteirauti gydytojo
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kiek laiko turėsiu vartoti paskirtus vaistus?
- Kaip vartoti šiuos vaistus?
- Kokius simptomus ar ligos pokyčius turėčiau stebėti?
- Kaip sumažinti riziką užsikrėsti hepatitu D sergant hepatitu B?
Pagrindiniai skirtumai ir paplitimas
Hepatitas B ir hepatitas D yra skirtingos virusinės infekcijos. Hepatitas D atsiranda tik tuomet, jei žmogus jau turi hepatito B virusą arba abu virusai patenka į organizmą vienu metu. Daugelis asmenų, sergančių hepatitu B, hepatitu D nesuserga.
Pasaulyje hepatitu D užsikrečia nuo 5 iki 15 proc. visų sergančių hepatitu B (tai maždaug 12–45 mln. žmonių). Dažniausiai ši infekcija aptinkama Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos Amazonės baseino ir kai kuriuose Europos regionuose. Daugelyje Europos šalių hepatitas D stinga paplitimo.
