Hepatitas E – tai virusinė kepenų infekcija, kurią sukelia hepatito E virusas (HEV). Pagrindiniai šios ligos požymiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, viduriavimu. Dažniausiai hepatitas E praeina savaime per kelias savaites ir nesukelia sunkesnių pasekmių. Tačiau jei laukiatės, ši infekcija gali būti itin pavojinga – ypač paskutiniu nėštumo trimestru, kai smarkiai išauga grėsmė tiek mamai, tiek vaisiui.
Kaip plinta hepatitas E?
Dažniausias būdas užsikrėsti HEV – išgerti vandens, užteršto infekuotomis išmatomis. Tai itin aktualu vietovėse, kur stokojama saugaus geriamojo vandens ar tinkamų sanitarinių sąlygų. Kai kuriais atvejais virusas patenka į organizmą su nepakankamai termiškai apdorota kiauliena, elniena, šerniena ar vėžiagyviais. Rečiau užfiksuojamas vadinamasis vertikalusis infekcijos perdavimas – kai mama virusą perduoda vaisiui nėštumo metu.
Kam kyla didžiausia rizika susirgti?
Šis hepatito tipas labiausiai paplitęs Azijoje, Afrikoje, Centrinėje Amerikoje. Dažniau užsikrečia žmonės, neturintys galimybės naudotis švariu vandeniu, tualetais arba reikiama medicinine priežiūra. Ligos protrūkiai gali kilti tuose regionuose, kur vyksta socialinės krizės ar žmonių migracija – karo, stichinių nelaimių metu. Vis dėlto pavienių hepatito E atvejų pasitaiko įvairiose pasaulio šalyse, ir jų paplitimas nėra ribojamas vien minėtais regionais.
Hepatito E simptomai
Iš pradžių hepatito E simptomai primena kitus virusinius susirgimus: pakyla temperatūra, ima pykinti, dingsta apetitas, vargina pilvo skausmas. Po kelių dienų gali atsirasti odos niežulys ar bėrimas, sąnarių skausmai, tamsus šlapimas, išmatos pasidaro balsvos, gali būti viduriuojama. Vienas iš ryškesnių simptomų – gelsvas odos arba akių baltymų atspalvis (gelta). Visgi kai kuriems ligoniams simptomų visai nebūna.
Galimos komplikacijos
Nėščioms moterims, ypač trečiajame trimestre, hepatitas E gali sukelti rimtų padarinių: yra didelė ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo, persileidimo ar negyvagimio grėsmė. Retai kepenys gali pažeidžiamos ir toms, kurios nėra nėščios. Žmonėms su nusilpusia imunine sistema infekcija gali tapti lėtine ir tęstis mėnesiais ar net dar ilgiau.
Kaip diagnozuojama infekcija?
Dėl hepatito E įtarimo gydytojas paskiria kraujo arba išmatų tyrimus. Laboratorijoje ieškoma viruso pėdsakų arba specifinių antikūnų organizme.
Gydymo galimybės
Konkretus hepatito E gydymas neišrastas – daugeliu atvejų užtenka simptomų palengvinimo ir poilsio. Asmenims, kurių imunitetas silpnas ir liga užsitęsė, gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus, pavyzdžiui, ribaviriną ar imuninę sistemą stimuliuojančius preparatus. Šie vaistai nėščiosioms netinka.
Ligos eiga ir prognozė
Hepatitui E būdingas palyginti trumpas ūminės fazės periodas – paprastai liga tęsiasi nuo vienos iki šešių savaičių. Kepenyse pokyčiai gali likti ir kiek ilgiau, tačiau didesnė dalis užsikrėtusiųjų nesusiduria su sunkiomis pasekmėmis.
Nėštumo metu užsikrėtusios moterys privalo būti periodiškai tikrinamos, dažnai rekomenduojama trumpam net paguldyti į ligoninę. Imuniteto sutrikimų turintys žmonės gali sirgti ilgiau ir jiems gali prireikti papildomo gydymo.
Nors mirtingumas tarp nėščiųjų gali siekti net iki 30 proc., kitiems asmenims ši liga dažniausiai nebūna mirtina. Kartais naujagimiams, gimusiems iš motinų, sirgusių hepatitu E, stebimas iki 6 proc. mirtingumas.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti?
Apsauginės priemonės ypač aktualios gyvenantiems ar keliaujantiems į šalis, kuriose hepatitas E paplitęs arba kyla ligos protrūkiai. Rekomenduojama:
- naudoti tik į butelius išpilstytą ar kitaip valytą vandenį gerti bei maistui ruošti;
- vartoti tik tą ledą, kuris pagamintas iš saugaus vandens;
- kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves arba rinktis tik tuos, kuriuos galima nulupti patiems;
- gerai termiškai apdoroti mėsą bei jūros gėrybes;
- dažnai plauti rankas – ypač prieš valgant ir po apsilankymo tualete.
Ar egzistuoja hepatito E vakcina?
Kai kuriose pasaulio šalyse (pavyzdžiui, Kinijoje) sukurta ir naudojama hepatito E vakcina HEV p239 (Hecolin®), tačiau daugelyje kitų regionų ji kol kas neprieinama.
Kasdienė priežiūra sergant hepatitu E
- Vartokite pakankamai skysčių, ypač jei jaučiate pykinimą ar viduriavimą.
- Venkite alkoholio – jis papildomai apkrauna kepenis ir gali sustiprinti dehidrataciją.
- Reguliariai bendraukite su gydytoju – būtina stebėti kepenų veiklą, kartais gali prireikti stebėti simptomų eigą ir žinoti, kada galima grįžti į darbą ar mokyklą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite hepatitui E būdingus požymius ir lankėtės užsienyje arba gyvenate regione, kur ši infekcija paplitusi – nedelskite. Ypač svarbu ieškoti medicininės pagalbos nėščiosioms.
Pavojingi simptomai
- Stiprus pilvo skausmas
- Intensyvus vėmimas arba negalėjimas sulaikyti skysčių
- Kraujuojantis ar kavos tirščių spalvos vėmalai
- Gelta (pageltusi oda arba akių baltymai)
- Psichikos pokyčiai – sumišimas, sąmonės sutrikimai
- Tamsus šlapimas arba itin sumažėjęs jo kiekis
- Balsvos, molio spalvos išmatos
Pagrindiniai klausimai gydytojui
- Kaip tinkamai savimi rūpintis namuose?
- Kada leidžiama grįžti į darbą ar mokyklą?
- Kokie simptomai rodo, kad būklė blogėja?
- Kada rekomenduojamas pakartotinis vizitas pas specialistą?
Kuo hepatitas E skiriasi nuo kitų hepatitų?
Hepatito E grupė priklauso virusinių kepenų uždegimų šeimai kartu su A, B, C ir D tipais. Šias ligas sukelia skirtingi virusai, jų plitimo būdai taip pat gali skirtis, kai kurioms yra sukurtos vakcinos, kitos reikalauja ilgalaikio gydymo. Hepatito E išskirtinumas – dažniausiai ši infekcija neplinta nuo žmogaus žmogui, o perduodama per užterštą vandenį ar maistą.