Hidronefrozė – tai būklė, kai dėl sutrikusio šlapimo nutekėjimo iš inksto į šlapimo pūslę vienas ar abu inkstai padidėja ir išbrinksta. Tokia situacija atsiranda, kai šlapimas įstringa ir negali laisvai nutekėti, todėl inkstas prisipildo skysčio.
Kaip veikia šlapimo sistema
Pagrindinė šlapimo takų sistemos užduotis – pašalinti iš organizmo nereikalingus skysčius ir toksinus. Pagrindiniai šios sistemos organai yra:
- Du inkstai, kurie išvalo kraują nuo toksinų ir nereikalingų medžiagų.
- Du šlapimtakiai – tai vamzdeliai, jungiantys inkstus ir šlapimo pūslę.
- Šlapimo pūslė, kurioje kaupiasi šlapimas iki ištuštinimo.
- Šlaplė – vamzdelis, kuriuo šlapimas pašalinamas iš organizmo.
Dažniausiai hidronefrozę sukelia užsikimšimas arba susiaurėjimas vienoje iš šių grandžių, ypač tarp inksto ir šlapimtakių.
Hidronefrozės tipai ir paplitimas
Ši būklė gali pasireikšti tiek staigiai ir ūmiai, tiek išsivystyti palaipsniui. Užsikimšimas gali būti visiškas arba dalinis, apimti tik vieną inkstą (tai vadinama vienpusė hidronefrozė), arba abu inkstus (dvipusė hidronefrozė). Inksto padidėjimas gali svyruoti nuo nežymaus iki stipraus.
Hidronefrozė aptinkama įvairaus amžiaus žmonėms ir apie 1 iš 100 suaugusiųjų bent kartą gyvenime ją patiria. Kūdikystėje ji dažnai kyla dėl šlapimo sistemos vystymosi ypatumų ir dažniausiai praeina savaime dar iki gimimo.
Hidronefrozės simptomai
Simptomai priklauso nuo priežasties, kuri lėmė šlapimo nutekėjimo sutrikimą. Kai kuriais atvejais jie visai nepasireiškia, ypač kūdikiams nėštumo metu (tokia hidronefrozė paprastai nekelia bėdų po gimimo). Pastebimi požymiai ir simptomai gali būti šie:
- Staigus ar stiprus skausmas šone, pilvo apačioje ar nugaroje
- Pykinimas, vėmimas
- Skausmingas šlapinimasis
- Kraujas šlapime
- Dažnos šlapimo takų infekcijos
- Pojūtis, kad visiškai neištuštinate šlapimo pūslės
- Pakitęs šlapinimosi dažnumas – gali būti tiek dažnesnis, tiek retesnis nei įprastai
Įstrigęs šlapimas šlapimo takuose sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl dažniau išsivysto šlapimo takų infekcija, kuri gali pasireikšti karščiavimu, šaltkrėčiu, nuovargiu, skausmu ar deginimu šlapinantis bei drumstu šlapimu.
Priežastys, lemiančios hidronefrozę
Hidronefrozės priežastys labai įvairios, tačiau dažniausiai tai būna mechaninė šlapimo takų obstrukcija ar susiaurėjimas. Suaugusiesiems pagrindinės priežastys yra:
- Inkstų akmenys – kietos nuosėdos, kurios gali įstrigti inkstuose ar šlapimtakiuose
- Užkimštas šlapimtakis
- Navikai šlapimo pūslėje, gimdoje, prostatoje ar kitose aplinkinėse srityse, kurie gali blokuoti šlapimo kelią
- Padidėjusi prostata (gerybinė prostatos hiperplazija), suspaudžianti šlaplę
- Šlapimo takų siaurėjimas dėl traumų, infekcijų, įgimtų anomalijų ar operacijų
- Nervų ir raumenų veiklos sutrikimai, veikiantys inkstus ar šlapimtakius
- Šlapimo susilaikymas, kai neištuštinama šlapimo pūslė iki galo
- Vezikoureterinis refliuksas – šlapimas teka atgal iš pūslės į inkstą
- Ureterocelė – išsišokimas apatinėje šlapimtakio dalyje į šlapimo pūslę
Moterims hidronefrozė gali atsirasti ir dėl specifinių veiksnių:
- Nėštumas – didėjanti gimda spaudžia šlapimtakius ir apsunkina šlapimo nutekėjimą
- Gimdos nusileidimas ar iškritimas
- Cistocelė (nusileidusi šlapimo pūslė į makštį per susilpnėjusią sienelę)
Kūdikiams, dar esant vaisiuje, ši būklė gali kilti dėl padidėjusio šlapimo kiekio, šlapimo nutekėjimo sutrikimų ar refliukso, kai vaisiaus šlapimas teka atgal į inkstus.
Galimos komplikacijos
Negydoma stipri hidronefrozė gali stipriai pažeisti inkstus ir sukelti inkstų nepakankamumą. Tokiu atveju gali prireikti dializės ar net inksto persodinimo. Visgi daugeliui žmonių pavyksta išvengti ilgalaikių pasekmių, jeigu gydymas pradedamas laiku.
Kaip nustatoma hidronefrozė
Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, įtarus hidronefrozę, nes nuo to priklauso inkstų funkcijos išsaugojimas. Gydytojas gali naudoti šiuos diagnostinius būdus:
- Apžiūra ir pokalbis apie simptomus, galimos skausmingos ar ištinusios vietos pilve ar nugaroje patikrinimas
- Medicininės istorijos analizė (taip pat šeimos ligų istorija)
- Prostatos patikra atliekama vyrams, o moterims gali būti reikalingas ginekologinis ištyrimas
- Šlapimo tyrimai – tikrinamas šlapimas, ieškoma kraujo, kristalų, bakterijų ar uždegimo požymių. Jei reikia, gali būti naudojamas kateteris
- Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, inkstų funkcijos rodiklių (kreatinino, eGFR ir šlapalo) nustatymas
- Vaizdiniai tyrimai: dažniausiai ultragarsas, esant reikalui – kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas
Hidronefrozė vaisiui dažnai aptinkama dar pirmajame nėštumo trimestre atliekant ultragarso tyrimą, paprastai apie 20-tą savaitę. Tokiu atveju būsima mama stebima nuolat, tačiau daugeliu atvejų būklė praeina savaime.
Hidronefrozės gydymas
Pagrindinis tikslas – atkurti normalų šlapimo nutekėjimą iš inksto ir sumažinti jo patinimą ir spaudimą. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, kokia priežastis sukelia hidronefrozę.
Nedideli atvejai gali praeiti natūraliai be gydymo arba taikant „stebėjimo“ taktiką. Sunkesniu atveju, jei šlapimas visiškai nebeišteka, gydytojas įveda specialų drenažo vamzdelį (nefrostomijos kateterį) per odą į inkstą ar šlapimtakį (ureterinį stentą), kad užtikrintų skysčio nutekėjimą.
Jei problemos priežastis yra akmenys, gydymo variantai apima:
- Litotripsiją – kai akmenys smulkinami specialiomis bangomis į mažesnes dalis, kurios gali lengvai pašalinti su šlapimu
- Ureteroskopiją – įvedamas plonas instrumentas per šlaplę, leidžiantis pašalinti ar suskaldyti akmenis, ypač esančius apatinėje šlapimtakių ar šlapimo pūslės dalyje. Jei reikia, taikomos kombinuotos technikos
- Chirurginį akmenų arba navikų, randinio audinio ir kitų priežasčių šalinimą
Infekcijos ar siaurų šlapimo takų atveju gydytojai paskiria antibiotikus infekcijai slopinti.
Kaip sumažinti hidronefrozės riziką
Kadangi hidronefrozę sukelia kitos ligos, prevencija yra susijusi su rizikos veiksnių atpažinimu ir pagrindinių ligų laiku gydymu ar vengimu. Svarbu žinoti, kokie veiksniai didina riziką:
- Inkstų akmenys
- Piktybiniai navikai ar jų gydymo istorija šlapimo takuose
- Ankstesnės operacijos šlapimo sistemoje
- Dažnos šlapimo takų infekcijos
- Kraujo krešuliai šlapimo sistemoje
- Padidėjusi prostata
- Nėštumas, nes didėjanti gimda spaudžia dubens organus
Prognozė ir gyvenimas su hidronefroze
Ši liga gali tapti rimta, jei greitai nesikreipiate į gydytojus, tačiau didžioji dalis atvejų būna lengvi ar vidutinio sunkumo – sunkių komplikacijų dažniausiai išvengiama. Laiku pradėtas gydymas leidžia daugumai žmonių grįžti į įprastas veiklas be ilgalaikių pasekmių.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate staigų ar stiprų skausmą šone ar nugaroje, vemiate, pastebite pokyčių šlapinantis (padidėjęs ar sumažėjęs šlapimo kiekis, skausmas, kraujas šlapime), ar pakilusią temperatūrą virš 38°C, būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su specialistu.
Nors išgirdus diagnozę gali kilti nerimas, dauguma atvejų gydomi sėkmingai ir ilgalaikių pasekmių nesukelia. Svarbiausia – aptarti visus klausimus su gydytoju ir laikytis jo patarimų dėl tolimesnių veiksmų ar gyvenimo būdo pokyčių, jei juos reikės daryti.
